Didžiausia šalyje Dituvos sodininkų bendrija ruošiasi šventei

Dituvos sodininkų bendrija Priekulės seniūnijoje šiemet ruošiasi 45-erių metų sukakties minėjimui. „Mūsų idėja – šventiniame renginyje padėkoti žmonėms, kurie ją įkūrė, puoselėjo sklypus, sutvarkė teritoriją“, – kalbėjo Dituvos sodininkų bendrijos pirmininkas Tadas Vaitkus.
Nederlingą žemę pavertė daržais
Dituvos sodininkų bendrija įsikūrusi 660 hektarų plote, kuris padalintas į 6 400 sklypų. Jų didžioji dalis apjuosę Derceklius, bet yra ir Lingių, Dituvos, Lūžgalių kaimuose. Šiuo metu čia gyvenamąją vietą deklaravę 4 239 gyventojai. Registrų centro duomenimis, Dercekliai – vienas iš didžiausių kaimų Lietuvoje. Betgi čia nei kaimas, nei gyvenvietė, nei miestelis, o sodininkų bendrija su savo tvarka, taisyklėmis. Ji didžiausia ne tik Lietuvoje, bet, pasak T. Vaitkaus, ir Europoje. „Unikalus darinys, kur įsikūrė skirtingi žmonės iš uostamiesčio. Dabar jie – pusiau miestiečiai, pusiau kaimiečiai, geri, darbštūs žmonės“, – patikino T. Vaitkus.
Bendrijos pirmininkas nesistebi, kad tiems, kurie šioje vietoje atsiduria pirmą kartą, atrodo keistai, bet jam tai miela ir jauki, nuo vaikystės gerai pažįstama erdvė. „Prieš 45 metus žemdirbystei netinkamą, nederlingą, pelkėtą žemę Dercekliuose ir aplinkiniuose kaimuose padalijo sklypais po 6 arus ir paskyrė Klaipėdos miesto įmonių, įstaigų, organizacijų darbuotojams, kad šie turėtų kur vaisių, daržovių užsiauginti, bet nepradėtų komercinės veiklos. Įsikūrė pedagogų, statybininkų, medikų ir kiti kvartalai, kurie išlikę iki šiol, – bendrijos istorijos pradžią atskleidė T. Vaitkus. – Sovietmečiu suformuotuose kolektyviniuose soduose žmonės įgijo verslumo pradmenų – mažame plotelyje užaugindavo gėlių, daržovių, kurias pardavę šiek tiek užsidirbdavo.“
Ruošiasi padėkos šventei
T. Vaitkus čia lankėsi nuo septynerių metų – pedagogų kvartale tėvai turėjo sklypą. Tadas prisiminė, kaip pavasarį tėtis eidavo šalia žemę arkliu ariančio žmogaus, o šio artojo eilėje laukdavo keli kaimynai. Pašnekovas prisipažino, kad ne visi vaikystės prisiminimai linksmi, nes abiem su broliu tekdavo padirbėti sklype, kur augino daržoves. „Buvo didelė bendrystė tarp kolektyvinių sodų šeimininkų – visi tvarkėsi, prižiūrėjo savo žemės sklypus – akių nebadė apžėlę, nes kaimynai rūpinosi tvarka, buvo organizuojamos talkos, – dėstė T. Vaitkus. – Čia buvo atliktas milžiniškas darbas – sukultūrinta pelkėta, drėgna, žemdirbystei nepalanki teritorija: iškasta apie 600 km melioracijos griovių. Tuo pasirūpino patys sklypų šeimininkai. Dabar kiekvienas jo savininkas, kurio žemė ribojasi su grioviu, privalo tą atkarpą tvarkyti, pjauti žolę.“
Pašnekovas prisiminė, kaip jaunystėje su žmona apsigyveno tėvų sodo name, kurį pertvarkė į gyvenamąjį būstą. „Nelengvai mes čia gyvenome, auginome vaikus, keliai žiemą buvo nevalomi, bet ir kiti pradėjo kurtis sodo nameliuose. Prieš 20 metų tokių gyventojų dar buvo mažai“, – atskleidė T. Vaitkus. Jis buvo išrinktas kvartalo pirmininku, o vėliau žmonės patikėjo vadovauti Dituvos sodininkų bendrijai, ir tai tęsiasi 12 metų.
