Iniciatyvos

Tenisininkų kova – Stanislovui Šliuožai atminti


Mėgstantis švarą ir tvarką, griežtas, tačiau tuo pačiu nuoširdus ir paprastas – taip apibūdina buvusį Gargždų lauko teniso klubo „Setas“ vadovą a. a. Stanislovą Šliuožą artimieji, draugai. Jo vardui atminti kasmet rengiamas jau tradicija tapęs teniso turnyras, kuriame šiemet gargždiškiai nuo ryto lig vakaro atkakliai kovėsi su tenisininkais iš Šilutės, Palangos, Klaipėdos klubų.


Turnyras džiugina artimuosius


S. Šliuoža buvo statybinių prekių parduotuvių tinklo „Arsenalas“ bendrasavininkis, Klaipėdos bendrovės „Arsenalas EHK“ komercijos direktorius. 2006 m. lapkričio 6 d., staiga sustojus širdžiai, jis mirė žaisdamas tenisą Klaipėdos rajono policijos komisariato salėje. Prieš žaidimą 56 metų vyras niekuo nesiskundė, neseniai buvo grįžęs iš sanatorijos Druskininkuose.


Po S. Šliuožos mirties Gargždų lauko teniso klubas nusprendė kasmet organizuoti jo atminimo turnyrą. Tenisininkai pirmiausia apsilanko prie S. Šliuožos kapo, uždega žvakučių, pasimeldžia. O po to teniso kortuose įnirtingai kovoja dėl jo vardo taurės. S. Šliuožos žmona Paulina Šliuožienė sakė, kad labai džiaugiasi tokia tenisininkų iniciatyva: „Žmogus neliko pamirštas, jį kasmet prisimena, pamini.“ Moteris sakė su vyru santuokoje išgyvenusi 34 metus. Pasak Paulinos, tai buvo be galo pareigingas, griežtas, tačiau teisingas ir žodžio besilaikantis vyras: „Niekada neapvildavo. Jei pasakydavo, tai kaip su vinim įkalta.“


S. Šliuožos mama Ona teigiamai vertina kasmet vykstantį turnyrą: „Labai malonu, tačiau kaskart pagalvojus apie sūnų skauda širdį. Prisimenu, kaip jis man pasakodavo apie politiką, tenisą, kartą buvo nusivežęs ir į teniso kortus. Iš viso užauginau 3 dukras ir 3 sūnus, iš kurių likęs tik 1. Labai jų trūksta.“


Pats S. Šliuoža užaugino 2 dukteris, iš kurių viena yra mirusi, kita Ramunė, kuri šiuo metu augina tris reta genetine liga sergančius vaikus.


„Setas“ pasirodė neblogai


Šiemet S. Šliuožos atminimo dvejetų turnyras buvo surengtas Klaipėdos „Calsberg“ teniso arenoje. Iš viso dalyvavo 15 vyrų porų ir 4 moterų poros. Anot Gargždų lauko teniso klubo „Setas“ valdybos nario Dainiaus Sinsko, paprastai stengiamasi pakviesti kuo daugiau žaidėjų, kurie pažinojo Stanislovą. „Tai graži tradicija, verta tęstinumo. Turnyras yra draugiškas, tad prizinės vietos čia nėra svarbiausios“, – sakė D. Sinskas. Paklaustas, kaip vertina „Seto“ klubo narių šių metų žaidimą, jis atsakė, kad neblogai ir informavo apie pasiektus rezultatus. Vyrų grupėje pirmąją vietą iškovojo „Seto“ narys Raimundas Gricius ir jo sūnus Tomas Gricius, priklausantis Klaipėdos Vakarų teniso klubui. Antrąją vietą užėmė „Seto“ nariai Darius Gricius ir Gintautas Daugėla. Trečiąją vietą iškovojo šilutiškiai Mantas Mirauskas ir Artūras Raicevičius. Paguoda atiteko taip pat „Seto“ nariams Egidijui Baltramonaičiui ir Giedriui Rutkauskui. Moterų grupėje pirmąją vietą užėmė „Seto“ narės Rasa Rutkauskienė ir Olga Kovaliūnaitė, antrąją – „Seto“ žaidėja Sigita Stalmokė ir Palangos teniso klubo atstovė Daiva Makutėnaitė, trečiąją – gargždiškė Loreta Mazalienė ir taip pat Palangos klubo narė Eilina Zylnienė. Tarpusavyje kovoję tenisininkai džiaugėsi, kad visą turnyrą tvyrojo labai draugiška atmosfera.


Prisiminimų pynė


„Bangos“ korespondentė pasiteiravo Stanislovą Šliuožą pažinojusių žmonių, artimųjų, kokie prisiminimai užplūsta apie jį pagalvojus.


Loreta MAZALIENĖ: „Vieni iš jo mėgstamų žodžių buvo „Mes mėgstame švarą ir tvarką“. Išties pas jį visur buvo švara ir tvarka: ir ant rašomojo stalo, ir teniso kortuose. Apie šiukšlinimą, netvarkingą automobilių pastatymą nebuvo nė kalbos. Stanislovas buvo griežtas žmogus, truputį net jo prisibijodavau, tačiau nelaimės akimirką jis niekada nesutrikdavo ir būdavo pirmas, kuris padėdavo. Prisimenu, kartą teniso kortuose man koją sutraukė mėšlungis, iš skausmo parkritau ant žemės, o S. Šliuoža iškart pribėgo ir pradėjo trinti koją bei ramiu tonu kalbėti, jog viskas bus gerai ir aš vėl galėsiu žaisti.“


Roaldas ŽIŪRA: „Kartu žaisdavome tenisą, važiuodavome į kalnus. Jis mėgdavo paklausti anūkų: „Ką, vaikučiai, mes mėgstame?“ Visi iškart žinodavo atsakymą: „Švarą ir tvarką.“ Pamenu, būnant kalnuose vyriškoje kompanijoje, jei galvą skaudėdavo, jis iškart parūpindavo tablečių, jei siūlė prairdavo, ir siūlą su adata turėdavo. Stanislovas apie viską būdavo pagalvojęs. Man jis paliko stiprų nuoširdaus, paprasto žmogaus įspūdį. Patys geriausi prisiminimai. Prisipažinsiu, kad tik visai neseniai ištryniau jo numerį iš mobiliojo telefono, vis nekilo ranka. Prieš jo mirtį buvome susitikę, jis sakė ką tik grįžęs iš Druskininkų, pasidaręs visus sveikatos tyrimus ir yra sveikas kaip ridikėlis, tad gyvens dėl savęs: žais tenisą, keliaus į kalnus ir t. t. Kai lemtingą dieną susitikome salėje, jis taip pat jautėsi gerai, niekuo nesiskundė. Tačiau žaisdamas sukniubo, bandėme gaivinti, bet niekas nebeišgelbėjo.“


Dukterėčia Elina PAULIKIENĖ: „Dėdė reikalavo daug iš kitų, bet iš savęs dar daugiau. Pedantiškas, reiklus, turintis puikų humoro jausmą – tokį jį pamenu. Be to, Stanislovas buvo labai protingas, įžvalgus, pavydėtinai aštraus proto ir labai darbštus. Jis buvo kupinas idėjų. Kompanijos siela. Jo dukra Ramunė – tokia pati, užvedanti. Tikriausiai tai mūsų 83 metų močiutės Onos genai, kuri visur suspėja ir, ką pasakys, tai tikrai ir padarys.“


Agnė ADOMAITĖ

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių