Žolininkė gargždiškiams atskleidė sveikos gyvensenos paslaptis

Praėjusį šeštadienį sveikuolių klubo „Garizda“ surengtoje šventėje lankėsi sveikos gyvensenos propaguotoja, „Žolinčių akademijos“ prezidentė, knygų apie sveiką mitybą autorė Danutė Kunčienė. Darnoje su savo mintimis, kūnu, dvasia gyvenanti ir mokanti kitus taip gyventi moteris Gargžduose skaitė paskaitą apie gyvą maistą, dalijosi kitomis sveikos gyvensenos paslaptimis.

Sotinti ir dvasinį kūną

Klaipėdos rajone augusi žolininkė akcentavo, jog ne tik maistas, kurį valgome, bet ir vidinė ramybė, meditacija, teisingas kvėpavimas, poilsis bei kiti aspektai turi įtakos mūsų fizinei ir dvasinei sveikatai. „Mes turime maitinti ne tik fizinį, bet ir dvasinį kūną. Apsilankymas gerame koncerte, spektaklyje, pasivaikščiojimas gamtoje, kur dabar tokios nuostabios rudens spalvos, – visa tai yra dvasinio kūno sotinimas. Pripildžius save tokių teigiamų emocinių įspūdžių, nebesinori ir tikro maisto“, – kalbėjo sveikuolė. Pasak jos, gerai savijautai ypač svarbi ir vidinė ramybė, meditacija, mokėjimas ramiai pabūti: „Meditacija yra naujas žodis. Apie tą patį dalyką galima kalbėti gerokai paprasčiau. Pavyzdžiui, šviesios atminties tėvas Stanislovas naudojo labai gražų žodį – atsidūsėjimas. Mūsų senoliai po sunkių darbų sakydavo: einame atsipūsti. Nesvarbu, kaip mes tai įvardysime, bet labai svarbu gebėti sustoti, nurimti, pabūti su savimi. Vienas žymus psichologas kažkada pasiūlė pasižiūrėti į kates ir pastebėti, ar jos peles gaudo ištisas 24 valandas. Tikrai ne. O žmogus nori visas 24 valandas gaudyti žinias, darbą, įspūdžius, kitus dalykus. Taip be stabtelėjimo bėgant ir pradeda pulti depresijos, kitokios ligos.“ Kalbėdama apie gebėjimą nurimti, ramiai pabūti, D. Kunčienė priminė, jog tokie jausmai kaip ramumas, švelnumas gydo ir įvairias ligas. „Štai švelnumas yra geriausi vaistai kepenims. Kai jos sukietėja, jas skauda, tuoj čiumpame „no-spa“ tabletę. Vietoj to reikėtų nusiraminti, švelniai paglostyti tą vietą, ir skausmas atlėgtų be jokių vaistų. Tą patį siūlau ir tachikardijos atveju. Vietoj to, jog nervintis, pulti ieškoti širdies lašų ar kitų vaistų, geriau ramiai atsisėsti, paglostyti savo širdelę, pasikalbėti su ja, priminti, kokia ji jums svarbi. Pamatysite, ritmas normalizuosis, ir net kraujo spaudimas nukris“, – tikino sveiko gyvenimo būdo propaguotoja.

Raugintos daržovės šildo

„Žolinčių akademijos“ prezidentė akcentavo, jog gerai savijautai labai svarbus ir taisyklingas kvėpavimas: „Juk oras buvo pirmas maistas, kuris tik gimus atėjo į mūsų kūną. Todėl labai svarbu nepamiršti taisyklingo kvėpavimo, stengtis savo pilvo nesprausti į ankštus džinsus, korsetus. Nes itin daug širdies problemų kyla dėl užspausto žarnyno. Ne vieną žmogų, kuriam pasidarydavo negera, yra tekę gaivinti tiesiog prasegant ankštas kelnes ir išlaisvinant pilvą.“

Pasak D. Kunčienės, greta taisyklingo kvėpavimo, vidinės ramybės, fizinio judėjimo bei kitų dalykų reikia nepamiršti ir taisyklingos mitybos. Ji teigė, jog norint sveikai maitintis užtenka laikytis bent kelių pagrindinių taisyklių: išmesti iš savo raciono cukrų, baltų miltų gaminius, valgyti daugiau rauginto maisto, stengtis, jog apie 70 proc. suvartojamo maisto sudarytų gyvas, o tik 30 proc. šiltas maistas. Žolininkė taip pat itin ragino vengti antrą kartą šildyto maisto. „Jei jūs turėdami laisvą vakarą visai savaitei namie prisigaminate balandėlių, išsiverdate sriubos ar prisikepate kotletų, o paskui kas vakarą paruoštą maistą pasišildote ir valgote, tai darote sau meškos paslaugą. Pašildytas maistas neturi jokios naudos, tad jo reikėtų vengti“, – mokė sveikuolė. D. Kunčienė taip pat pastebėjo, jog labai svarbu maitintis pagal metų laikus. Jokiu būdu visus metus negalima valgyti to paties maisto. Pavyzdžiui, sausį ar vasarį negalima valgyti šviežių agurkų, pomidorų, nes tokiu metu jie šaldo organizmą. Šaltuoju metų laiku reikėtų rinktis organizmą šildančias raugintas daržoves. Rauginti agurkai, kopūstai, moliūgai labai naudingi ir dėl to, jog turi itin žarnynui reikalingų gerųjų bakterijų.

