Žvejų nebėra, bet šventė Drevernoje tęsiasi
Šiandien Drevernoje sujudimas – vyksta tradicinė 32-oji kaimo ir žvejų šventė. Dreverna mini 765-ąsias įkūrimo metines ir kultūros namų 60 metų veiklos sukaktį. Pagrindinis akcentas – jubiliejiniai pusryčiai, kurių metu bus pagerbti žmonės, skyrę gyvenimą, laisvalaikį kultūriniam darbui. Penkiems entuziastingiems dreverniškiams – meno mylėtojams bus įteikti Padėkos karšiai. Šventėje koncertuos Drevernos kultūros namų meno grupės ir kiti kolektyvai, solistai, kurie dar nesilankė šiame pamario kaime.
Akcentas – jubiliejiniai pusryčiai
Šiemet 32-ąjį kartą švenčiama Drevernos kaimo ir žvejų šventė „Ant marių krantelio“. Per tiek metų keitėsi renginio vieta, erdvės. Įkūrus mažųjų laivų uostą, šventė vyks ten.
Priekulės kultūros centro Drevernos skyriaus renginių organizatorė Virgina Asnauskienė prisipažino, kad kaime nebelikus žvejų norėjo žvejų šventę pervadinti kaimo švente, tačiau sulaukė pasipriešinimo: „Nedrįsk“.
Ji režisuoja, kuria scenarijų, repetuoja ir ieško rėmėjų. „Kaip suorganizuoti renginį turint pustrečio tūkstančio eurų, kad būtų linksma, įdomu ir trauktų visus?“ – retoriškai klausė V. Asnauskienė, Drevernos kultūros namuose dirbanti 32 metus.
Minint Drevernos kultūros namų 60 metų veiklos sukaktį, pagrindinis akcentas – pagarba buvusiems kultūros darbuotojams, taip pat laisvalaikį skyrusiems meno mėgėjams. Vyks jubiliejiniai padėkos pusryčiai su kafija.
Pasak V. Asnauskienės, atvyks Vincas Alminas iš Suvalkijos, kadaise dirbęs Drevernoje, tęsiantis muzikavimo tradiciją, Laima Bušininkienė iš Kintų, Vlada Karklienė… Išdalijo 120 kvietimų, kvietė per socialinius tinklus – tikimasi sulaukti ištikimųjų. „Pagerbsime žmones, kurie savo gyvenimą, laisvalaikį skyrė kultūriniam darbui, nes tai mūsų kultūros politikos pagrindas. Jeigu nebūtų entuziastingų meno saviveiklininkų, apie tai nekalbėtume“, – sakė pašnekovė. Ir pridūrė, jog tokios kultūros menų pasaulyje nėra. „O Lietuva ją remia, tik nežinia, kiek, nes prabilta apie kultūros centrų pertvarką. Iš tiesų prabanga išlaikyti kultūros namus, nors mes dirbame prasmingą darbą“, – dėstė dreverniškė.
Meno mėgėjams – Padėkos karšiai
Šiemet 5 dreverniškiai bus apdovanoti Padėkos karšiais, kuriuos „išrūkė“ medžio drožėjas iš Gargždų. „30-ąjį „karšį“ įteiksime bibliotekininkei Vilmai Klipštienei“, – akcentavo V. Asnauskienė. Ji – aktyvi renginių organizatorės pagalbininkė. Drevernos darželio muzikos vadovė ir auklėtoja Laimutė Eirošienė jo nusipelnė už bendradarbiavimą ir aktyvų dalyvavimą Drevernos miestelio kultūros gyvenime. Astai Januškienei ir Jovilei Januškaitei, mamai ir dukrai, Padėkos karšis – už ištikimybę ir dalyvavimą kultūros namų renginiuose, be to, Dailei Balčėnienei ir Melitai Balčėnaitei – už draugystę ir dalyvavimą kultūros namų veikloje. Padėkos karšis – ir senjorei Stasei Linkevičienei, buvusiai folkloro ansamblio dainininkei.
Susirinkusieji galės pavartyti kultūros namų metraščius, peržiūrėti fotografijas.
„Per jubiliejinius pusryčius prisiminsime senuosius Drevernos žvejus – eksponuojama a. a. Stasio Šeštausko fotografijų, kuriose jie įamžinti, paroda“, – dėstė pašnekovė.
Šventėje koncertuos Drevernos vokalinis moterų ansamblis „Žvejytės“, skambės vaikų choro dainos, dalyvaus Priekulės kultūros centro E. Vicherto teatro aktoriai, akordeoną virkdys Stasys Adomavičius. „Atvyks koncertuoti tie, kas Drevernoje dar nebuvo“, – intrigavo V. Asnauskienė.
Beje, jaunimas rengia sporto varžybas – jubiliejinį 3×3 krepšinio turnyrą.
Būtų liūdna be kultūros namų
„Drevernoje nieko naujo“, – Virgina citavo dreverniškės poetės Reginos Kraynienės eiles. – Bet laikas keičia Dreverną ir žmones, tik tradicijų nereikia keisti. Džiaugiuosi, kad meno saviveikloje dalyvauja ir vaikai, ir jaunimas, ir senjorai.“
V. Asnauskienė šypsodamasi kalbėjo, jog kultūros namai – vieša įstaiga, į kurią gali ateiti visi. Keičiasi jų paskirtis, nes kaimas sparčiai senėja. Kur pasiguosti senjorui? Priekulės seniūnijos administracija nelengvai pasiekiama. Kiekvieną išklauso, apkabina renginių organizatorė Virgina. „Labai liūdna būtų, jeigu tavęs čia nebūtų“, – išgirsta žodžius – didžiausią padėką. Kas Dreverna būtų be kultūros namų, bibliotekos? Kaime jau nebeliko pagrindinės mokyklos. Pasak pašnekovės, žmonėms reikia susibūrimo, saviraiškos vietos. Ji prisiminė, kad reikėjo pakovoti dėl kultūros namų renovacijos. Ir pridūrė, jog kultūros darbuotojas turi gyventi vietoje, pažinti žmones. O jeigu tik repetuoti atvažiuoja…
„Drevernoje gali atsiskleisti kiekvienas, – dėstė V. Asnauskienė. – Antai mažoji poilsiautoja Gabrielė iš Klaipėdos šiandien mūsų renginyje įsilies į „Pamariukų“ ansamblį, dainuos solo. Uoste dirbantis vilnietis Laurynas scenoje stebins vokaliniais gebėjimais.“
Drevernos kultūros namuose daug šiltų renginių, į kuriuos susirenka ir vaikai, ir jaunimas, ir senjorai. Valstybės dieną čia vyko dainuojamosios poezijos vakaras, į kurį atvyko bardai iš Kretingos, Skuodo, Rietavo.
Ir jau galva pilna minčių apie artėjantį Rudens lygiadienį.
