Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje ugdoma meilė tėvynei
Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje patriotiškumo pagrindai yra ugdomi ne tik per pamokas – šioje mokykloje, pavadintoje Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataro vardu, patriotiškumas yra suvokiamas kaip tam tikra duotybė ir garbė. Gimnazijos mokiniai ir bendruomenė tai rodo įvairiais būdais. Vienas jų – svarbių Lietuvai datų ypatingas minėjimas.
Pirmadienį, sausio 13-osios rytą, mokykloje girdėjosi patriotinė muzika, jautėsi rimtis ir degė šimtai žvakučių. Gimnazijos prezidentūros mokiniai nuo ankstyvo ryto koridoriuose ant palangių ir fojė rikiavo žvakutes. Įspūdingai atrodė ir iki širdies gelmių virpino žvakutėmis šviečiantys Lietuvos valstybės kontūrai. Tai tarsi plazdanti laisvė ir meilė mūsų širdyse. Mokytojai ir mokiniai tyloje, žvelgdami į žvakutėmis spindinčią Lietuvą, prisiminė ir paminėjo tuos, kurie paaukojo savo gyvybes valstybės laisvei apginti.
Pirmosios pamokos pradžioje gimnazijos bendruomenė rikiavosi tyliai eisenai prie miestelyje esančio Laisvės paminklo, prie kurio buvo sugiedotas Lietuvos himnas, išklausyta gimnazijos direktorės L. Navickienės kalba. Mokiniams dar kartą buvo priminta, kodėl mums tokia svarbi 1991 metų sausio 13-oji, kodėl to negalime pamiršti, ką tai reiškia kiekvienam Lietuvos piliečiui.
Grįžus į klases, pirmoji pamoka tęsėsi toliau – mokytojai dar kartą mokiniams priminė šios dienos svarbą, Sausio 13-osios įvykius, žiūrėjo dokumentiką, diskutavo. Mokiniai išsakė savo mintis.
„Šiandien jutau įvairius jausmus: džiaugsmą, kad Lietuvoje įsivyravo ramybė ir laisvė nuostabių ir patriotiškų lietuvių dėka, bet tuo pačiu ir liūdesį dėl Lietuvos gynėjų likimo, tragiškų mirčių. Šiandien pagerbėme žuvusius dėl mūsų mylimos šalies Lietuvos.“ (A. Norvaišaitė, I g)
„Sausio 13-oji – tai viena svarbiausių Lietuvos datų, kada žmonės stovėjo, tikėjo, budėjo, laukė, gynė. Neliko nė vieno abejingo. Manau, kad tą naktį žuvę 14 asmenų į gyvenimą žvelgė kaip į reikšmingą estafetę, jog nesvarbu, kas benutiktų, jie turi elgtis kaip žmonės, ir taip, kaip norėtų, kad kiti elgtųsi. Tą naktį žmonės išgyveno baisų košmarą, bet jie išgyveno, nes buvo vieningi, Lietuvos broliai ir seserys.“ (J. Dirgėlaitė, I g)
„Šiandienos įspūdžiai nuo ryto pilni emocijų. Sukelia keistų jausmų, nors visai mes to nematėme ir nedalyvavome, kaip tie žmonės, kurie kovojo už laisvę. Tikriausiai sunku net suvokti, ką šiandieną turi jausti tie, kurie visa tai išgyveno.“ (K. Brazauskaitė, I g)
Gimnazija Sausio 13-ąją minėjo 29-ąjį kartą, bendruomenė niekada nebuvo abejinga šiai datai, tos nakties įvykiams. Tikimės, kad šis tradicinis minėjimas išliks, o mokinių širdyse visuomet bus vietos šalies didvyriams.
Modesta BARAKAUSKAITĖ
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
Mariaus KAKTOS nuotr.
