„Įgytos žinios mane praturtino kaip žmogų“, – teigia Ernsto Vicherto premijos laureatas Lukas Rimkus

Buvęs Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientas, dabar Mančesterio universiteto pirmakursis Lukas Rimkus šiemet yra ne tik E. Vicherto premijos laureatas, bet po puikiai išlaikytų brandos egzaminų buvo tarp nominantų, apdovanotų „Bangos“ redakcijos iniciatyva įsteigta gabiausių abiturientų premija.

Priekulės kultūros centras Ernsto Vicherto premija, kurią finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė, kviečia įvertinti inovatyvius, kūrybiškus ir tikslo siekiančius jaunuolius. Šiemet iš trijų kandidatų komisija nugalėtoju paskelbė buvusį Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientą, dabar Mančesterio universitete besimokantį Luką RIMKŲ, sukaupusį didelį žinių bagažą iš daugiau nei 50 konkursų bei olimpiadų. „Jaunimo erdvė“ kalbasi, ką visi šie pasiekimai reiškia premijos nominantui.

Daugiau nei 50 diplomų

– Kodėl nutarei dalyvauti Ernsto Vicherto premijos konkurse?

– Mėgstu išbandyti savo jėgas įvairiuose konkursuose ir varžybose, tad nebuvo sudėtinga apsispręsti. Be to, malonu, kai kiti įvertina tavo pasiekimus, dėl kurių buvo dirbta itin daug.

– Turi daugiau nei 50 diplomų iš įvairių olimpiadų ir konkursų. Ar sunku visus dalyvavimus ir padėkas prisiminti?

– Kalbant atvirai, visų tikrai mintinai neprisimenu, t. y. negebėčiau be „pasiruošimo“ jų išvardyti. Tačiau yra smagu kartais juos peržiūrėti, prisiminti nuostabiai praleistas akimirkas įvairiuose projektuose, konkursuose, kuriuose ne tik pasisėmiau naujų žinių, bet ir sutikau daug įdomių, protingų žmonių, su kuriais dar iki dabar bendrauju.

– Kokie konkursai įsimintiniausi ir kodėl?

– Išskirčiau du projektus ir vieną olimpiadą: dalyvavimas projektuose „Moksleiviai į vyriausybę“, VGTU „Ateities inžinerija“ ir respublikinėje istorijos olimpiadoje. Pirmajame projekte man teko praleisti savaitę LR Vyriausybėje, kur galėjau suvokti, kaip veikia mūsų vykdomosios valdžios aparatas, be to, susipažinau su daug protingų, aktyvių žmonių, o tai, ko gero, ir yra didžiausias laimėjimas. Taip pat įsiminė ir VGTU vykdyta programa „Ateities inžinerija“, kur ne tik galėjau susipažinti su universitetu, jo projektais, tačiau ir mano komandai teko atlikti itin įdomų, nemažai darbo reikalaujantį inžinerinį projektą – nulietą, suprojektuotą ir apdorotą dekoratyvinį žalvarinį inkarą, kurį, beje, pristatėme ir daugelyje konferencijų. Žinoma, reikėtų paminėti istorijos respublikinę olimpiadą, kur sugebėjau pasiekti itin neblogų rezultatų. Mano nuomone, įvairūs projektai suteikia puikių šansų susipažinti su naujais žmonėmis, praplėsti akiratį ir išbandyti savo jėgas, todėl ir siekdavau kiek tik įmanoma daugiau juose dalyvauti.

Svarbu išskirti prioritetus

– Kaip mokykloje sekėsi ir ruoštis konkursams, juose dalyvauti, ir mokytis?

– Manyčiau, jog dažniausiai kontroliniai yra žymiai lengvesni negu užduotys konkursuose, olimpiadose, o kartais ypač tiksliųjų mokslų atsiskaitymams nereikėdavo itin daug ruoštis, nes nemažai temų (ir net plačiau) išeidavau ruošdamasis konkursams. Tad prieš atsiskaitymus reikėdavo tik pakartoti ne itin dažnai naudotus apibrėžimus, taisykles, sąvokas. Žinoma, itin svarbu mokėti protingai išskirti prioritetus ir jų laikytis, tik taip įmanoma darbus atlikti laiku.

– Koks dabar, kai studijuoji, tavo požiūris į visus apdovanojimus? Ar ir dabar dalyvautum įvairiuose projektuose, olimpiadose?

– Žinoma, dalyvaučiau! Kitaip, ko gero, man nebūtų buvę įdomu mokytis tik atsiskaitymams. Kartais man per pamokas trūkdavo iššūkių, tad norėdavosi išbandyti kažką įdomesnio ir sunkesnio. Be to, nebūčiau sutikęs labai daug nuostabių žmonių, o kaip tik daugumą savo dabartinių draugų sutikau ar su jais pradėjau bendrauti įvairiuose projektuose, konkursuose.

Mančesteryje studijos nelengvos

– Ar visi konkursai padėjo apsispręsti, ką nori studijuoti?

– Na, pas mane galima rasti įdomių kontrastingų apdovanojimų – dalyvavau kone visų dalykų konkursuose: istorijos, verslo ir tiksliųjų mokslų. Todėl buvo gana sudėtinga apsispręsti, kokį vieną dalyką noriu mokytis. Vis dėlto pasirinkau populiarią studijų programą „Computer Science“ (liet. kompiuterių mokslas, informatika), nes informatika sujungia man itin mėgstamas sritis – programavimą, matematiką, loginį ir kritinį mąstymą. Žinoma, darbas šioje srityje nėra iš lengvųjų, tačiau manau, jog jis įdomus ir jeigu norėsiu būti profesionalas šioje sferoje, turėsiu nuolat domėtis naujausiomis technologijomis, skaityti, tobulėti.

– Esi pirmakursis Mančesterio universitete. Kaip sekasi įprasti prie kitokio mokymosi nei mokykloje?

– Dabar tas mokymas labai nesiskiria, palyginti su tuo, kaip baigiau mokyklą, t. y. mokymo formatas, nes viskas vyksta irgi nuotoliniu būdu dėl visiems suprantamų priežasčių. Šiek tiek reikėjo laiko, kol priprasčiau bendrauti ir dirbti tik anglų kalba. Sakyčiau, jog studijos nėra iš lengviausių, nemažai savarankiško darbo (tai Anglijos aukštojo mokslo sistemos bruožas), tačiau man patinka – nėra nuobodu.

– Ar visos olimpiadose įgytos žinios praverčia ir studijose?

– Dauguma netiesiogiai – naujos įgautos žinios praplėtė mano akiratį, galiu diskutuoti įvairiausiomis temomis (ypač apie istoriją), t. y. mane praturtino kaip žmogų. Kažkiek pravertė per geografijos pamokas įgytos žinios apie pasaulio valstybes, skirtingas kultūras, nes mano universitete gausu studentų iš visų pasaulio kampelių, o kai sutinki tokį žmogų, malonu, jog bent jau žinai pagrindinius faktus apie jo valstybę. Be to, mano kurse itin svarbūs geri matematikos pagrindai, todėl džiaugiuosi, jog dalyvavau įvairiose matematikos olimpiadose, kuriose įgytos žinios praverčia ir mano programoje.

Kalbėjosi Gabrielė ČIUNKAITĖ

Jaunųjų korespondentų klubo narė