Atsakas Kremliaus propagandai: Lietuva niekur neketina išsivaikščioti

Dalia Asanavičiūtė.„Lietuviai, kurie neemigruos, yra pasmerkti badauti, prasigerti ir mirti“ – anglų kalba skelbia naujienų portalu save pristatantis „The Baltic Word“ puslapis internete. Pateikiama šiurpinanti statistika, o pats straipsnis paįvairinamas apgriuvusios trobos su užkaltais langais vaizdu.

Lietuvos, kaip nykstančios, nevilties apimtos tautos, dramatiškas įvaizdis kuriamas sąmoningai ir tendencingai – sako politologai, analizuojantys Rusijos propagandos metodus. Tam pasitelkiami įvairiausi Kremliaus finansuojami informacijos kanalai: TV, spauda, socialiniai tinklai.

Iškreipti faktai

„Rusijai naudinga pateikti Lietuvą bei kitas Baltijos šalis, kaip ne itin sėkmingą sovietinės transformacijos istoriją. Jų norimas sukurti vaizdinys apie Lietuvą yra labai ryškus. Taikomasi į potencialiai skaudžiausias valstybių vietas. Gyventojų skaičius, socialinė nelygybė, emigracija – tai realios problemos, bet iš Rusijos pusės jos yra pristatomos perdėtai, iškraipant faktus“, – sako Rytų Europos studijų centro (RESC) direktorius Linas Kojala.

Pasak eksperto, prieš keletą metų plačiai nuskambėjo pašaipi V. Putino replika, kad, subyrėjus Sovietų Sąjungai, Lietuvoje gyveno 3,5 mln. gyventojų, o dabar – tik 1,5 mln. Tačiau, oficialios statistikos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena beveik 2,8 mln. gyventojų. Taigi, toks faktologiškai klaidingas teiginys, išimtas iš konteksto, perša nuomonę, neva sovietų laikais žmonės gyveno geriau, visiškai ignoruojant faktą, kad laisvai keliauti ir išvykti į vakarų Europą dėl sovietinio režimo kontrolės būdavo praktiškai neįmanoma.

Realūs Lietuvos rodik­liai Rusijos propagandos mašinai neįdomūs. Skleidžiama dezinformacija siekiama ardyti valstybės pamatus – silpninti lietuvių pasitikėjimą Lietuvos valdžia, pasiryžimą ginti savo valstybę užpuolimo atveju, trukdyti įgyvendinti reformas ar siekti tikslų prioritetinėse srityse.

Lietuviai atsparūs

Dalia Asanavičiūtė, lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė, sako, kad Kremliaus dezinformacija apie Lietuvą tautiečių apsisprendimui grįžti ar negrįžti į Lietuvą įtakos nedaro. Nuomonę apie realią padėtį jie susiformuoja iš įvairių šaltinių: draugų, giminių, lietuviškų naujienų portalų, apsilankę Lietuvoje.

„Labai realistiškai žmonės vertina gyvenimą tiek Lietuvoje, tiek Anglijoje. Žinoma, būna, pabamba ant valdžios, bet Lietuva jiems nuoširdžiai rūpi. Mūsų darytos žodinės apklausos rodo, kad 70–80 proc. galvoja anksčiau ar vėliau grįžti į Lietuvą“, – sako D. Asanavičiūtė.

Pasak jos, grįžti į Lietuvą skatina daugybė faktorių. Šeimos dažniausiai grįžta, kad vaikai galėtų mokytis mokyklose Lietuvoje. Tam ruošiasi dar gyvendami Jungtinėje Karalystėje – leidžia vaikus į sekmadieninius darželius ir mokyklas, kad vaikai sustiprintų lietuvių kalbos įgūdžius ir grįžus būtų lengviau integruotis.

„Lietuviams tikrai rūpi tapatybės išsaugojimas, identitetas, jie stengiasi perduoti tai savo vaikams. Jungtinėje Karalystėje veikia iki 50 sekmadieninių lietuviškų mokyklų, grupės jose pilnos“, – sako D. Asanavičiūtė.

Į Lietuvą pargina namų ilgesys bei ekonominiai sumetimai – daugelis emigravusiųjų Lietuvoje turi savo būstą, artimuosius. O dėl didėjančių būsto nuomos kainų Didžiojoje Britanijoje mažėja santykis tarp pajamų ir išlaidų. Paprastą, mažai kvalifikuotą darbą dirbantiesiems darosi sunkiau išsiversti.

Bendruomenės pirmininkė teigia, jog lietuvius grįžti skatina ir žinios, kad darbdaviams trūksta darbo jėgos. „Lietuviai yra darbštūs, kompetentingi, gerai vertinami darbuotojai. Lietuvos verslas turi tai išnaudoti. Ir kalbėti reikia ne vien tik apie atlyginimų kėlimą, bet ir apie verslo etiką, bendravimo kultūrą. Lietuvių tauta yra garbinga ir ori. Turime nepamiršti to bendraudami vieni su kitais“, – įsitikinusi lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje pirmininkė D. Asanavičiūtė.

Tendencijos teigiamos

Nepaisant Kremliaus bandymo savo informaciniuose kanaluose rutulioti stereotipą apie nusivylusią ir išsivaikštančią Lietuvą, statistiniai duomenys rodo visai ką kitą ir suteikia pagrindo optimizmui.

2019 m. birželio mėn. paskelbta „Eurobaromet­ro“ apklausa parodė, kad beveik 70 procentų Lietuvos gyventojų yra patenkinti savo finansine situacija, o ekonominę Lietuvos situaciją gerai vertina daugiau nei pusė apklaustųjų.

Statistikos departamento duomenimis, nuo 2016 metų emigracija iš Lietuvos mažėja, o šiais metais fiksuojama daugiau atvykstančiųjų į Lietuvą nei išvykstančiųjų. 2018 metais daugiau nei pusė (57,4 proc.) imigravusiųjų į Lietuvą yra į savo šalį grįžę gyventi Lietuvos piliečiai.


Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Veikti! Kūrybiškai!

Vakar Gargždų miesto centre…

Plačiau »

Vilija BUTKUVIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook

Savaitės klausimas

Ar jau pasirūpinote kalėdinėmis dovanomis?