LR Prezidentas G. Nausėda: Klaipėdos rajone labai stipri bendruomenė
LR Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene antradienį darbo vizitu lankėsi Klaipėdos rajone, susitiko su Savivaldybės vadovais, švietimo, kultūros, bendruomenių, jaunimo, visuomenės atstovais. Darbo vizito pabaigoje šalies vadovas G. NAUSĖDA davė interviu „Bangos“ laikraščio redakcijai.
Bendra atmosfera – pozityvi
– Gerbiamas Prezidente, Klaipėdos rajone lankotės nebe pirmą kartą, susitikote su rajono meru, kitais vadovais. Kokius (ne)pozityvius pokyčius po kelerių metų rajone pastebėjote, kuo Jums Klaipėdos rajonas atrodo išskirtinis?
Man atrodo, kad Klaipėdos rajone labai stipri bendruomenė. Štai ką tik grįžome iš Priekulės, kur gimnazistai patys iškėlė klausimą pakalbėti apie Mažosios Lietuvos identitetą. Labai įdomu, nes tai rodo, kad vaikai ieško atsakymų, jiems svarbu, kokios jų šaknys, kokias tradicijas jie turėtų puoselėti.
Klaipėdos rajonas yra augantis, o tai lemia visiškai kitokią atmosferą. Kai matai kai kuriuos regionus vis dar besitraukiančius, tai pas jus yra kita situacija. Klaipėdos rajonas – žiedinė savivaldybė, jaunoms šeimoms yra didelė trauka statyti gyvenamuosius būstus užmiestyje. Tai sukuria ir naujų galimybių, ir naujų problemų. Kai gyventojų skaičius labai auga, atsiranda papildomas poreikis kelių, švietimo, socialinei infrastruktūrai. Jei nesuspėjama susidoroti su šiais iššūkiais, pradeda trūkti vietų mokyklose, darželiuose. Kita vertus, šiandien mes nemažai apie tai kalbėjomės Savivaldybėje, jie žino, kaip tai spręsti, yra numatę tų sprendimų įgyvendinimo būdus. Laiko klausimas, kada jie bus įgyvendinti. Manyčiau, bendra atmosfera rajone yra pozityvi.
Štai šiandien ėjome per Gargždų centrą ir stabtelėjusi moteris pasidalijo savo mintimis: esanti laiminga, čia gyvenanti nuo gimimo ir niekur kitur nenorinti, nes čia gera gyventi, čia graži gamta, galimybė susirasti darbą. Manau, tai yra svarbu žmonėms.
Kovojant – ir brutalių priemonių
– Gargžduose, Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje, susitikote su Savivaldybės vadovais, specialistais, pedagogais, moksleiviais, kalbėjotės labai skaudžia, aktualia psichotropinių medžiagų vartojimo ir platinimo tema. Koks įspūdis susidarė, kaip ši problema sprendžiama mūsų rajone?
Klaipėdos rajonas turi gerą bandomąjį projektą, mokykloje vykdoma tam tikra kontrolės sistema (bandomajame projekte dalyvauja keletas Lietuvos mokyklų, tarp jų – Gargždų „Kranto“ progimnazija – aut. pastaba). Tai tikrai geras pavyzdys kitoms šalies mokykloms. Šiuo atveju reikalingas labai glaudus bendradarbiavimas tarp Savivaldybės, policijos ir mokyklos vadovybės. Kai tas bendradarbiavimas yra, rezultatas tikrai gali būti geras. Susitikime man ypatingai įdomu buvo klausytis jaunų žmonių, nes jie, ko gero, geriausiai supranta narkotikų plitimo priežastis. Deja, tenka konstatuoti, kad svarbiausia priežastimi jie nurodė, jog pirmiausia veikia bandos jausmas: jei kiti bando, tai ir aš noriu. O kita svarbi priežastis yra susijusi su mūsų švietimo politika – tai stresas dėl nesibaigiančių atsiskaitymų, egzaminų, kurių per savaitę būna net keletas. Ir vaikai save mėgina raminti netinkamais būdais.
