Žoliapjūtė įsibėgėjo: praleista diena atsiliepia pašarų kokybei
Šią savaitę rajono laukuose – žoliapjūtės darbymetis. Ūkininkai pašarų ruošimo metą tebevadina šienapjūte, nors kvepiančiu šienu jie savo gyvulių beveik nešeria. Pasikeitus technologijoms, dauguma ruošia šienainį. Ūkininkai, turintys modernią techniką, gegužės pabaigoje pradėję žoliapjūtę, jau pasiruošę pašarų beveik visai žiemai. Kiti lūkuriavo tikėdamiesi didesnio žolės derliaus.
Birželio pradžioje ūkininkas Bronius Markauskas teigė, jog pats laikas šienauti: per dvi savaites reikia nupjauti, nes peraugs žolė ir pašaras nebus toks vertingas. Tačiau žoliapjūtė rajono ūkininkų laukuose įsibėgėjo tik šią savaitę. Rajono Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjo Vinco Letuko manymu, kai kurie neskubėjo tikėdamiesi, kad žolė dar paaugs. Juk pagrindinis pašaras – iš pirmosios žolės.
Vienas iš pirmųjų rajone šienapjūtę pradėjęs Manfredas Skroblys iš Peskojų kaimo praėjusią savaitę ją buvo baigęs. „Šiemet ji prasidėjo savaite vėliau nei pernai“, – teigė ūkininkas.
Paprastai 3 kartus žolę pjaunantis M. Skroblys šiemet pakankamai pašaro paruošė iš pirmosios žolės. Nušienauti turėjo 80 hektarų. „Nepaprastai daug žolės buvo – mėšlu tręšti žolių mišiniai su dobilais, svidrėmis, liucerna gerai užderėjo“, – kalbėjo jis.
Šienainį dėjo į tranšėjas – šį pavasarį padarė naujas. Suslėgė beveik 1000 tonų šienainio, kurio užteks 260 ūkyje laikomų gyvulių. „Šieno džiovinsime iš atolo – liucernos, svidrės. Paruošime 10–15 tonų mažiems veršeliams“, – sakė M. Skroblys.
Žoliapjūtė šiame ūkyje truko 10 parų. Turėdamas modernią techniką, dirbdamas su sūnumi Algirdu, talkinant vienam ūkininkui, jis džiaugėsi paruošęs pašaro beveik visai žiemai. „Vieną šienainio kaupą iš atolo sukrausime atsargai, – kalbėjo ūkininkas. – Kitą atolą pjausime ir papildomai šersime karves, kurios nakčiai genamos į tvartą.“
Pasak M. Skroblio, praėjusią savaitę ne visi ūkininkai rajone buvo pradėję šienapjūtę. „Varpinės žolės jau peraugusios, o mišinius su dobilais pats laikas pjauti“, – teigė jis.
Judrėniškį ūkininką Dainių Vilką, gegužės pabaigoje pradėjusį žoliapjūtę, praėjusią savaitę sustabdė lietus. Penktadienį sakė paruošęs apie 100 ritinių šienainio, o laikomiems 50 galvijų reikia 600. „Šiemet žolė gerai sužėlusi“, – sakė ūkininkas, planuojantis nupjauti 60 hektarų įvairių žolės mišinių.
Pagrindinis pašaras gyvuliams – šienainis, o šieną džiovinsiąs tik mažiems veršeliams, jeigu nutaikys gerą orą. Su šeimos nariais pašarus ruošiantis D. Vilkas kalbėjo, jog darbymetis gali trukti mėnesį. „Geriausia šienainį vynioti į ritinius pirmąjį birželio dešimtadienį, bet kažin ar pavyks“, – abejojo ūkininkas.
Judrėnų seniūnijoje ir kiti ūkininkai pjauna pirmąją žolę – vieni tik pradėję, kiti įsibėgėję.
Užpraėjusią savaitę šienapjūtę pradėjo ūkininkai Gedmintai, bene pirmieji Balsėnų kaime. „Malonus, kvepiantis darbymetis, bet skubus: praleista diena atsiliepia pašarų kokybei“, – penktadienį sakė pieno ūkio savininkė Vida Gedmintienė, pasidžiaugusi, jog palijo, bet lietus nesustabdė žoliapjūtės. Pirmąją žolę planuoja nupjauti per 3 savaites.
Šiame ekologiniame ūkyje – apie 150 ha šienaujamų plotų. Pasak ūkininkės, šiemet dėl sausros žolės mažiau. „Pernai iš hektaro pagaminome po 15 ritinių šienainio, o šiemet tuose pačiuose laukuose – 10“, – kalbėjo V. Gedmintienė, vildamasi, kad atolas duos didesnį derlių.
Ūkininkė sakė, jog paruošta 300 šienainio ritinių – dešimtadalis reikalingo kiekio. Šiame ūkyje laikoma 260 galvijų. „Šieno taip pat džiovinsime – apie 300 ritinių, bet ne tik veršeliams – jo duodame ir karvėms, nes joms reikia sausųjų medžiagų“, – kalbėjo V. Gedmintienė. Ji apgailestavo dėl iššalusių 60 ha žiemkenčių, skirtų pašarų gamybai. Šiuos teko atsėti, o tai padidino pieno gamybos kaštus.
Šiuo metu rajono ūkininkai intensyviai pjauna žolę, kad parsiruoštų pašarų savo galvijams.
