Dovilų valsčiaus savanoriai

Dovilai pakvietė paminėti Nepriklausomos Lietuvos 107-ąsias metines. Ta proga Klaipėdos rajono etninės kultūros centras organizavo ekskursiją po Dovilų miestelį ir dokumentinio filmo „Dovilų kraštas“ iš ciklo „Nykstantys Klaipėdos krašto kaimai“ peržiūrą. Vėliau Dovilų bažnyčioje buvo laikomos šv. Mišios už Lietuvą.

Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Algimantas Švanys ir aš, Virginija Jurgilevičienė, atvažiavome iš uostamiesčio ne tik drauge su rajono gyventojais paminėti vargų ir džiaugsmų apipintos Nepriklausomos Lietuvos gimtadienio, bet ir pabendrauti su etnografu Helmutu Lotužiu bei su Dovilų seniūnijos seniūne Nijole Ilginiene. JAV gyvenantis išeivis Ernestas Lukoševičius, besirūpinantis tautiečių, stojusių į atsikuriančios Lietuvos kariuomenę (1918–1923), įamžinimu, feisbuke primygtinai primena, jog nėra įamžinti Dovilų apylinkėje gimę Lietuvos valstybės gynėjai. E. Lukoševičius siunčia klaipėdiečiams reikalaujančią įamžinti žinutę: „Pabandykite ir tada mes visi pasakysime Jums ačiū nuo visos Lietuvos. Užmiršti lengva, o prisiminti vyrus, kurie kovėsi už abi Lietuvas, deja, neišeina, o gal negalima?“

Iš H. Lotužio sužinojome, kad seniai galvojama apie savanorių įamžinimą, tik doviliškiai norėtų, kad jie būtų kilę iš Dovilų apylinkės. Realūs darbai galėtų prasidėti apie birželio mėnesį. Doviliškiams E. Lukoševičiaus stelos maketas su įrašytomis pavardėmis netinka. Jie išsiaiškino, kad iš šešių savanorių, du yra gimę kitose apylinkėse. Paura Otto Pranas, Fridricho sūnus, kilęs iš Priekulės apylinkės, o Berenis Juozas, Juozo sūnus iš Medsėdžių kaimo, kuris priklausytų Gargždų apylinkei.

Dovilų seniūnė irgi yra už savanorių įamžinimą. Ji pritarė etnografui įamžinti tuos, kurių gimtinė – Dovilų valsčius.

Mums svarbu prisiminti lietuvius iš Mažosios Lietuvos, kuriems Nepriklausomos Lietuvos valstybės susikūrimas reiškė savo tapatybės atgavimą. Klaipėdos universitetas Lietuvos valstybės atkūrimo dieną paminėjo vasario 14 d. Ši mokslo įstaiga turi labai gražią tradiciją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną minėti drauge su Vydūno mintimis, skirtomis atkurtai Nepriklausomai Lietuvai. Vydūnas 1918 m. balandžio 10 d. Lietuvos tarybos pirmininkui parašė, jog jis mano, kad Lietuva taps pasaulyje viena iš žmogiškumo reiškėjų. Deja, šito žmogiškumo šiandien mums labai trūksta. Būtų puiku, kad drauge mažlietuviai su didlietuviais realizuotų Vydūno priesakus.

Virginija JURGILEVIČIENĖ