Įsimylėti krieną

D. Kunčienė priminė, jog reikia naudotis ir augalų šaknimis, kurios turi itin daug sveikatinančių savybių. Daugelio augalų šaknys yra labai vertingos, tačiau žolininkė paskaitos dalyviams linkėjo labiausiai įsimylėti valgomojo krieno šaknį. Joje yra vandens, riebalų, daug vitamino C (beveik tris kartus daugiau nei citrinose), mineralinių druskų, eterinio aliejaus. Krienai turi ir fitoncidų – natūralių antibiotikų. Todėl šaltuoju metų laiku padažai ir pagardai su krienais yra puiki peršalimo ligų profilaktika. „Jei negalite valgyti šviežio krieno, jis dirgina skrandį, valgykite džiovintą. Galima šviežio krieno šaknį sudrožti ilgomis juostomis, jas išdžiovinti ir sukarpyti nedideliais gabalėliais. Tai puikus vaistas nuo gerklės perštėjimo. Sučiulpus tokį gabalėlį džiovinto krieno burnoje puikiai išnaikinamos bakterijos. Krienas taip pat gerina apetitą, virškinimą, padeda nuo pilvo pūtimo, mažina cukraus kiekį kraujyje, didina organizmo atsparumą augliams“, – naudingas savybes vardijo žolininkė. Ką tik sutarkuotas šviežias krienas gali tapti puikiu vaistu ir kenčiantiems nuo migrenos. Tereikia atsidaryti stiklainį ir iš jo kelis kartus įkvėpti šviežio krieno kvapo, ir galvos skausmas praeina. Tiesa, yra ir krienui alergiškų žmonių, todėl prieš jį naudojant reikėtų įsitikinti, ar nesate vienas iš jų. Lengviausias būdas tai sužinoti – ant vidinės lūpos uždėti tarkuoto krieno. Jei per kelias minutes neiškyla pūslė, lūpa neparausta, alergijos nėra. Tokiu paprastu būdu galima nustatyti alergiją ir kitiems produktams.

Daug dėmesio paskaitoje D. Kunčienė skyrė ir augalų sėkloms. Jas būtina valgyti, nes sėklose yra gausu vitaminų, mineralų, polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios skatina atsinaujinti ląsteles, saugo nuo vėžio. Sėklos yra ir puikus energijos šaltinis. Be to, jos valo iš organizmo toksinus ir šlakus. Žolininkė patarė, jog kiekvienų namų virtuvėje turėtų būti bent devynių sėklų rūšys: linų, moliūgų, aguonų, juodgrūdės, kanapių, sezamo, burnočio, saulėgrąžų, soros.

„Žolinčių akademijos“ prezidentė Danutė Kunčienė akcentavo, jog itin puikus, darže augantis vaistas yra krieno šaknis. „Bangos“ skaitytojams žolininkė pateikė kelis sveikatinančius mišinius, kurių pagrindą sudaro krieno šaknis.

• Profilaktikai nuo peršalimo ligų

  Sumaišyti 200 g tarkuoto krieno, 2–3 maltas citrinas, 150 g medaus ir vartoti po 1-2 šaukštelius 2 kartus per dieną prieš valgį (jei jautrus skrandis, po valgio).

• Sąnarių skausmams gydyti

  Gerai sumaišyti lygiomis dalimis tarkuotus krienus, salierus, maltą citriną, medų ir palaikyti 10 dienų šaltai. Vartoti po desertinį šaukštelį užgeriant gurkšniu vandens tris kartus per dieną. Kad sąnarių skausmai išnyktų, reikėtų suvartoti apie 2 litrus mišinio.

• Kosuliui lengvinti

  Šaukštą tarkuotų krienų sumaišyti su trimis šaukštais medaus. Vartoti po vieną arbatinį šaukštelį penkis kartus per dieną.

• Krienų sviestas

  Krieno šaknį reikia supjaustyti drožlėmis, sudžiovinti, o tada sumalti kavamale į miltelius. Gautus miltelius sumaišyti su trintu avokadu, ir išeina nuostabaus skonio sviestas. Nemėgstantieji avokado gali krienų miltelius įmaišyti į paprastą sviestą.