Kaimo slenksčiai

Plikiuose pasigendama šeimininko rankos

Savitą Plikių miestelio istoriją liudija paveldo objektas – didinga evangelikų liuteronų bažnyčia, kiti tarpukariu statyti pastatai, faktas, kad čia buvo nutiestas siaurasis geležinkelis. Istorinis ženklas – kukli medinė katalikų bažnyčia.

Sename miestelyje – ryškus kasdienybės šurmulys. Plikių Ievos Labutytės pagrindinė mokykla – tarsi antrieji namai jaunuomenei. Plikiai – verslus miestelis. Atrodo, kad jis patogus visoms gyventojų grupėms. Ir visgi plikiškiai norėtų geresnės gyvenimo kokybės.

Ko trūksta miestelyje

Senbuvių teigimu, Plikiuose didelė migracija: vieni išvyksta, kiti atvyksta. Į miestelį atsikrausto iš atokių šalies rajonų, kur didelis nedarbas. O plikiškiai iškeliauja skalsesnės duonos ieškoti į užsienį. Pasak Plikių Ievos Labutytės pagrindinės mokyklos direktorės Audronės Vaičiulienės, dažniausiai šeimos išvyksta su vaikais – mokykloje nėra tėvų paliktų vaikų.

Kretingalės seniūno Vytauto Gūžo teigimu, Plikiuose gyvenamąją vietą deklaravę per 600 gyventojų.

Miestelyje porą dešimtmečių gyvenanti Zita Kavarzienė patvirtino, jog miestelis auga, didėja – atsiranda jaunų nepažįstamų veidų.

Plikiuose yra ne tik parduotuvių, bet ir pagrindinė mokykla, ambulatorija, kultūros namai, verslo įmonių. Ar ko trūksta? „Šeimininko rankos, – išdrožė iš uostamiesčio čia dirbti važinėjanti mokytoja. – Netvarkingi šaligatviai. Reikia dar vieno šaligatvio nuo stotelės prie bažnyčios mokyklos link. Dabar tenka vaikus drausminti, kad eitų ne keliu, o kelkraščiu.“

Ji piktinosi, kad lapkričio mėnesį autobusų stotelėje prie mokyklos teko laukti visiškoje tamsoje. „Tik šią savaitę pradėjo normaliai apšviesti gatves“, – patikino kita.

„Plikiuose reikėtų skverelio, gražesnės aplinkos“, – svajojo trečia gyventoja.

„Seniūnas mūsų nemyli – mažai dėmesio skiria aplinkai, netgi dėl šiukšlių išvežimo vargstam“, – įsiterpė dar viena pašnekovė.

Plikių gyventojai taip pat skundėsi, kad čia nėra kirpėjos, siuvėjos. Ir paštas panaikintas: dabar „mobilus paštininkas“ laiškus išmėtantis kur pakliūva…

Visgi esama ir gerų žinių: Plikių gyventojus pradžiugino šią vasarą per miestelį į Jokūbavą pradėjęs kursuoti Klaipėdos miesto maršrutinis autobusas, pažymėtas 25-uoju numeriu.

Savanorio vadovauti bendruomenei neatsiranda

Miestelio žmonių Plikių bendruomenės pirmininke nurodyta Irena Asnauskienė tai paneigė: „Tik mano pavardė Registrų centre įrašyta. Man atsisakius dirbti, buvo išrinkti 3 žmonės, kurie neilgai tedirbo ir nepersiregistravo. Taigi dokumentuose ir liko mano pavardė, bet aš atsisakiau vadovauti. Juk reikia vienam – niekas nepadeda, sveikata prasta“, – kalbėjo I. Asnauskienė. O darbo, pasak jos, yra: prieš kelerius metus pagal panaudos sutartį bendruomenei perduotą pastatą reikia renovuoti. Rašyti projektus – sudėtinga. „Plikiuose nėra iniciatyvaus žmogaus, norinčio dirbti bendruomenės labui, nors aktyvių gyventojų netrūksta“, – akcentavo pašnekovė.

Plikiuose nėra ir seniūnaičio – tikrai miestelis be šeimininko rankos. „Seniūnas atitrūkęs nuo kaimo“, – drožė Irena.