Paprastų atsakymų čia nėra, kai kalbame apie tokią problemą. Bet vis dėlto. Viena vertus, reikalinga prevencija. Manau, reikia rodyti, ką reiškia jaunam žmogui narkotikų vartojimas ir kuo jie gali pavirsti. Ir, mano nuomone, reikia rodyti brutalia forma. Viena iš mano idėjų buvo, kodėl negalėtų matyti ant mokyklų sienų tų baisių vaizdų, ką narkotikai padaro su žmogumi? Be abejo, reikia pasitarti su psichologais, specialistais. To tikrai neperšu per jėgą. Kita vertus, reikia kovoti jau teisėkūros priemonėmis, griežtesnėmis bausmėmis už narkotikų platinimą. Tai darysime, tokią įstatymų iniciatyvą turime parengę ir po kelių savaičių pateiksime Seimui.
Paštas – ne tik komercija
– Regionuose yra aktualios Lietuvos pašto paslaugos, kurios reformuojant paštą tolsta nuo žmonių, nors deklaruojama kitaip. Daugelis ir mūsų skaitytojų kaimiškose teritorijose skundžiasi, kad sunku užsiprenumeruoti laikraštį ir laiku gauti kitas kokybiškas pašto paslaugas.
Iš esmės regioninė žiniasklaida liko beveik vienintelė spauda, kuri fiziškai pasiekia vietos žmones. Ir vis dar yra žmonių poreikis, tikiuosi, jis ir liks. Vyriausybės pašto reforma reiškia, kad paštas tapo akcine bendrove su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis. Manyčiau, kad valstybė, kaip savininkė šitos pašto įstaigos, turėtų galvoti ne tik apie komercinę pašto funkciją, bet ir apie socialinę. Čia gi yra tokia valstybinių įmonių specifika, kad negalima jų paversti grynai komercinėmis, nes tada tam tikros paslaugos yra pasmerktos išnykti. Tai šioje vietoje reikia kalbėti apie taip sakant socialinės funkcijos atskyrimą nuo komercinės. Valstybė, vertindama pašto rezultatus, paprasčiausia turi atsižvelgti, kad finansiniai rezultatai galbūt nėra tokie geri, kaip kad būtų vykdant vien tiktai komercinę funkciją. Bet tai pateisinama, nes buvo vykdoma ir socialinė funkcija. Apskritai paramos regioninei žiniasklaidai klausimą turėtų spręsti Medijų rėmimo fondas, nes jis tam ir buvo įkurtas. Jo priedermė yra padėti regioninei žiniasklaidai ir, tikiuosi, jis tą pareigą atliks.
Reformos yra ir galimybės
– Pastaruoju metu žmonės susiduria su bankų atitolimu, užsidaro skyriai, stinga bankomatų, o žmonės atlygį gauna tik į sąskaitas, o štai kartais atitolusiose vietovėse net išsigryninti pinigų nėra galimybės.
Suprantu. Keliai yra du. Vienas, kuo mažiau naudotis bankomatais, grynųjų pinigų reikšmė vis mažėja, ypač tarp jaunimo. Bet, žinoma, yra skirtingo amžiaus ir įpročių žmonių. Bankas yra privati įstaiga ir jei valstybė pradės reguliuoti, kaip daryti, bus negerai. Tad kitas kelias: reikėtų valstybės susitarimo su komerciniais bankais, kad tam tikrose vietose paslauga išliktų, nors galbūt ji ir šiek tiek finansiškai nuostolinga. Bankai, patikėkite, aš tai žinau, uždirba tikrai nemažus pinigus iš operacijų tiek su verslu, tiek su mūsų gyventojais. Tad tas vienas kitas šimtas tūkstančių eurų mažiau turbūt nebūtų jiems didelė tragedija.
– Regionų žmonėms aktuali sveikatos įstaigų reforma, nerimaujama, ar reforma neatitolins paslaugų nuo vietos žmonių.
