Po to, kai rašėme

Ant žalos ir naudos svarstyklių – „beržinė košė“

Neseniai „Bangos“ puslapiuose rašėme apie auklėjimo fizinėmis bausmėmis padarinius. Tačiau vis dar yra „beržinės košės“ šalininkų. Į redakciją paskambinusi anonimė buvo kategoriška: „Rykštelė – efektyviausia priemonė. Ją naudojo mūsų senoliai, mūsų mamos, ir išaugdavo atsakingos, darbščios jaunos kartos. Pažiūrėkite, kas dabar darosi, kai pupuliukai auginami tik gražiais prašymais ir pamokymais?“

Garantuodavo tvarką

Pašnekovė akcentavo, kad nereikėtų įsivaizduoti, jog ji pasisako už nuolatinį vaikų mušimą: „Tikrai ne. Kalbu apie tai, kad dažna mama turėdavo namuose rykštę ir ja tiesiog pagąsdindavo savo mažuosius neklaužadas. To ir pakakdavo. Kabėdavo rykštelė kampe, ir tvarka namuose būdavo. Dabar negali apie tai prasižioti, tuoj už grotų atsidursi. Greitai vaikui bijosime pasakyti ir „negalima“, bus vėl kokios nors teisės pažeistos. Ar nematome, kur nukeliavo Amerika? Ten gali daryti, ką nori. O teisė laikyti ginklą prilygsta kone teisei turėti privačią nuosavybę. Baisu.“

Tėvai bijo prisipažinti

Klaipėdos rajono pedagoginės psichologinės tarnybos psichologė Sonata Zumbrickienė, paprašyta pakomentuoti skaitytojos mintis, akcentavo, kad viešai daugelis tėvų pasisako prieš vaikų mušimą. „Tačiau atlikti tyrimai rodo, kad tiek prieš 30 metų, tiek dabar nuo 50 iki 80 proc. vaikų yra mušami diržu arba ranka. Iš pokalbių su tėvais aiškėja, kad dabar jie naudoja švelnesnes fizines bausmes ir yra linkę tai slėpti, nes viešoji nuomonė šiuo klausimu yra neigiama. Kas pasikeitė, kad anksčiau buvęs efektyvus auklėjimo būdas persikėlė į pogrindį? Atsitiko taip, kad kartu su humanizmo idėjomis, kurios plačiai pasklido po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo, įsivyravo požiūris, kad fizinėmis bausmėmis vaikų bausti negalima. Tėvai staiga prarado visuotinai pripažintą auklėjimo priemonę. O ką gavo mainais? Mainais gavo tik pakankamai miglotus pamokymus, kad su vaikais reikia tik gražiai kalbėti, aiškinti „gyvenimo tiesas“ ir pan.“, – dėstė psichologė.

Yra efektyvesnių būdų

Anot S. Zumbrickienės, tėvai dažnai jaučiasi esą bejėgiai, mat mušti vaikus negerai, bet kitų drausminimo būdų nežino. „Manau, kad fizinės bausmės nėra būtinos drausminant vaikus, nes yra kitų puikių ir žymiai efektyvesnių būdų, kurie padeda ne tik drausminti, bet ir įgyti autoritetą vaikų akyse. Tai ypač svarbu, vaikui įžengus į paauglystę“, – kalbėjo pašnekovė. Paprašyta įvardinti konkrečius rekomenduojamus auklėjimo būdus, atsakė: „Auklėdami tėvai turėtų būti nuoseklūs, aiškiai pasakyti, kokio elgesio tikisi iš vaikų, nustatyti taisykles ir pasekmes už jų nesilaikymą. Kai tėvų reikalavimai teisėti ir aiškūs, vaikai dažniausiai jiems paklūsta. Prisiminkime, kaip trumpai ir aiškiai dažną iš mūsų auklėjo tėvai, kurie pateikdavo keletą paprastų taisyklių, pavyzdžiui: „Negrįši pietauti 14 valandą – liksi be pietų.“ Tokia taisyklė byloja, kad pasekmes pasirenki pats ir taip mokaisi būti atsakingas. Žinoma, tam, kad atrastum ir pritaikytum auklėjimo būdus konkrečiam vaikui, reikia kur kas daugiau žinių, laiko ir kūrybiškumo nei tiesiog panaudoti diržą…“

