• 18 rugsėjo, 2021
|

Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurta sala įkurdinta pietinės Klaipėdos tvenkinyje

Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkų komanda pietinėje uostamiesčio dalyje  šiandien įkurdino dar vieną dirbtinę salą. Tikimasi, jog ji sėkmingai įsilies į esamą vandens telkinio ekosistemą ir taps mažojo Žardės tvenkinio peizažą puošiančiu akcentu.

Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėjos Rasos Jievaitienės,  mažasis Žardės tvenkinys buvo išvalytas 2020-aisiais. „Pasitarę administracijoje, nusprendėme tvenkinį praturtinti plaukiojančia dirbtine sala, kuri ne tik sukuria buveines paukščiams, vabzdžiams, bet ir pagyvina tvenkinį, tampa traukos ir gamtos stebėjimo objektu“,- sakė uostamiesčio Savivaldybės atstovė.

KU Jūros tyrimų instituto technologijų mokslininkų komandos sukonstruota sala nuo analogų, egzistuojančių pasaulinėje rinkoje, skiriasi ekologiškumo standartu. Sukurti maksimaliai draugišką aplinkai konstrukciją buvo šio projekto mokslininkų ambicija, kurios siekta eksperimentuojant su įvairiomis natūraliomis medžiagomis. „Sala pagaminta beveik nenaudojant vandens telkinius galinčio teršti plastiko. Konstrukcija neturi plastikinių konstrukcinių elementų, kurie veikiami saulės spinduliuote irtų ir mikroplastiko dalelėmis terštų aplinką. Vienintelis konstrukcinis elementas iš plastiko – salos plūdrumą užtikrinantys vamzdžiai, kurie gaminami iš „gerojo“ plastiko, naudojamo geriamojo vandens sistemoms. Visa kita – natūralios ir aplinkai draugiškos medžiagos: salos apsiuvas iš nerūdijančio plieno, įdėklų užpildas iš Kuršių mariose pjautų nendrių, gautų iš Kuršių Nerijos nacionalinio parko. Užpildas įvilktas į natūralaus lino pluošto audeklo ruošinius, kurie apgaubti natūralaus kokoso pluoštu. Salos konstrukcija sutvirtinta nerūdijančio plieno tvirtinimo elementais“,- pasakoja kaskart salos konstrukcinius sprendimus vis tobulinantis dr. Artūras Tadžijevas. Salos pagrindas sudarytas iš devynių segmentų, apytiksliai jos matmenys: ilgis – 6,5 m, plotis – 3 m.

Tai – jau penktoji KU mokslininkų sukurta ir šalies vandens telkiniuose sumontuota dirbtinė sala. Dvi eksperimentinės salos jau porą metų sėkmingai atlieka vandens kokybės gerinimo įrenginių funkciją Kuršių mariose, viena plūduriuoja Klaipėdos centre esančiame Jono kalnelio tvenkinyje. Liepos pradžioje sala buvo sumontuota ir Šiaulių Talkšos ežere. Visų jų paskirtis – gerinti vandens telkinio kokybę: salos augmenija šaknimis iš vandens susiurbia eutrofikaciją sukeliančias chemines medžiagas – azoto ir fosforo junginius. Be viso to, salos tampa saugia buveine vandens tvenkinių faunai – žuvims, paukščiams, vabzdžiams.

Tarptautinis projektas „Livelagoons“ įgyvendinamas drauge su Vokietijos ir Lenkijos mokslininkais. Partnerių patirtys – įvairios. Štai, Vokietijos mokslininkai vienoje iš įrengtų eksperimentinių salų aptiko ungurių buveinę, Klaipėdos Jono kalnelio salą itin pamėgo vietos paukščiai, mokslininkams net pridarę nuostolių – taip nuskabę salos augmeniją, kad augalus teko keisti kitais. „Mums, mokslininkams, tai reikšminga informacija, rodanti stebimų salų vandens telkinių būklę. Pirmųjų salų, esančių Kuršių mariose, augalija klesti, paukščiai jos nelietė, o Jono kalnelio sala buvo tiesiog nuvalgyta. Kodėl? Vandens paukščiams čia tiesiog trūksta maisto. Labai greitai pasimatys ir šio Žardės tvenkinio ypatumai. Jeigu čia esantys paukščiai yra sotūs, galbūt turėsime galimybę ir drąsiau eksperimentuoti su salos augalija“,- sako projekto vadovas prof. Artūras Razinkovas – Baziukas, šiai salai parinkęs ir tokių egzotiškų bei išvaizdžių augalų, kaip ant vandens galintis augti kiparisas ar  pelkinė kinrožė. Beje, mokslininkai nuolat stebės tvenkinio vandens kokybės rodiklius.

„Ši sala, atkeliavusi į Žardės parko tvenkinį, tegul bus Klaipėdos universiteto dovana miestui artėjančio gimtadienio proga. Mums, kaip mokslo įstaigai, smagu prisidėti prie gražesnės, jaukesnės ir tvaresnės Klaipėdos kūrimo.  Tikimės, jog šio parko lankytojai įvertins, saugos bei prižiūrės mūsų dovaną“,- sakė salos montavimo procesą stebėjęs KU rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.

Mokslininkai sako, jog įprastai salos augalija suauga ir subręsta maždaug per metus. Tada ir bus galima išvysti tikrąjį salos vaizdą.

KU informacija

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių