Priekuliškiai švęsti plaukia valtelėmis
Neramios šiemet šventinės dienos priekuliškiams ir Minijos pašonėje išsidėsčiusių kaimų gyventojams. Praėjusį savaitgalį dėl tirpstančio sniego ir kritulių upei ties Priekule pakilus iki stichinio lygio, vanduo apsėmė miesto viešąsias erdves, Vingio parką, kelią Šilutė–Priekulė, neišvažiuojami Stragnai II. Gyventojų namų rūsiuose kaupėsi vanduo. Jie nuogąstauja, kas laukia per Naujuosius metus. Nesiliaujant krituliams, pamaryje potvynis neslūgsta, sinoptikų prognozės neguodžia. Vandens stichija neaplenkė ir kai kurių kitų rajono vietovių.
Nerimo Kūčios
Neišvažiuojamuose keliuose vanduo buvo pakilęs iki 40 cm, bet trečiadienio ryte Priekulės seniūnė Daiva Bliūdžiuvienė nuramino, jog per dvi paras nuslūgo apie 20 cm. Jos teigimu, pavojus kilo penktadienį prieš Kūčias, kai Minijos vanduo ties Priekule pakilo iki 591 cm, o stichinio lygio riba – 560 cm. Lankupiuose šios ribos vanduo nepasiekė.
„Po potvynio lapkritį Minijai nespėjus grįžti į savo vagą, pradėjo snigti, šalti, o netrukus staiga ėmė tirpti sniegas, smarkiai lyti ir vėl – potvynis. Perteklinis vanduo šį kartą pasiskirstė kitaip“, – kalbėjo seniūnė.
Lapkričio mėnesį Minija taip pat buvo patvinusi. Klaipėdos rajono savivaldybė dėl stichinio hidrologinio reiškinio (kai kyla pavojus žmogaus gyvybei) Priekulės seniūnijoje buvo paskelbusi Savivaldybės lygio ekstremaliąją situaciją. Trečiadienį lankantis Priekulėje situacija gerėjo, tačiau apsemti keliai dar nebuvo išvažiuojami, Vingio parkas skendėjo vandenyje, gyventojai šaukėsi ugniagesių gelbėtojų pagalbos, kad rūsiuose išsiurbtų vandenį.
Nebuvo kada švęsti
Priekulės miesto ir kai kurių aplinkinių kaimų gyventojai šiemet patyrė dar vieną potvynio išbandymą. Kūčios ir Kalėdos jiems nebuvo šventiškos – nerimavo, kas bus. Rajone veikė Ekstremaliųjų situacijų centras, budėjo specialiosios tarnybos, pasiruošusios reaguoti ir padėti žmonėms. Kai kas iš bėdoje atsidūrusiųjų savo namus pasiekė valtele, kai kas apsemtą kelią įveikė traktoriumi.
Išsiliejus Minijai, Liaunų kaime viename kieme gyvenantys broliai Petras ir Antanas Vaičiuliai penktadienį, artėjant Kūčioms, buvo atskirti nuo pasaulio – visa teritorija, kuria vingiuoja kelias, atsidūrė po vandeniu. „Automobilius teko palikti anapus Minijos, pas kaimynus, ir valtele grįžti namo, – kalbėjo P. Vaičiulis. – Potvynis mums įprastas reiškinys, tačiau šis labai netikėtas – gyvename kelis dešimtmečius, bet per Kalėdas to nepasitaikė. Dvi savaites kovojome su sniegu, o per Kalėdas su žvejo batais braidėme.“ Pas tėvus švęsti Kūčias Vaičiulių vaikai atplaukė valtele. Sėdėdami prie šventinio stalo, pro langą žvelgė į aplinkui tyvuliuojančią „jūrą“. „Tokia kalėdinė dovanėlė, – šyptelėjo P. Vaičiulis. – Trečiadienį pranešė, jog vanduo slūgsta, tačiau aš savo teritorijoje to nepastebėjau. Ryte į darbą mūsų skubančios moterys per Miniją persikėlė valtele.“
P. Vaičiulis – ūkininkas, laiko melžiamų karvių, todėl sunerimęs, kaip į ūkį atvažiuos pienovežis. Kol kas gelbsti talpūs šaldytuvai, kuriuose dabar laiko pieną. „Su gamta nepasigalynėsi“, – ištarė jis.
Liaunų kaime potvynis izoliavo ir kitas tris sodybas. Šilininkų kaimo gyventojai taip pat buvo atskirti nuo pasaulio. „Čia sudėtingiausia padėtis“, – trečiadienį „Bangai“ sakė seniūnė.
Po vandeniu – viešosios erdvės
Priekulėje, Žalgirio gatvėje, ties Vymerio tiltu įsikūrusio Romo Drevinsko sodybai antrą kartą šiemet grasino Minijos vanduo, priartėjęs prie pat kiemo, bet paskutiniojo laiptelio nepasiekęs. „Kalėdos vandenyje, bet šį kartą taip žiauriai nebuvo, kaip lapkričio mėnesį, – palygino vyriškis. – Pirmos tokios Kalėdos mano gyvenime.“ Trečiadienį jis pastebėjo, kad vanduo pamažu slūgsta.
