Aktualija

Būstą modernizuoti gali ir nedideles pajamas gaunantys gyventojai

Daugiabučių namų gyventojus, pradedančius patikėti, jog apšiltinus gyvenamuosius namus galima sutaupyti lėšų ir šiltai gyventi, gąsdina renovacijos kainos. „Iš ko mokės pensininkai ir kiti mažas pajamas turintys gyventojai? Gal po 10 metų reikės persikelti gyventi kitur, turėdamas skolų, negalėsiu parduoti buto”, – svarsto gyvenantieji senuose būstuose. Į dalį klausimų mėginsime atsakyti, o jei kils daugiau, siūlome pateikti „Bangai”. Kartu ieškosime atsakymų.

Vyriausybės programa

2004 metais Vyriausybės patvirtinta Daugiabučių namų modernizavimo programa numato galimybes bei palankias sąlygas nedideles pajamas gaunantiems daugiabučių namų butų savininkams gauti valstybės paramą būsto bendrojo naudojimo objektams renovuoti – sienoms, stogams, rūsių pertvaroms, laiptinėms apšiltinti, šildymo įrangai modernizuoti. Vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis, programoje dalyvauti ir valstybės paramą gauti gali tik bendrijas įsteigę ar jungtinės veiklos sutartis sudarę daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkai.

Bendrija ar jungtinės veiklos sutartis

Bendrijos neįsteigę daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai bendrojo naudojimo patalpoms valdyti, prižiūrėti ar kitaip tvarkyti gali sudaryti jungtinės veiklos sutartį. Sutartis pasirašoma, jei jai pritaria didžioji butų savininkų dauguma (50+1). Pasirašytoje sutartyje numatomos jos dalyvių teisės ir pareigos, išrenkamas atstovas. „Įsteigę bendriją ar pasirašę jungtinės veiklos sutartį ir ją įregistravę Nekilnojamojo turto registre, namo gyventojai tampa nepriklausomi nuo administratoriaus, – paaiškino „Bangos” korespondentei Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros juriskonsultas Gediminas Šečkus. – Tuo pačiu jie patys tampa atsakingi už būsto bendro naudojimo patalpų priežiūrą ir eksploatavimą.”

Pasak juriskonsulto, Savivaldybės paskirtas pastato administratorius (Gargžduose – Gargždų butų ūkio UAB), kaip viena iš šalių, gali būti jungtinės sutarties dalyvis. Namo renovacijai organizuoti gyventojai gali pasirašyti sutartį su buvusiu administratoriumi ar kita įstaiga, gali visus darbus organizuoti ir patys.

Gyventojų sprendimai priimami susirinkimuose daugiabučio namo butų savininkų balsų dauguma. Jie skelbiami viešai ir galioja visiems butų ir kitų patalpų savininkams. Bendrojo naudojimo objektai – stogai, sienos, laiptinės ir kt. yra namo butų savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kuri pagal Civilinio kodekso nuostatas valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių susitarimu.

Neseniai Gargždų butų ūkio UAB administruojamų namų gyventojams raštu išsiuntinėjo pasiūlymus jungtinės veiklos sutartims sudaryti ir namų renovacijai planuoti. Gyventojai sunerimę. Pensininkai ir kiti mažas pajamas gaunantys asmenys klausia, ar galima nuspręsti renovuoti namą be jų sutikimo, kiti skundžiasi, jog trūksta informacijos. Žmonės pasigenda ir Savivaldybės pagalbos. Apie visa tai kalbamės su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros Klaipėdos regiono padalinio vadovu Eugenijumi Šimoniu.

Sprendžia dauguma

– Žmonės nesupranta, kodėl valstybės parama daugiabučiams renovuoti skiriama tik bendrijas įsteigusiems ar jungtinės veiklos sutartis sudariusiems butų savininkams, – pastebėjo E. Šimonis. – Civilinio kodekso normos be teisių nustato butų savininkams ir pareigą valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Negali visi valdyti kaip sumanę ir atsakyti visi negali. Dėl to numatytos dvi bendrojo naudojimo objektų valdymo formos – bendrijos ar jungtinės veiklos sutartys. Ar renovuoti pastatą ir kaip, sprendžia visi būsto savininkai balsų dauguma. Sėkmingai vykdomos sutartys, kurioms pritaria 70, 80 ar 90 proc. savininkų. Kuo didesnis pritariančiųjų procentas, tuo palankesnės sąlygos kreditams gauti. Pasitaikė atvejų, kai 51 proc. gyventojų pritarus, o po to dviem atsisakius, sutartis sugriuvo. Tad jei pritaria tik 50+1 procentas namo gyventojų, siūlyčiau neskubėti, dar ir dar kartą kalbėtis su abejojančiaisiais.”

