Žemės ūkio ministerija Europos Komisijai pateikė Žemės ūkio ir kaimo plėtros strateginį planą
Žemės ūkio ministerija paskutinę metų dieną Europos Komisijai pateikė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, kuriame numatyta, kaip paskirstyti daugiau negu 4 mlrd. eurų Europos paramą žemės ūkiui, taip pat numatyti tikslai ir ūkininkų įsipareigojimai.
„Strateginį planą Europos Komisijai teikiame laiku, po ilgų konsultacijų su socialiniais partneriais, sprendimų priėmėjais, mokslininkais. Dar turėsime keletą galimybių prie šio plano tobulinimo grįžti, kai Komisija pateiks savo pastabas, ir nenorime atsidurti paskutiniai tarp tų šalių, kuriems būtų užkrauti didžiausi įsipareigojimai“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą Europos Komisija turi suderinti ir patvirtinti iki šių metų pabaigos. Šių metų pabaigoje bus rengiamos priemonių įgyvendinimo taisyklės.
Strateginiame plane numatyti tiesioginių išmokų ribojimai – 100 000 eurų lubos, o didesnės nei 60 000 eurų išmokos bus mažinamos 85 proc., tačiau galima išskaičiuoti darbo užmokestį.
Perskirstymo išmoka, kuri skirta smulkiems ir vidutiniams ūkiams labiau paremti, bus mokama už pirmuosius 50 hektarų ir ne didesniems nei 500 ha ūkiams. Ji sudarys reikšmingus 20 proc. tiesioginių išmokų voko.
Jaunuosius ūkininkus pasieks beveik dvigubai didesnė parama, negu ankstesniu finansiniu laikotarpiu. Didėja ir parama jų įsikūrimui, siūlomos finansinės inžinerijos priemonės.
Žemės ūkio ministerija neatsisako tikslo, kad ekologinių ūkių plotai Lietuvoje iki 2027 metų pasiektų 13 proc. visų naudmenų, palyginti su 8 proc. dabar. Dėl to parama ekologiniam ūkininkavimui išauga daugiau nei dvigubai.
Susietoji parama, skirta labiausiai ekonomiškai jautriems sektoriams, labiausiai didėja pienininkystės, galvijininkystės bei daržovių sektoriams. Siekdama išlaikyti vidutinių pieno ūkių gyvybingumą, o smulkius ūkius paskatinti plėstis iki rentabilaus dydžio, ministerija pasiūlė diferencijuotas išmokas pagal karvių bandos dydį.
Strateginiame plane bent ketvirtadalis lėšų – apie milijardą eurų – skiriama agroaplinkosaugai. Atsiranda nauja ekoschemų sistema. Taikydami aukštesnius nei minimalius geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus, ūkininkai gaus papildomas išmokas. Ekoschemos nėra privalomos, o laisvai pasirenkamos. Lietuva ūkininkams siūlo penkias ekoschemas.
„Iki šiol buvo daug deklaracijų dėl paramos smulkiems ir vidutiniams ūkiams, jaunimui, ekologijai. Šiame plane vietoje deklaracijų – realūs veiksmai ir lėšos tam, apie ką iki šiol buvo daug kalbama ir mažai daroma“, – sako K. Navickas.
Žemės ūkio ministerijos informacija