Pasak seniūnijos vietos bendruomenių tarybos narės A. Vaičiulienės, projektų nerašoma ir nesiekiama gauti finansavimą, kad būtų galimybė ką nors sutvarkyti Plikiuose. Tik iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skirtų lėšų Plikių bendruomenei atiteko 2 500 Lt. „Katalikų bažnyčiai skyrėme 1 tūkst. litų aplinkai tvarkyti, dalį pinigų – kultūros namams, renginiui „Mes čia“ bei „Eketės“ klubui – sportuojančio jaunimo reikmėms“, – pasakojo A. Vaičiulienė, apgailestavusi, kad miestelyje neatsiranda savanorio vadovauti bendruomenei. Ji pridūrė, kad prireikus tariasi su kunigais, kultūros namų darbuotojais, seniūnu.

Kvartetas turi gerbėjų

Teko nugirsti, kad plikiškiai neturi ūpo dalyvauti renginiuose vietos kultūros namuose. „Ir kokios ten patalpos – atidarius duris, tiesiai į salę, kurioje senutėlis nusidėvėjęs inventorius. Betgi dvasios atgaivai reikia gražios, jaukios aplinkos“, – apmaudą liejo pašnekovė.

Ir visgi net „tokiuose“, praėjusio amžiaus trečiame dešimtmetyje statytuose pastatuose – buvusiuose svečių namuose, repetuoja dainininkės, mėgėjų teatro „Ciongs“ artistai.

Neseniai savo gyvavimo dešimtmetį minėjo Plikių kultūros namų moterų kvartetas. Jame dainuojančios Zita Kavarzienė, Asta Petkienė, Alvadorija Vorobjova, Genovaitė Putienė (vadovė) surengė jubiliejinį koncertą. Dalyvavo daug svečių, o tarp žiūrovų buvo tik didžiausi kvarteto gerbėjai. Šių dainininkių repertuare – ne „popsas“, o sudėtingesnės, keturių balsų klasikinės dainos, reikalaujančios subtilesnio išpildymo ir atitinkamo klausytojo pasiruošimo.

Beje, kvartetas, per dešimtmetį dalyvavęs įvairiuose konkursuose, neliko nepastebėtas. Dainininkės ne kartą tapo konkurso „Šilų aidai“ laureatėmis, „Sidabrinių balsų“ konkurse irgi laimėjo prizinę vietą. „Sudėtingesnė muzika glosto mūsų širdis, todėl nesistengiame įtikti plačiajai visuomenei, – kalbėjo dainininkė, muzikos mokytoja A. Petkienė. – Mūsų mokiniai, klausęsi koncerto, suvokė, kad šie kūriniai reikalauja daugiau darbo, kol pasiruoši koncertui.“

Dainininkė Z. Kavarzienė džiaugėsi dainavimu kvartete – maloniu užsiėmimu po darbo. „Turime savo gerbėjus, ištikimus, šviesius žmones“, – šypsojosi ji.

O mėgėjų teatrui „Ciongs“ (režisierė Milda Markuvienė) – jau 30 metų.

Komentaras

Kretingalės seniūnas Vytautas Gūžas patvirtino, jog keitėsi Plikių bendruomenės pirmininkai, neliko seniūnaičio. „Renkamės, tariamės, bet niekas nerodo iniciatyvos“, – sakė jis.

Anot seniūno, Plikiai garsūs savo praeitimi, žymiais žmonėmis. „Kuris miestelis gali pasigirti dviem bažnyčiomis?“ – retoriškai paklausė. Ir pridūrė, kad šalia Plikių – UAB „Sakuona“ – viena didžiausių įmonių Kretingalės seniūnijoje. Ji remontuojama, plečiama, montuojami nauji įrengimai, daugėja darbo vietų. Yra ir mažesnių įmonių – „Luxa“, „Ledna“, autoservisas bei kitos. Taigi visi norintys čia rastų darbą.

V. Gūžas kalbėjo, kad kurį laiką gatvės skendėjo tamsoje dėl rimto gedimo, bet, jo teigimu, taip atsitiko tik Mokyklos ir dalyje Klaipėdos gatvių. „Meistrai sutaisė, ir turėtų būti šviesu. Antrinių žaliavų konteineriai perpildyti ir neišvežami dėl to, kad nėra reguliaraus grafiko – tai viso rajono bėda. Šaligatviai – irgi. Bet kodėl žmonės nepasakė tai, kas gero padaryta? Juk išasfaltuota Beržų gatvė, aikštelė prie kultūros namų, išgręžtas artezinis šulinys…“ – svarstė seniūnas.

Virginija LAPIENĖ