246 tūkstančiai eurų pasitikėjimo: ar mokyklų „vadovų krepšelis“ taps investicija į ugdymą, ar į sienų dekorą?

Asociatyvi Josvydo Elinsko nuotr. / Elta

246,3 tūkst. eurų – tiek šiemet sudaro vadinamasis Klaipėdos rajono švietimo įstaigų vadovų krepšelis. Šias lėšas įstaigos galės leisti savo nuožiūra. Tai nėra daug, tačiau būtent tokios eilutės neretai tampa veidrodžiu, atspindinčiu, kaip savivalda supranta prioritetus ir atsakomybę. Vasario mėnesį vykusiame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje pristatytas švietimo įstaigų krepšelio lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašas atskleidė daugiau nei formalų biudžeto paskirstymą. Jis atvėrė principinį klausimą – ar vadovų krepšelis bus kryptinga investicija į ugdymo kokybę, ar lanksti finansinė priemonė be aiškių prioritetų?
Ragino pasitikėti įstaigomis
Anksčiau rašėme, jog, dalijant šiemet rekordinio dydžio – 201,3 mln. eurų – Savivaldybės biudžetą, 1,3 mln. eurų atriekta ugdymo įstaigų modernizavimui ir plėt­rai. Šios lėšos bus panaudotos lopšelio-darželio Mazūriškiuose, priestato prie Ketvergių pagrindinės mokyklos, darželio Dercekliuose ir kt. statyboms. Kiti pinigai numatyti atsiskaitymui už vaikų ugdymą Klaipėdos miesto savivaldybės ir privačiose ikimokyklinėse ir bendrojo lavinimo įstaigose, moksleivių vežimui į ugdymo įstaigas, mokyklinių autobusų įsigijimui, įstaigų patalpų, autobusų remontui, buitinei ir organizacinei technikai, mokymo priemonėms.
Tačiau per vasario mėnesį vykusį Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdį paaiškėjo, jog į švietimo įstaigų kišenes, pritarus ir Savivaldybės tarybai, dar pasiskirstys 246,3 tūkst. eurų vadinamam vadovų krepšeliui. Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius aiškino, jog šios lėšos, kurios bus naudojamos pagal Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigų krepšelio lėšų skirstymo ir naudojimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus, Savivaldybės biudžete numatytos atskira eilute. Tačiau, komiteto nariams pradėjus labiau gilintis į jų kilmę, paaiškėjo, jog šie pinigai vis dėlto „palenda“ po minėta 1,3 mln. eurų suma.
Ir čia prasideda įdomioji dalis. Mat minėtus beveik 250 tūkstančių įstaigų vadovai galės paskirstyti ne tik mokinių veikloms skatinti ir finansuoti, darbuotojų ir vadovų iniciatyvoms bei profesiniam tobulėjimui skatinti, bet ir įstaigos erdvių patrauklumui didinti. Po šiuo – 5.3 – punktu – bendrųjų patalpų atnaujinimas, nedideli koridorių, laiptinių, fojė remontai, smulkios patalpų estetikos gerinimo iniciatyvos: dekoracijos, interjero atnaujinimas, energijos vartojimo efektyvumo mažinimo projektai ir neplanuotos papildomos patalpų priežiūros paslaugos. Klausiate, kodėl įdomu? O todėl, kad visus šiuos darbus apima bendrai ugdymo įstaigų modernizavimui ir plėtrai skirti 1,3 mln. eurų.
Į tai dėmesį atkreipė Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė, kuriai ir užkliuvo lėšos „įstaigos erdvių patrauklumui didinti“. „Ar tai nereiškia remonto darbų, kurie jau finansuojami iš atskiro – 1,3 mln. eurų – krepšelio, skirto turto atnaujinimui ir modernizavimui?“ – teiravosi komiteto pirmininkė ir Savivaldybės tarybos narė.
Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo atsakymas rėmėsi pasitikėjimo principu: dauguma sprendimų – pačių įstaigų vadovų rankose, derinant su mokyklų ar darbo tarybomis. „Pasitikėkime įstaigomis, – ne kartą kartojo A. Petravičius. – Aš esu giliai įsitikinęs, kad pagrindinė šių lėšų dalis bus išleista mokinių veikloms finansuoti, skatinti, darbuotojų ir vadovų iniciatyvoms, tobulėjimui. O įstaigų erdvių patrauklumui didinti, jeigu ir bus vienas kitas šimtas ar tūkstantis išleistas, pasitikėkime vadovais, nes jie, vadinasi, matys, kad tais metais tam yra reikalingiausia išleisti šituos pinigus.“

Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas A. Petravičius akcentavo pasitikėjimą mokyklų bendruomenėmis: „Įstaigos geriausiai žino, kam tų metų lėšos reikalingiausios.“

