Kartelė, bet ne sau

Vasara dosniai dalijasi savo gėrybėmis: štai miškuose tiek pridygo grybų, kad, sakoma, pakilo net krepšių paklausa, pynėjai esą nebespėja pinti. Reikia itin didelių, nes šimtai baravykų nebetelpa nei į glėbius, nei į kraiteles.

Dosniai įvairios gėrybės (didesnės išmokos tėvams, vienkartinės išmokos pensininkams, neįgaliesiems ir pan.) liejasi ir iš valdžios aukštybių. Rudenėjant rinksim naujus „pulkaunykus“, tad dabartiniai iš kailio neriasi, kad tik išliktų komfortiškoje aplinkoje. Vyriausiosios rinkimų komisijos paskelbtuose sąrašuose į spalio 11 d. vyksiančius Seimo rinkimus vėl matome ne vieną „nusipelniusio politiko“ pavardę. Tikriausiai vertėtų įkurti naują atributą: medalį „Seimo narys – veteranas“. Juokėmės, gėdinome Sąjūdžio laikais ilgasėdžius partinius funkcionierius, net jų sąrašai spaudoje, televizijoje būdavo skelbiami. Mat vylėmės, kad ateis nauji, patriotiškai nusiteikę, išsilavinę žmonės kelti atkurtos Nepriklausomos Lietuvos gerovės. Tačiau glaveckų, kirkilų, dagių, imbrasų, bradauskų, urbšių, sysų, matulų ir kitų parlamentarų plejados jau tiek penkmečių perkopė, kad net prot­mūšio dalyviai, stengdamiesi atsakyti, kiek gi metų jie darbuojasi įstatymų leidyboje, ties šiuo klastingu klausimu sukluptų.

Nuolat į Seimą pralendantiems politikams ypatingai praverčia viena Seimo rinkimų įstatymo nuostata. Mat galima tą patį kandidatą į Seimo narius įrašyti lygiagrečiai dviejuose sąrašuose: vienmandatėse ir daugiamandatėse apygardose su partijų sąrašais. Šia landa pasinaudoję nemažai Seimo narių tampa nepakeičiami dešimtmečiais. Neišrenka vienmandatėje apygardoje, tai jie pralenda su partijos sąrašu. Svarbu tik iš anksto užuosti, kuriai politinei jėgai pulti į glėbį. Visokio plauko klajūnai net savotiškai teisūs, kad ieško šiltesnės vietos po saule, neturėdami jokių ideologinių principų, o duotus pažadus rinkėjams užmirštantys sulig rinkimų diena. Jie gi faktiškai naudojasi Konstitucinio Teismo išaiškinimu, esą Seimo nario mandatas yra laisvas ir nesaistomas net su jį iškėlusios partijos programa ar kitais reikalavimais, tuo labiau su rinkėjų priesakais. Nors Konstitucinis Teismas akcentavo, kad Seimo narys turi veikti tautos ir Lietuvos valstybės, o ne savo asmeniniais ar grupiniais interesais, bet tuo pačiu atkreipė dėmesį, jog parlamentaras savo rinkėjų negali būti atšauktas. Tad kodėl gi neužsiiminėti politine prostitucija, jeigu leidžiama parlamentaro neatsakomybė? Ne tik prieš rinkėjus, bet ir prieš valstybę.

Betgi ne visiems tokia laimė nusišypso būti neatsakingais ilgasėdžiais. Štai Seimas prieš trejus metus priėmė Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo pataisas, kuriomis numatoma, kad šių įmonių vadovai savo pareigas gali eiti ne daugiau kaip dvi 5 metų kadencijas iš eilės. Jeigu įmonei vadovaujama ilgiau kaip 10 m. – per vienus metus turėtų būti surengti konkursai į vadovų pareigas, kuriose ankstesni vadovai dalyvauti jau nebegalėtų. Kadencijos įvestos ir įvairių biudžetinių įstaigų vadovams: šiais metais akivaizdu, kiek daug paskelbta konkursų rajono mokyklų vadovų postams užimti. Priiminėdami minėtas įstatymų pataisas parlamentarai aiškino, jog tai didins valdymo kokybę, efektyvumą, o kadencijų būtinybė labiausiai esą reikalinga nuskaidrinti aplinką ir tai padėtų realiai kovoti su korupcija. Tačiau tokių reikalavimų savo darbo kokybei iki šiol nepriėmė nė vienas Lietuvos parlamentas. Kadencijos pradžiose dar šmėsteli viena kita mintis dėl kadencijų apribojimo Seimo nariams, dar kažkas kvykteli ir dėl parlamentinių lėšų ar parlamentarų skaičiaus mažinimo. Bet visa tai lieka tik pasiūlymų lygmenyje. Kelti kartelę sau – vien nuo tokios minties bet kokį parlamentarą šaltas prakaitas išmuša.

Štai kandidatuodami naujai kadencijai švietimo įstaigų direktoriai jau tikrai kelerius metus žino, kokią „skaistyklą“ reikia praeiti. Sukaupę praktinę patirtį, siekę ekspertų ar metodininkų kvalifikacijos, mylimi mokinių ir gerbiami tėvų dar ir dar kartą yra pertikrinami egzaminais Vilniuje ir konkursų komisijomis rajonuose. Jiems keliami aukščiausi kvalifikaciniai reikalavimai, o kad būtinas aukštasis išsilavinimas, tai jau nereikia nė kalbėti.

Politikams tokių reikalavimų, kokie keliami darželių direktoriams, nėra. Gal rinkėjai to iki šiol nėra suvokę? Kad nėra kvalifikacinių reikalavimų, naudinga ne tik ilgasėdžiams, bet ir naujiems pretendentams, ypač agresyviems rėksniams, vaizduojantiems teisuolius. Tai ko čia juokiamės iš revoliucionieriaus Lenino, sakiusio, kad valstybę gali valdyti kiekviena virėja? Neįžeidžiant šios profesijos žmonių, akivaizdu, kad šis posakis tinka ne tik socialistinės lygiavos visuomenėje.


Taip pat skaitykite:

Justas Ruškys: Gargždai išsineria iš podukros rūbo
Muziejuje – kelionė dramatiškais partizanų takais
Gargždų gimtadienyje – automobilių paroda
Pašto kasdienybė: nuo keistų dėžučių iki laukiančių skaitytojų
Koronavirusas iš rajono dar neatsitraukė:  išlikite budrūs, atlikite testus
Medis – ne skelbimų lenta
Girkališkė į šventę atėjo su Cibute
Gargždų autobusų stotis stebins cilindro forma

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Supratimo: žmogui ir paukščiui

Ryšys su gamtos pasauliu mums…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook