Žalieji kreipėsi į savivaldybes ir vyskupijas:ragina atsisakyti fejerverkų, gyvų prakartėlių ir vienkartinių puošmenų

Artėjant šventiniam laikotarpiui Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į savivaldybių merus ir tarybas ragindama joms pavaldžių įstaigų renginiuose atsisakyti fejerverkų bei rinktis tvarius viešųjų erdvių dekoravimo būdus. Žalieji atskirai kreipėsi ir į Lietuvos vyskupijas, kviesdami parapijose atsisakyti su gyvūnų gerove nesuderinamo gyvų prakartėlių eksponavimo.

Miesto šventės – be fejerverkų

Savivaldybes atsisakyti pirotechnikos naudojimo žalieji ragina dėl jos keliamo triukšmo ir taršos. Jie teigia, kad fejerverkų sprogimo garsai kelia stresą daugumai naminių ir laukinių gyvūnų bei daliai žmonių, ypač vaikams, senjorams, sergantiems asmenims ir Lietuvoje prieglobstį radusiems karo pabėgėliams. Be to, teigia žalieji, po fejerverkų naudojimo ore nuo kelių iki kelių dešimčių kartų išauga kietųjų dalelių koncentracija, teršalai patenka ir į vandenį, dirvožemį.

Anot Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkės Ievos Budraitės, atsisakydamos iš miesto lėšų finansuojamų fejerverkų pasirodymų, savivaldybės demonstruotų pavyzdį gyventojams.

„Savivaldybių, kurios pastaruosius kelerius metus Naujuosius sutinka be savo pačių organizuojamų ir apmokamų fejerverkų, yra (pavyzdžiui, Alytaus miesto, Anykščių, Kaišiadorių rajonų ir kt.), deja, vis dar nedaug. Poreikį pereiti prie aplinkai draugiškesnių švenčių tradicijų savivaldybės arba ignoruoja, arba savo įsipareigojimo neformalizuoja.

Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybė: nors fejerverkų pasirodymų per šventes neberengia bei  leidimo „Vilniaus fejerijai“ šį rudenį neišdavė, jokio teisės akto, kuris formaliai įtvirtintų tokios praktikos ilgalaikiškumą ji vis dar nėra priėmusi. Tebegalioja praėjusios kadencijos savivaldos tarybos rezoliucija, kurios teisinė galia labai ribota“, – pastebi Ieva Budraitė.

Ji ragina savivaldybes nedelsti ir savo gyventojams šventinę emociją kurti šviesų, lazerių, muzikiniais ar kitais pasirodymais. „Jau šiuos Naujus metus galime sutikti švaresniame ore ir keldami jautriems žmonėms bei gyvūnams mažiau streso“, – sako I. Budraitė.

Praėjusiais metais Lietuvos žaliųjų partija kvietė savivaldybes pasirašyti memorandumą dėl pirotechnikos gaminių atsisakymo, tačiau nei viena to nepadarė.

Ragina neišnaudoti gyvūnų

Žalieji taip pat ragina nerengti biblines scenas vaizduojančių prakartėlių naudojant tikrus gyvūnus: asilus, avis, ožkas ar pan. Anot žaliųjų vicepirmininko Lauryno Okockio, toks gyvūnų išnaudojimas pramogai nėra suderinamas su gyvūnų gerovės principais.

Kadangi dažnai tokios prakartėlės įkurdinamos prie bažnyčių, atskirą kreipimąsi dėl gyvų  prakartėlių atsisakymo žalieji išplatino ir Lietuvos vyskupijoms.

„Gyvose prakartėlėse daroma žala gyvūnų fizinei ir psichologinei būklei, neužtikrinama tinkama temperatūra, jos lengvai perpučiamos, nepakankamai apšiltintos, o jei įrengtos ant betoninio ar kito kieto paviršiaus, kelia reumatinių ar sąnarių ligų grėsmę kanopiniams gyvūnams.

Be to, gabenimas, buvimas naujoje vietoje, nuolatinis žmonių dėmesys gyvūnams kelia stresą. Juk dažnai gyvūnai prakartėlėse laikomi iki Naujųjų metų išvakarių, kai papildomą stresą gyvūnams sukelia ir leidžiami fejerverkai“, – matomas problemas vardija L. Okockis.

Žalieji atsisakyti prakartėlių ragina jau aštuonerius metus iš eilės. Kelerius metus protestuota prieš prakartėlės su gyvūnais eksponavimą Druskininkuose, tačiau pokyčių nėra – ir šiemet šventiniu laikotarpiu mieste įkurta gyvas avis demonstruojanti prakartėlė.

Tvaresnės dekoracijos

Žalieji savo rašte taip pat atkreipė dėmesį į dažnai netvarias šventinių dekoracijų miestuose tradicijas.

„Puošiant viešas miestų erdves skatiname atsižvelgti į tvarumą. Išmintingiau ir atsakingiau mūsų visų lėšas leisti ne vienkartiniams blizgučiams, o ilgaamžėms dekoracijoms, kurios gatves ir aikštes galėtų puošti ne vieną sezoną. Be to, įsigijus ilgaamžių dekoracijų, miestai jomis galėtų dalintis ar mainytis, taip nešvaistant resursų“, – sako Ieva Budraitė.

Ji atkreipia dėmesį, kad savivaldybės, pasirinkdamos, kaip sutikti šventes, gali būti teigiamas arba neigiamas pavyzdys.

„Miestuose stebime įvairių paradoksų. Pavyzdžiui, Alytuje viduryje žiedinės sankryžos įrengta ir eglės šakomis papuošta laikina metalo konstrukcija, nors visiškai šalia, už keliasdešimt metrų, auga bent trys dailios aukštos gyvos eglės. Ar nebuvo galima šventiškai papuošti jų? Susidaro įspūdis, kad besivaržydamos kas puošniau pasiruoš šventėms, savivaldybės ignoruoja ir logikos, ir ekologijos principus“, – teigia žaliųjų vadovė.

Ji akcentuoja, kad matydami, jog žalingų gamtai praktikų atsisako valdžia, pergalvoti savo pasirinkimus bus labiau linkę ir gyventojai.

„Kauno miesto rotušės aikštės erdvei dekoruoti šiemet panaudoti tūkstančiai plastikinių tvirtinimo dirželių. Prieš keletą metų kauniečių eglutė dabinta 2,5 milijonų plastikinių šiaudelių vienetų. Tai produktai, sukurti atlikti tam tikrą, dirželių atveju ilgalaikę, funkciją. Žiedinė ekonomika reikalauja ne iškeisti vieną funkciją į kitą, o jas derinti: po vienokio naudojimo, prikelti antram. Vis dėlto pasirenkamas kitoks kelias – dekoracijai panaudoti didelį kiekį priemonių, kurios negalės vėl būti naudojamos, nėra jokių garantijų ar po to jas bus galima perdirbti dėl galimai įterptų klijų ar kito medžiagiškumo komponentų. Toks daiktų panaudojimas tik labai trumpą laiką egzistuojančiai puošmenai, yra perteklinio vartojimo pavyzdys“, – teigia I. Budraitė.

„Suprasdami, kad rogės ruošiamos vasarą, o ratai žiemą, linkime priimti sprendimą, kad šie metai būtų paskutiniai, kai šventinė atmosfera kuriama neatsižvelgiant į tvarumo principus“, – linki L. Okockis, einantis ir neetatinio aplinkosaugos inspektoriaus pareigas.

Už fejerverkų ir gyvų prakartėlių atsisakymą tvirtai pasisako ir įvairios gyvūnų gerovės organizacijos.