Iki šiol tebėra didžioji sodininkų dalis – apie 80 proc., o nuolat gyvena apie 4 tūkst. gyventojų, vasarą – iki 20 tūkst. Jų veikla skiriasi, todėl nenuostabu, kad kyla konfliktų. Sodininkai pyksta, jog pažeista jų tvarka – statomi dideli pastatai, apsitveriama aukštomis tvoromis. Bendrijos pirmininkui kartais tenka glaistyti šiuos ginčus, taikyti sodininkus ir gyventojus. „Sodininkai aktyvesni, dalyvauja susirinkimuose, nori spręsti klausimus, – kalbėjo T. Vaitkus. – Patariame jiems nesipykti su gyventojais, puoselėti bendrystę, nes tai naudingiau abiem pusėms. Mes organizuojame šventes, į kurias susirenka tūkstančiai žmonių. Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją rengiame tradicinę eiseną – žygiuojame su valstybine vėliava. Mūsų bendrijoje muzikantai mėgėjai susibūrė į kapelą, repetuoja bend­ruomenės namuose, linksmina mus renginiuose.“
Šiemet rugpjūčio 16-ąją numatyta Dituvos sodininkų bend­rijos 45-erių metų gimtadienio šventė. „Norime padėkoti žmonėms, įkūrusiems bendriją ir sutvarkiusiems teritoriją“, – kalbėjo pirmininkas.

Verčiasi iš nario mokesčio
Daugėjant nuolatinių gyventojų, keitėsi šios bendrijos infrastruktūra. Prieš dešimtmetį Dituvos sodininkų bendrijoje, bendruomenės namuose, duris atvėrė biblioteka. „Turime kultūros erdvę, kur galime susirinkti“, – patenkintas kalbėjo T. Vaitkus.
Šiuo metu Dercekliuose veikia vaikų darželis, bet reikia didesnio, todėl nudžiugino žinia, kad planuojama statyti naują, 200 vietų modulinį darželį. Pilnutėlė Dituvos Aleksandro Teodoro Kuršaičio pagrindinė mokykla, daug vaikų mokosi Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijoje, kiti važinėja į Klaipėdą.
Dituvos sodininkų bendrijoje yra 30 km asfaltuotų gatvių, kurias valyti, lopyti reikia už savo lėšas.
„Buvo didelė visuomeninio transporto problema, bet pavyko įrodyti, kad reikia maršrutinio autobuso, Dituvą jungiančio su Klaipėda. Dabar dviem maršrutais kas 5 minutes važiuoja 44 autobusai, – dėstė bendrijos pirmininkas. – O kad jie kursuotų, savo lėšomis turėjome įrengti 12 autobusų stotelių. Pagal galiojančius teisės aktus mes negalime gauti valstybės lėšų, nes šis turtas – bendrijos. Gyvename iš nario mokesčio: sklypų šeimininkai per metus moka po 10 eurų už arą, papildomų pajamų gauname nuomodami patalpas, sklypus. Mes visuotiniame narių susirinkime sprendžiame, ką už savo pinigus daryti.“
Pilnėja poilsio zona
Dituvos sodininkų bendrijoje yra poilsio zona, kur įrengta žaidimų, futbolo, krepšinio aikštelės. Pastarąją padėjo įrengti rajono Savivaldybė. „Bendradarbiaujame su Klaipėdos futbolo akademija, kurios paskirtas treneris atvyksta dirbti su mūsų vaikais, paaugliais – apie 40 jų susirenka. Skatiname ir remiame jų išvykas į varžybas, vasarą rengiame dienos stovyklas“, – kalbėjo T. Vaitkus.
Pernai pavyko prie didžiojo tvenkinio pabaigti paplūdimio įrengimą, kurio labai laukė gyventojai. „Mūsų problema – nėra pėsčiųjų takų. Norime pagrindinę Nidos gatvę, kurios ilgis 5,5 km, perduoti rajono Savivaldybei, kad galėtų įrengti ne tik juos, bet ir apšvietimą. Kalbėjomės su meru Broniumi Markausku ir dėl vietinės kanalizacijos, nes centralizuotų nuotekų tinklų nesulauksime, nes tai labai brangu, – dėstė T. Vaitkus. – Norime, kad sodininkai gautų kompensaciją vietiniams valymo įrenginiams – tada visi juos įsirengtų.“
Dituvos sodininkų bendrijoje yra apie 80 įvairių verslo įmonių įmonėlių: parduotuvių, siuvyklų, kepyklėlių, kavinių, masažo, grožio kabinetų, yra ambulatorija, veterinarijos klinika. T. Vaitkus patikino, jog atsirado pokyčių atidarius prekybos centrą „Rimi“, o netrukus įžengs ir „Norfa“. Jis džiaugėsi, kad daugėja norinčiųjų čia įsigyti sklypus, kurio vidutinė kaina – apie 12 tūkst. eurų.
Pasak Priekulės seniūnijos seniūnės Daivos Bliūdžiuvienės, neretai Dituvos sodininkų bendrija painiojama su Dituvos gyvenviete, kur gyvenamąją vietą deklaravę 375 gyventojai. Dituvos sodininkų bendrijoje – beveik pusė visų Priekulės seniūnijos gyventojų. „Mes bendradarbiaujame su iniciatyviu pirmininku T. Vaitkumi, bendrijos teritorijoje prižiūrime 3 gatves. Čia numatyta įrengti apšvietimą“, – kalbėjo seniūnė.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.