Pasigedo kontrolės mechanizmo
Klausimų Švietimo ir sporto skyriaus vedėjui turėjo ir komitete dirbanti liberalė Lina Daujotytė-Kasperavičienė, kuri teiravosi apie ankstesnių laikotarpių praktiką – kaip procentaliai šios lėšos pasiskirstydavo – veikloms, etatams, infrastruktūrai? Ar yra duomenų, leidžiančių įvertinti realų poveikį?
A. Petravičius tikino, jog, dalijant švietimo įstaigoms numatytus pinigus, su švietimo įstaigų vadovais diskutuojama, kam ir kiek pinigų skirti, analizuojami pateikti prašymai. „Mes turime suvestinę, kiek kiekvienai įstaigai ir kokioms reikmėms yra skirta. Žinoma, kiek remontams, priemonėms įsigyti, kiek autobusų remontui ar kompiuterinei įrangai. Tokias suvestines mes tikrai turime pagal visas įstaigas“, – teigė vedėjas.
Suvestinės yra, tačiau akivaizdu, jog komitetai jų nėra matę… Diskusijoje išryškėjo ir dar viena spraga – kontrolės mechanizmas, kurio pasigedo dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė. Anot jos, apraše nenumatyta aiški atsiskaitymo tvarka. Tačiau Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas ir šioje vietoje ragino pasitikėti įstaigomis: „Mes diskutavome apie tai šiek tiek, bet mes turime auginti pasitikėjimą įstaigomis. Vis tik, kaip sakoma, pasitikėk, bet tikrink. Todėl esame apsisprendę, kad Savivaldybės teisės aktu, turbūt mero potvarkiu, bus nustatyta prievolė kas ketvirtį ar pusmetį atsiskaityti už lėšų panaudojimą.“ Kitaip tariant, kontrolė atsiranda ne pačiame apraše, o papildomu teisės aktu. Tai kelia klausimą, kodėl skaidrumo ir atskaitomybės principai neįtvirtinti iš karto. Viešųjų finansų valdyme detalės svarbios. Ypač tada, kai sprendimo galia koncentruojama įstaigos vadovo rankose. Net jei visi vadovai – sąžiningi ir profesionalūs, skaidrumo sistema turi būti sukurta taip, kad nekiltų abejonių nei opozicijai, nei bendruomenei.
Iškreipė pirminę idėją
Paradoksalu, bet nors Švietimo, kultūros ir sporto komitete skambėjo kritiniai klausimai ir net susilaikymas balsuojant, Savivaldybės tarybos posėdyje sprendimas priimtas vienbalsiai, be diskusijų. Ar tai reiškia, kad abejonės buvo išsklaidytos?
„Banga“ jau po komiteto bei Savivaldybės tarybos posėdžių kalbėjosi su Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininke dr. L. Piaulokaite-Motuziene, kurios klausėme, ar komiteto posėdžio metu nuskambėjęs jos pastebėjimas dėl 5.3 punkto yra susijęs su rizika, kad riboti ištekliai gali būti nukreipti netinkama linkme.
Savivaldybės tarybos narė, atstovaujanti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai, priminė, jog pradinė taip vadinamo vadovų krepšelio idėja buvo didinti mokytojų ir mokyklų prestižą. „Mokyklos išreiškė susirūpinimą, kad, panaikinus galimybę gauti procentą nuo GPM, trūks lėšų konkursinėms veikloms organizuoti, prizams, reprezentacinėms priemonėms. Be to, kai kurių įstaigų pedagogai užsimindavo, kad norėtų bent kartą per metus turėti galimybę įsigyti ugdymo procesui reikiamų kanceliarinių prekių. Pirminiuose svarstymuose buvo planas suformuoti šį krepšelį, paskaičiuojant pagal pedagogų ir mokinių skaičių, iš kurių bus galimybė ne tik minėtoms įstaigų reikmėms finansuoti, bet ir kiekvienam mokytojui už vienodą, tvarkos apraše nustatytą sumą, savo nuožiūra įsigyti priemonių mokslo metų pradžiai. Mano nuomone, aprašo punktas 5.3 iškreipia pirminę idėją, nes biudžete švietimo įstaigų turto atnaujinimui ir modernizavimui (patalpų remontui, mokyklinių autobusų remontui, buitinės, organizacinės technikos, mokymo priemonių įsigijimui) yra numatyta 1,3 mln. eurų metams, kurias mokyklos išsiskirsto pagal poreikį“, – komentavo pašnekovė.
Jos teiravomės, ir kaip ji vertina tai, jog sprendimo dėl lėšų paskirstymo galia telkiama įstaigų vadovų rankose. Ar numatytas mechanizmas yra pakankamas, kad būtų išvengta subjektyvumo skirstant lėšas galimai saviems darbuotojams ar ne pirmo būtinumo ūkinėms reikmėms? Komiteto pirmininkė sakė tikinti, jog švietimo įstaigų vadovai yra sąžiningi, tačiau, jos nuomone, stebėsena ir kontrolė įneša daugiau skaidrumo ir neleidžia oponuojančiai pusei manipuliuoti.
„Esame sutarę, kad mero potvarkiu atsiras prievolė kas ketvirtį atsiskaityti už panaudotas šio krepšelio lėšas“, – kalbėjo politikė dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė.

Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė, Savivaldybės tarybos narė dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė: „Mano nuomone, aprašo punktas 5.3 iškreipia pirminę idėją, nes biudžete švietimo įstaigų turto atnaujinimui ir modernizavimui (patalpų remontui, mokyklinių autobusų remontui, buitinės, organizacinės technikos, mokymo priemonių įsigijimui) yra numatyta 1,3 mln. eurų metams, kurias mokyklos išsiskirsto pagal poreikį.“

Aiškaus atsakymo nepateikė
Po posėdžių raštu kreipėmės ir į Švietimo ir sporto skyriaus vedėją A. Petravičių, prašydami aiškiai įvardyti, kokie saugikliai numatyti tam, kad lėšos pirmiausia pasiektų tiesioginius mokytojų ir mokinių poreikius, o ne būtų panaudotos reprezentacijai ar „estetiniams“ sprendimams. Taip pat teirautasi, ar nustatyti konkretūs limitai administraciniam reprezentavimui bei kokios kontrolės priemonės užtikrins racionalų paskirstymą. Atkreipėme dėmesį ir į tai, kad bendra 246,3 tūkst. eurų suma yra paskirstyta atsižvelgiant į mokinių skaičių ir patvirtintas pareigybes, todėl prašėme išaiškinti, ar nėra rizikos, kad mažosios rajono mokyklos gaus tik simbolines sumas, kurių nepakaks net minimaliems poreikiams, tuo tarpu didžiosios sukauptas lėšas galės naudoti kur kas laisviau?
Atsakyme akcentuojama Geros mokyklos koncepcija – humanistinėmis vertybėmis grindžiamas ugdymas ir bendruomenės susitarimai. Pabrėžiama, kad 246,3 tūkst. eurų sudaro tik 0,26 proc. viso švietimo biudžeto, todėl ši suma vertinama kaip nedidelė bendro finansavimo dalis. Lėšos paskirstytos pagal du kriterijus – mokinių ir patvirtintų pareigybių skaičių, sprendimą dėl to priėmus po diskusijų su įstaigų vadovais.
Konkrečių procentinių ribojimų ar aiškiai apibrėžtų prioritetų – kiek privalomai turi būti skirta ugdymo priemonėms, o kiek gali būti naudojama renginiams ar aplinkos gerinimui – atsakyme neįvardijama. Taip pat nedetalizuojami papildomi kontrolės mechanizmai, išskyrus pasitikėjimą įstaigų bendruomenių gebėjimu įsivertinti savo poreikius.
Švietimo ir sporto skyrius priminė, kad mokykloms paraleliai skiriamos ir valstybės biudžeto lėšos: pavyzdžiui, mokykloms yra skirta 270,8 tūkst. eurų vadovėliams ir kitoms mokymo priemonėms įsigyti, 129,3 tūkst. eurų skaitmeninio ugdymo plėtrai, 72,9 tūkst. eurų mokytojų ir kitų ugdymo procese dalyvaujančių asmenų kvalifikacijai tobulinti, 55,4 tūkst. eurų IKT diegti ir naudoti, 39,7 tūkst. eurų mokinių pažintinei veiklai ir profesiniam orientavimui vykdyti. Šios lėšos taip pat apskaičiuojamos pagal mokinių skaičių.
Vis dėlto į esminį klausimą, ar „vadovų krepšelyje“ numatyti aiškūs prioritetai ir ribos, saugančios nuo lėšų nukreipimo į antraeiles reikmes, atsakyta daugiau vertybine nei normine argumentacija.
O „Banga“ savo ruožtu primena, kad, atsižvelgus į Klaipėdos rajono savivaldybės švietimo įstaigų krepšelio lėšų skirstymo ir naudojimo tvarkos apraše nustatytus kriterijus, didžiosios mokyklos gaus daugiau nei 20 tūkst. eurų, mažosios – 1–1,5 tūkst. eurų.
Beje, pernai Vyriausybė svarstė galimybę, kad jei Seimas pritartų, iki 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį vėl būtų galima skirti valstybinėms ir savivaldybių mokykloms. Tarybos narė dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė samprotauja, kad tai būtų teigiamas poslinkis, jei tokia pataisa įsigaliotų. Galbūt tuomet vadinamasis vadovų krepšelis galėtų būti naikinamas, nes pačios mokyklos susirinktų nemažas paramos lėšas, bent jau taip būdavo ankstesniais metais.
Gintarė KARMONIENĖ
„Bangos“ archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content