Poveikis – trumpalaikis

Psichologė įsitikinusi, kad fizinės bausmės tik laikinai nutraukia nepageidaujamą elgesį, įbauginant vaiką, įvarant jam baimę. „Diržo, rykštelės poveikis dažniausiai būna trumpalaikis, nes mušant nėra pašalinamos netinkamo elgesio priežastys. Ne paslaptis, kad fizines bausmes tėvai dažnai taiko ne tik, kai vaikas pasielgia netinkamai, bet ir tada, kai netenka kantrybės ar būna pavargę. Po didelės įtampos įvykusi iškrova gali pasirodyti „saldi“, ateiti trumpalaikis palengvėjimas, tačiau vėliau tėvai (ypač mamos) gailisi dėl savo poelgio ir jaučia kaltę“, – sakė S. Zumbrickienė. Jos nuomone, daug tėvų, ypač mažesniuose miesteliuose, kaimuose turi labai ribotas galimybes mokytis tėvystės įgūdžių ir susidoroti su sunkumais, kurie neišvengiamai kyla auklėjant vaikus, todėl ir toliau naudoja „tradicinį“ auklėjimą diržu. „Tačiau tradicijos ne visada yra teigiamos. Juk dar visai neseniai buvo laikoma norma mušti žmonas, tarnus ar vergus. Tad ir vaikų auklėjimo priemonių kaita nelengva. Pavyzdžiui, Švedija, kuri pirmoji įstatymais uždraudė vaikams taikyti fizines bausmes, tai padarė prieš daugumos tėvų valią, tačiau dabar tik apie 6 proc. jaunesnių nei 35 m. Švedijos tėvų pritaria lengvų fizinių bausmių taikymui. Laikai keičiasi, todėl natūralu, kad kinta ir požiūris į vaikų auklėjimą. Sveikintina tai, kad dabar tėvai labiau domisi vaiko poreikiais ir vidiniais išgyvenimais. Noriu paskatinti visus tėvelius daugiau domėtis įvairiais auklėjimo būdais, kūrybiškai juos taikyti, atleisti sau už klaidas ir patirti kuo daugiau džiugių akimirkų kartu su vaiku“, – linkėjo psichologė.

Tėvų nuomonės

Ketverių metukų sūnų Jokūbą auginanti gargždiškė Irma KARPAVIČĖ: „Nemanau, kad diržas, rykštė ar šlepetė yra tinkama kasdienė auklėjimo priemonė. Gal kartais ji kam nors ir praverčia, stengiantis suvaldyti atžalą? Tačiau svarbiausia su vaiku yra susikalbėti, bendrauti ir rasti tokius konflikto sprendimo būdus, kad neprireiktų fizinės bausmės. Vaiko auklėjimas – tai kasdienis darbas, kuris vaikui neturėtų tapti skausmu. Turbūt nėra mažamečių, kurie nerodytų kaprizų, nebandytų kovoti už savo norus, tad ne išimtis ir mano sūnus, tačiau, kai taip atsitinka, visada pirmiausia jį nuraminu ir tuomet daug kalbame apie tai, kol priimame bendrą tinkamą variantą. O kai nepadeda pokalbis, renkuosi sprendimą – atskirus kambarius. Leidžiu sūnui vienam nusiraminti, apgalvoti savo poelgį ir po situacijos „atvėsimo“ imame kartu kalbėtis apie jo elgesį, pasekmes ir t. t. Taip pat, manau, svarbu, kad šeimoje abu tėveliai eitų ta pačia auklėjimo kryptimi.“

Beveik dvejų metukų dukrą Emilę auginanti Jolanta BRAZAUSKIENĖ: „Auklėjimo priemonės priklauso nuo vaiko charakterio, temperamento. Kartais galima mažamečio elgesį paveikti tik psichologinėmis priemonėmis, o kartais gali tekti pliaukštelėti. Mūsų dukrytė labai karšto būdo, mat abu su vyru esame maišyto kraujo. Tad Emilė – kietas riešutėlis. Nors pakeltu tonu aiškinu, ko negalima daryti – vis tiek savo. Emilė apsuka, pravirkdo net 4 m. savo pusbrolį. Jai tikrai reikėtų „beržinės košės“, bet gavusi nėra.“

Jeigu auklėdami vaikus susiduriate su sunkumais, kurie tęsiasi ilgą laiką ir kelia nerimą, nelaukite, kol viskas išsispręs savaime. Problemos niekur nedingsta, tik vėliau jas spręsti yra žymiai sunkiau. Klaipėdos rajono pedagoginėje psichologinėje tarnyboje nemokamai konsultuojami tėvai, vaikai, pedagogai. Mūsų adresas: P. Cvirkos g. 19, Gargždai. Konsultacijoms registruokitės tel. (8 46) 453945. Galite rašyti el. p: klrppt@gmail.com. Daugiau informacijos apie teikiamas paslaugas ir veiklą rasite internetiniame puslapyje www.klrppt.lt.

Agnė ADOMAITĖ