Kretingališkę jaudina gamtos pokyčiai: kapų tyla ir dumblinas vanduo

Kretingališkę jaudina  gamtos pokyčiai: kapų tyla ir dumblinas vanduo

Kretingalėje gyvenanti Janina Ston­čaitienė paskambinusi į „Bangos“ redakciją sako pastebėjusi keistą reiškinį – esą jau mėnuo, pusantro, kai nečiulba paukščiai. „Gal čia jau pasaulinio atšilimo pasekmės?“ – teiraujasi ji. Moteriai lygiai taip pat nerimą kelia ir Kalotės ežero dumblinas vanduo, užterštumas.

Pasigedo paukščių čiulbesio

„Gyvenu vienkiemyje, kur daug medžių. Žiemą lesinau zylutes, kitus paukštelius, o dabar jau kuris laikas, kai išeinu į lauką – spengia kapų tyla, neliko paukščių“, – stebisi pašnekovė. Moteris svarsto, kad galbūt tai lemia klimato atšilimas, paukščiai visur randa maisto, tad nebeužsuka į sodybas. „Paskambinau draugei, kuri gyvena prie Karklininkų, ji išėjo į lauką ir taip pat pastebėjo, kad tylu“, – pasakoja J. Stončaitienė.

Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininkas Arūnas Čerkauskas „Bangai“ komentavo, kad, nepaisant šiltos žiemos, neverta tikėtis žymiai ankstesnio paukščių sugrįžimo. Klimato kaita vyksta, tačiau ne taip greitai visi persiorientuos. Juk įprastai vasario pradžia dar būtų pats viduržiemis. „Intensyvaus čiulbėjimo ir nėra. Zylė, kiti čia žiemojantys paukščiai gali pačirškėti iš pat ryto, genys patarškinti... Tačiau šiandien 5 laipsniai šilumos, o rytoj – sniegas, pūga ir minusinė temperatūra – dabar tokie orai“, – apibendrino A. Čerkauskas. Anot jo, šiemet žiema tokia, kad beveik lesyklėlės buvo nereikalingos. „Žinoma, kažkiek lesė lesyklose zylės, varniniai, gal pas kažką varnėnas atskrido. Kadangi šalčio nebuvo, paukščiai patys susiranda maisto. Skraido po arimus, laukus, dėl to į sodybas mažiau užsuka. Jei atskrenda į lesyklėles, tai dažniausiai saulei patekėjus valandą dvi, ir viskas. Po to visą dieną maitinasi natūralioj aplinkoj“, – sakė Lietuvos ornitologų draugijos tarybos pirmininkas A. Čerkauskas.

Kalotės ežere – žiurkės?

„Bangos“ skaitytoją jaudina ir situacija dėl Kalotės ežero. „Pamenu, jog vaikystėje jame maudydavomės, nardydavome skaidriame vandenyje ir galėdavome žuveles skaičiuoti. Bangelės tyvuliavo, smėliukas buvo po kojom. O dabar sesuo prieš dvejus metus su dukromis nuėjo ten maudytis, tai vanduo dumblinas, medis palinkęs vandenin ir pilnas... juodų žiurkių“, – stebisi Janina. Jos nuomone, Kalotės ežero užterštumui gali turėti reikšmės ir šalia sparčiai besikuriantys naujakuriai. „Klausimas, ar neleidžia nuotekų?“ – svarsto ji.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Račkauskienė informavo, jog visai neseniai Klaipėdos rajono savivaldybės taryba patvirtino Paplūdimių ir jų maudyklų įrengimo Klaipėdos rajone galimybių studiją. Joje numatyta maudyklą įrengti ir prie Kalotės ežero. „Kai pastaroji maudykla bus sutvarkyta, šiltuoju metų sezonu bus reguliariai imami vandens mėginiai ir tiriamas vanduo, aiškinamasi, ar jis saugus maudytis“, – informavo V. Račkauskienė.

Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė teigė, kad yra numatyti 39,5 tūkst. Eur Aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba lėšas turėtų patvirtinti šį ketvirtadienį vyksiančiame posėdyje. Planuojama, jog Sendvario seniūnijai maudyklai prie Laukžemio tvenkinio sutvarkyti būtų skirta 14,5 tūkst. Eur, teritorijai prie Dovilų karjerų – 10 tūkst. Eur, Priekulės seniūnijai maudykloms prie Minijos – 10 tūkst. Eur ir Kretingalės seniūnijai – 5 tūkst. Eur (maudyklai prie Kalotės ežero įrengti ir, jei išeitų, dar maudyklai prie Danės upės sutvarkyti). „Būtų išvalyta dalis Kalotės ežero pakrantės, pastatyta kabina, šiukšliadėžės, suoliukai ir pan.“, – vardijo R. Bakaitienė.


KOMENTARAS

  • Kretingalės seniūnijos seniūnas Žigintas NARMONTAS: „Jei lėšos bus skirtos, maudyk­la bus įrengta. Prie infrastruktūros sutvarkymo planuoja prisidėti ir bendruomenė, urėdija. Teritorija būtų pritaikyta ir valčių nuleidimui. Dabar čia niekas nesimaudo, visi greičiau dviračiais prie jūros nuvažiuoja. Kalotės ežeras užterštas, nes anksčiau čia tekėdavo kiaulių fermos srutos... Vanduo sužėlęs.“

Agnė ADOMAITĖ

A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.


Taip pat skaitykite:

A. Bogdanovas: seniūnijos nebus jungiamos, planuojamos papildomos lėšos jų infrastruktūrai
Pacientai vis dar sunerimę dėl medicinos paslaugų
Pasaulio kolumbariumai išskirtiniai, Lietuvoje dar nepopuliarūs
Gargždiškius miesto centre kankina sunkiasvorių pragaras
106-osios vėžaitiškių Oninės be patoso, įkvėptos kuklumo
Girkališkiai šventė smagiai ir blaiviai
Jaunuoliai mokėsi verslavimo ir limonado gamybos
Šilauogyno Gribžiniuose vėžaitiškis plėsti nežada
Gardžiuokimės su šakočių kepėjais iš Šakių
Susitikimas su Irena Stražinskaite-Glinskiene
Gargždų gimtadienyje – automobilių paroda
Jėgos aitvarų instruktoriui pučia palankūs vėjai

Paieška

Naujienlaiškis

Žurnalisto pastabos

Supratimo: žmogui ir paukščiui

Ryšys su gamtos pasauliu mums…

Plačiau »

Virginija LAPIENĖ

Bendraukite su mumis Facebook