Ne toks buvo reformos tikslas. Jos tikslas buvo suteikti kokybiškesnę paslaugą žmogui, net jeigu kitą kartą tenka imtis ir pavėžėjimo. Klaipėdos rajono situacija yra specifinė, nes tai yra žiedinė savivaldybė. Klaipėdoje yra daug antrinio ir tretinio lygio ligoninių. Reforma buvo vykdoma atsižvelgiant į šitą aplinkybę. Kaip suprantu, kol kas ir Gargždų ligoninės situacija yra dar abejotina. Tačiau ši reforma teikia ne tik iššūkių, bet suteikia ir galimybių. Yra numatytos tam tikros investicijos, tai kol kas vyksta skausmingasis reformos procesas, kai reikia persitvarkyti. Persitvarkius laukia investicijos, kurias galima prasmingai panaudoti diegiant tobulesnę medicininę įrangą, gal net paslaugas teikiant arčiau žmogaus. Tikiuosi, kad Klaipėdos rajono savivaldybė pasirinko tinkamą reformos modelį, kad šis modelis suteiks galimybes į finansus ir ateityje pamatysime pozityvius reformos rezultatus.
Gynybos mokestis – ne savivaldai
– Kalbamės Lietuvos narystės ES 20-mečio išvakarėse, matome pasikeitusį gyvenimą, padedame kovojančiai Ukrainai, nemažai pastaruoju metu kalbame apie gynybos mokestį. Koks jis turėtų būti? Štai pasigirdo kai kurių balsų, kad reikėtų dalį lėšų paimti iš savivaldybių?
Na, kur gi ne! Lengva kai kam sėdint Vilniuje galvoti, kad savivaldybės pertekusios pinigais. Yra kaip tik atvirkščiai: mes nuolat primetame savivaldybėms naujas funkcijas, o su finansais nuolat vėluojame arba apskritai jų nesuteikiame. Ir dabar tokie pasiūlymai, atvirai pasakysiu, glumina. Galbūt juos galima suprasti, kadangi jie ateina iš partijos, kuri savivaldos rinkimuose pasirodė prastai ir neturi merų. Gal čia savotiškas kerštas savivaldybėms. Be abejo, šituo keliu mes negalime eiti. Mano atsakymas paprastas: turime verslo pajamų mokestį, pelno mokestį, galima kalbėti apie jo padidinimą, galima kalbėti apie bankų solidarumo įnašo pratęsimą, bet šiame etape nei savivaldybių finansų dalies paėmimas, nei PVM kėlimas, kuris yra iš esmės mokestis ne verslui, o gyventojams, nėra tinkami problemos sprendimo būdai.
– Prezidente, Jūsų dienotvarkė visada įtempta. Ar nenusivylėte atvykęs į mūsų rajoną? Laikas juk brangus, tuo labiau Jūsų?
Laikas nebrangus, kai praleidi jį su žmonėmis. Kodėl man patinka bendrauti su žmonėmis? Jie viską kloja kaip ant delno: ir gerą, ir blogą emociją. Jei vis būtų tik geros emocijos, sakyčiau, kad kažkas netvarkoje arba mane apgaudinėja, vaidina. Kartais būna bloga emocija: žmonės pasako, kas nepatinka. Pirmadienį Mažeikiuose žmogus sakė, kad viskas tvarkoje, pensijos mėginamos didinti, bet priekaištavo, kodėl pamiršome jauną žmogų. Atsakiau, kad pasistengsiu padaryti kiek galima daugiau jaunų žmonių labui. Tikrai jauniems žmonėms stotis ant kojų nėra lengva. Galimybių yra įvairių daug, bet jų yra ir užsienyje. Tikrai labai nuoširdžiai noriu, kad kuo daugiau žmonių liktų Lietuvoje, kurtų savo gyvenimus, augintų vaikus. Nuo to laimėtume visi.
– Ačiū už pokalbį.
Kalbėjosi Vilija BUTKUVIENĖ
A. VALAIČIO nuotr.
