Žurnalisto pastabos
Politika – draugystės žudikė
Abraomas Linkolnas yra pasakęs, kad beveik visi žmonės gali iškęsti nelaimes, bet jei norime išbandyti žmogaus charakterį, suteikite jam valdžią. Jei vieną dieną jums būtų uždėta išrinktojo karūna ir atiduota valdžia į jūsų rankas, ar tikrai nepasikeistų jūsų charakteris? Vargu. Iškalbingas mūsų politikų margas pasaulėlis.
Pamenate, kaip anksčiau šou verslo rykliai dainavo, šoko, postringavo televizijos ekranuose ir vargo nematė. Visi draugai buvo, prie vieno stalo sėdėjo, kartu į įvairiausias gastroles važinėjo. Ech, kiek visko patirta, kiek džiaugsmingų akimirkų išgyventa… Tačiau vieną dieną, matyt, draugeliai padaugino ar šiaip iš proto išėjo, kad naujų iššūkių užsimanė ir Seiman patraukė. Be didelio vargo užkopė į valdžios olimpą, tačiau kas iš to? Vos tik gavo valdžią, susiūdijo, susiskaldė. Neseniai teko žiūrėti vieną Seimo narės skardžiabalsės Donaldos Meiželytės interviu. Dejuoja vargšė, kad parlamentaro alga maža, mat kas jai tie 5 tūkstančiai, juk buvo įpratusi prie kur kas didesnių honorarų. Tačiau, anot parlamentarės, ne tai svarbiausia. Liūdniausia, kad išnyko draugystė. Nebėra tų bendrų „tūsofkių“, nebėra…
Netrūksta intrigų ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje. Tiesa, tai galima pastebėti ne iš pirmo žvilgsnio. Mat daugelis Tarybos posėdžių vyksta lyg ir sklandžiai. Dažniausiai politikai susirenka geros nuotaikos, pasipuošę. Kai kurie iš jų įprato kaskart net į švarką įsisegti Gargždų miesto herbą. Man gražu. Jei kieno nors jubiliejus nuvilnijo, rajono meras Vaclovas Dačkauskas kartu su pavaduotoja Rūta Cirtautaite niekad nepamiršta pasveikinti ir įteikti puokštės gėlių. Irgi gražu. Per trumpą pertraukėlę meras net visus kavos prie bendro stalo į savo kabinetą pakviečia. Irgi gražu.
Nepaisant viso to, įdomių įvykių čia pakanka. Štai visai neseniai Savivaldybės tarybos opozicinė Centro frakcija, kuriai priklausė V. Kura, V. Molotokas, E. Selskienė, A. Šiaulys, nutraukė veiklą Taryboje. Ir visi, išskyrus A. Šiaulį, tapo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos nariais. Ši frakcija pasiskelbė mažumos (opozicine) frakcija. Vietoj keturių, dabar yra 6 opozicijai priklausantys Tarybos nariai. Du papildomi balsai – didžiulis lobis. Tad nieko nuostabaus, kad tokia rokiruotė įvyko. Susivienijus bus galima daryti didesnę įtaką priimamiems sprendimams. Tikėtina, kad ir kritikos strėlių atakos bus gausesnės. Tiesa, jų netrūko ir anksčiau. Pavyzdžiui, opozicijai priklausę Tarybos nariai jau ne kartą kreipėsi į Tarybos etikos komisiją dėl Savivaldybės vadovų galimų etikos kodekso principų pažeidimų. Kartais jų pareiškimai buvo pagrįsti, o kartais, manau, parašyti tiesiog tam, kad būtų sudrumsti rajono politiniai vandenys. Viena vertus, gyvename demokratinėje šalyje, kurioje kritika – sveikintinas dalykas. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad tas, kuris tik kritikuoja, bet nieko konstruktyvaus nepasiūlo, yra destruktyvi jėga. Išskyrus tuos atvejus, kai kritikos upę lydi racionalių pasiūlymų jūra.
Savivaldybių tarybų rinkimai jau ne už kalnų, tad intrigų tik daugės. Pastarosios jau dabar tarsi lava po truputį veržiasi iš kurį laiką snaudusio ugnikalnio. Rajono politikai vis dažniau atsižvelgia į gautus prašymus ir teigia, jog stengsis juos patenkinti. Jų pažadai mums pažįstami. Kiek kartų jau girdėjome, kad prie Gargždų šeimos medicinos klinikos bus sutvarkyta Tūkstantmečio aikštė, pastatyta skulptūra? O kur dingo kalbos apie „mažąjį Akropolį“? Kaip Nikita Chruščiovas yra pasakęs, politikai visur vienodi, jie pažada pastatyti tiltą ten, kur net nėra upės. O jei nepasiseka, nieko tokio, juk yra paprastas tradicinis atsakymas: „Nėra pinigų“. Tad svarbiausia ir toliau bendrauti su potencialiais rinkėjais ir jiems pripūsti miglos į akis. Blogybė ta, kad kertasi pačių politikų keliai. Visiems reikia rinkėjų balsų, o jų skaičius ribotas. Tad tenka kovoti ir su politiniais konkurentais. Čia ir prasideda intrigų intrigėlės. Lietuvoje iki šiol itin stinga politinės kultūros, tad per kiekvienus rinkimus išmetama atitinkama purvo dozė. Užuosdami ateinančius rinkimus politikai žarsto ne tik pažadus, bet ir prabyla apie konkurentų sąžinės krizę… Todėl, jei jau nusprendei pasirinkti politiko kelią, turi susitaikyti su mintimi, kad teks nuryti ne vieną karčią ir ne visada pelnytą kritikos, šmeižto piliulę ir atsisveikinti su tariamais draugais, draugeliais…
Agnė ADOMAITĖ