Apie išlaidas

Bendrijos dažnai turi šiek tiek sutaupytų lėšų pradžiai arba kaupia jas. Tai galėtų daryti ir planuodami renovuoti pastatą administruojamų daugiabučių namų gyventojai, kaupdami lėšas bendrame susirinkime nuspręstu būdu, pavyzdžiui, po 50, 100 ar daugiau litų per mėnesį.

Būsto ir urbanistinės veiklos Klaipėdos regioninio padalinio vadovas E. Šimonis ramina butų savininkus: „Juk gyventojai patys nepasidarys nei namo energetinio audito, nei investicinio bei techninio projektų.“

Prieš pradedant renovuoti numatytas bendrojo naudojimo patalpas, gyventojai privalo sumokėti pradinį įnašą – nuo š. m. rugpjūčio mėnesio 5 proc. projektinės vertės. „Primenu, jog pensininkams ir kitiems socialiai remtiniems asmenims taikomos lengvatos”, – paaiškina E. Šimonis.

Priklausomai nuo darbų apimties valstybė kompensuoja iki 50 proc. namui renovuoti reikalingų lėšų. Jei jo gyventojai nuspręs tik dalinai apšiltinti sienas, valstybės kompensacija gali siekti tik 15 ar 30 proc. Pusė sumos kompensuojama, kai šiltinamas stogas, sienos, rūsių perdangos, modernizuojami šilumos punktai ir kt. Sakysim, tai kainavo apie 500 tūkst. Lt. Pusę sumos kompensuos valstybė, o kitą gyventojai galės sumokėti iš 25–eriems metams suteiktų bankų kreditų.

Vadovas pateikia keletą pavyzdžių. Kaune pagal Vyriausybės programą 1973 m. statytame 60 butų 5 aukštų name apšiltintos sienos, pakeisti butų ir laiptinių langai, įstiklinti balkonai. Investicijų suma – 470 tūkst. Lt, valstybės kompensacija – 235 tūkst. Lt, renovavus sutaupoma 50 proc. energijos. Šiauliuose 3 aukštų 2 laiptinių 12 butų name apšiltintos sienos ir stogas, pakeisti butų ir laiptinių langai, tambūro ir lauko durys. Investicijų suma 400 tūkst. Lt, valstybės parama – 175 tūkst. Lt, Savivaldybės – 50 tūkst. Lt.

Paskola – iš atpigusios šilumos

Dešimtys pavyzdžių rodo, jog paskolos grąžinimo įmokos nėra didelės. „Atpigęs šildymas padengia paskolos įmokų sumas“, – teigia E. Šimonis. Pavyzdžiu jis pateikia Plungėje renovuoto daugiabučio namo dviem trečdaliais atpigusias išlaidas šildymui. „Pridėjus paskolos su palūkanomis įmoką, gyventojai už šildymą moka ne daugiau nei mokėjo anksčiau, kai namas dar nebuvo renovuotas”, – patikino jis.

Specialistas primena, jog infliacija nuvertina pinigus, tačiau tai, kas įdedama į nekilnojamąjį turtą, nenuvertėja. „Parduodamo buto renovuotame name vertė bus didesnė”, – tikina vadovas. Jis paaiškina, jog kreditus teikiantys bankai nereikalauja įkeisti butų, tad esant reikalui juos galima pirkti ir parduoti. Vadovo nuomone, kylant statybų kainoms, reikėtų paskubėti, nes kuo vėliau pradėsime, tuo brangiau mokėsime.

Informuoja ir padeda

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra kuruoja Vyriausybės projektą ir teikia visapusišką pagalbą. Klaipėdoje, Liepojos g. 10, įsikūręs padalinys padeda visam regionui ir Klaipėdos rajonui (tel. 350653). „Kaip būsto modernizavimo projekto kuratoriai informaciją teikiame nemokamai – praneša E. Šimonis. – Jei Savivaldybė parodytų iniciatyvą ir sukviestų daugiabučių namų atstovus, surengtume seminarą šia tema Gargžduose.”

Informacija teikiama nemokama linija tel. 8 800 212. Vertingos medžiagos galima rasti agentūros tinklalapyje www.bkagentura.lt.

Gargždų butų ūkio UAB šiuo metu teikia informaciją apie namų renovaciją daugiabučių savininkams organizuojamuose susirinkimuose.

P. S. Vėlesniuose „Bangos” puslapiuose – apie pradėjusius projektuoti daugiabučių modernizavimą savininkus Drevernoje ir Gargžduose bei galimą Savivaldybės paramą.