Sodybos šeimininkas džiaugėsi, kad malkų neapsėmė. „Per Kalėdas buvo potvynis, bet kad per Naujuosius metus audros nebūtų, vėjas stogų nenuplėštų“, – nuogąstavo R. Drevinskas.
Šalia šios sodybos Minijos pakrantėje šiemet sutvarkyta viešoji erdvė vėl apsemta. Iš vandens kyšo suolai, mirksta medžiai. „Vakarais šviečiantys žibintai paslaptingai atrodo vandenyje“, – pastebėjo seniūnė.
Prie Vymerio tilto vasarą įrengta poilsio erdvė su visa įranga irgi atsidūrė vandenyje, bet šį kartą jis neprasiveržė per pylimą.
Sunkiai išvažiuojamas apsemtas kelias Šilutė–Priekulė: trečiadienį vanduo buvo pakilęs 40 cm, bet visureigiai sėkmingai „išplaukė“. Bandė ir kiti vairuotojai, tačiau įstrigo ir šaukėsi ugniagesių gelbėtojų pagalbos. „Gerai, kad yra aplinkkelis per Dituvą, – džiaugėsi seniūnė. – Anksčiau per potvynius į Priekulę tekdavo važiuoti per Rimkus.“
Ugniagesiams gelbėtojams – karštymetis
Klaipėdos rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos Priekulės ekipažo ugniagesiai gelbėtojai pastarosiomis dienomis gyveno įtampoje. Jų teigimu, per parą vidutiniškai – 6 iškvietimai. Jie skubėjo į priekuliškių namus iš rūsių siurbti vandens, traukti kelyje įstrigusių automobilių. Ugniagesiai gelbėtojai išgyvena, kad Kūčių naktį apsemtu keliu skubėdami gelbėti senukų Šilutės rajone, ties Lankupių kaimu, nuslydo ir automobilis paniro vandenyje iki 1,70 m. Kitą dieną galingu traktoriumi ištraukė paskendusį gaisrinį automobilį. Apmaudu, kad pagrindinis ekipažo automobilis, pabuvojęs vandenyje, neveikia. Į iškvietimus dabar ugniagesiai gelbėtojai važiuoja atsarginiu – sovietmečio reliktu. Priešgaisrinės tarnybos vadovas Stanislovas Virbauskas tikėjosi, kad per savaitę automobilį pavyks suremontuoti.
Senasis Vingio parkas skendėjo vandenyje nuo pat įėjimo. Pamatyti neįprastą vaizdą čia užsuka ir miestelėnai, ir svečiai. „Įdomu žiūrėti, kai tavęs tai neliečia, ne prie tavo namų tai yra, – šyptelėjo kaunietė ponia Sofija, į Priekulę atvykusi pasisvečiuoti. – Nenorėčiau gyventi panašioje vietoje ir kasmet laukti, apsems ar ne, ir galvoti, kur bėgti“, – trečiadienį ji sakė „Bangai“. Vingio parke stoviniavo AB „Klaipėdos vanduo“ darbuotojai, kurie stebėjo vandens supamą nuotekų siurblinę: apsems ar ne? „Mariose kyla vanduo – situacija prastėja“, – nuogąstavo vyrai.
Komentaras
Pasak Klaipėdos rajono mero Broniaus Markausko, reikia imtis kompleksinių sprendinių, nes potvynių ateityje tikrai nemažės.
„Prieš kokius 30 metų Klaipėdos rajono teritorija tikrai nebuvo taip stipriai urbanizuota. Anksčiau, net jei ir iškrisdavo ekstremalus kiekis kritulių, tačiau vandens sugeriamumas buvo daug didesnis – buvo daug atvirų pievų, mažai statinių. Dabar turime daug kiemų, trinkelių, plačių stogų, vanduo nespėja susigerti, labai greitai patenka į upes ir pakelia jų lygį. Apskritai potvynių yra gerokai padaugėję ir matome tendenciją, kad jų tik daugės, tad turime imtis priemonių ir iš esmės spręsti šią problemą, nes gali ateiti diena, kai su padariniais nebesusidorosime. Ir dabar pritrūksta vos kelių centimetrų, kad vanduo prasiveržtų pro pylimus. Jau dabar yra rengiamas paviršinių nuotekų specialusis planas, kuriame nemažą dėmesį skirsime ir potvynių valdymui, taip pat žiūrėsime, ką galime padaryti, koreguodami bendruosius planus dėl statybų užliejamose teritorijose, galbūt galime nustatyti tam tikrus reikalavimus statytojams, pavyzdžiui, vietoj trinkelių kloti korius ar ieškoti kitų būdų. Planuojame peržiūrėti bei numatyti vietas, kur dar reikia įrengti pylimus palei upes, kad potvynių žala būtų kuo mažesnė. Manau, kad šią potvynių problemą jau turime spręsti nebe vieni, nes esame Lietuvos žemumoje, kur subėga visas šalies kritulių perteklius, tad prašysime pagalbos ir kitų institucijų“, – spaudai išplatintame pranešime sako Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.
