Lapių bendruomenė įamžins šviesuolio Deivido atminimą

Lapių bendruomenės žmonės, pernai skaudžiai išgyvenę šviesuolio Deivido Holidėjaus (David Holliday) netektį, susirūpinę svarsto, kaip įamžinti jo atminimą. „Apie šį mūsų kaimui naujų idėjų atnešusį žmogų, bendruomeninio judėjimo pradininką, turi žinoti ir jaunoji karta“, – kalbėjo Lapių bendruomenės centro pirmininkė Laima Karbauskienė.
Meilė lietuviškai žemei
Atkūrus nepriklausomybę, unikalaus kraštovaizdžio Lapių kaime, gamtos apsuptyje, netoli piliakalnio, įsikūrė buvęs pirmasis Didžiosios Britanijos gynybos atašė Lietuvoje, dip­lomatas, lakūnas, filantropas Deividas Holidėjus. Lietuvaitę pamilusiam anglui ir posovietinis kaimas, jo žmonės tapo savi ir brangūs. Nuoširdus, paprastas, pasisveikindavęs su kiekvienu gyventoju, jaunu ir vyresniu, siekė praturtinti jų pasaulį, praplėsti akiratį. „Šviesuolis Deividas buvo gilus, dvasiškai turtingas ir toks paprastas. Jis nedemonstravo savo pranašumo – norėjo, kad visi jaustumėmės lygūs, – atskleidė L. Karbauskienė. – Jis galėjo pasijuokti iš savęs, nebijojo pasirodyti, jog kažko nemoka. Į vakaronę visada atsinešdavo skanėstą – pagal anglišką receptą savo keptą pyragą.“
Vakarietiško mąstymo, iniciatyvus D. Holidėjus norėjo, kad europietiškos idėjos ateitų į Lapių kaimą, prigytų ir padėjo jas įgyvendinti. Lapiškė Elena Kundrotienė prisiminė, kad 2006 m. vasarį Deivido kvietimu čia lankėsi Škotijos folkloro ansamblio „Ceilidh Band“ muzikantai ir ambasadorius. Svečiai mokykloje susitiko su moksleiviais, o kultūros namuose vyko šokių vakaras – mokė šokti škotiškus šokius. Susirinko pilna salė žmonių ne tik iš Lapių – išskirtinis, įsimintinas vakaras buvo. Iki šiol prisimena tie, kas jame dalyvavo.
Vasarą atvykę šio ansamblio muzikantai vėl nustebino: ėjo per Lapių kaimą grodami dūdmaišiais. Iš sovietinių varžtų besivaduojančiai bendruomenei šie susitikimai buvo ryškus šviesos blyksnis.
Skleidė europietiškas idėjas
D. Holidėjus turėjo ir Lietuvos, ir Anglijos pilietybę. Jis lankėsi priėmimuose Vilniuje, kurie rengiami jo tautiečiams, bendravo su pasaulio galingaisiais.
L. Karbauskienė su dėkingumu kalbėjo, kad Deividas grupelę lapiškių mokė anglų kalbos, o vėliau surengė ekskursiją į Londoną. „Tai buvo nelengvas laikotarpis, ekonomiškai sunkūs metai – nebuvome pasiturintys, neturėjome didelių galimybių keliauti, – dėstė bendruomenės vadovė. – Deividas ieškojo pigesnio skrydžio, pasirūpino, kad būtų pigesnė mūsų nakvynė. Valgėme angliškus pusryčius. Nuėję į kavinę pirmą kartą pamatėme kitokį aptarnavimą. Nuvežė į Muzikinį teatrą – žiūrėjome miuziklą. Deividas supažindino su savo draugo šeima, kuri mus pavaišino pietumis. Pamatėme, kaip gyvena europiečiai – nuostabi ekskursija buvo.“
D. Holidėjus tada su lapiškiais apsilankė ir Lietuvos ambasadoje, kur susirinkusieji išsižioję klausėsi jų pasakojimo, kaip keičiasi Lietuvos kaimas – negalėjo patikėti tais gerais pokyčiais.
Jis Lapiuose skleidė europines pažangos idėjas.
L. Karbauskienė prisiminė, kad Vėžaičių bendruomenė priešinosi numatytai stambiųjų atliekų aikštelei. „Norėjome palaikyti vėžaitiškius, bet paklausiau Deivido, ką apie tai galvoja. Jis patikino, jog reikia įrengti, kad tai naujovė – šiukšlės nebesimėtys, o bus kaupiamos aikštelėje. Deividas pasakojo, kad jo šalyje panaši sistema gerai veikia – reikia jos ir Lietuvoje. Net pasiūlė ją rengti Lapiuose“, – šypsodamasi atskleidė bendruomenės pirmininkė.

Palaidoti prašė prie piliakalnio
Lapių kaimo žmones stebino D. Holidėjaus nuoširdūs santykiai su Lapių mokyklos bendrabutyje gyvenusiais probleminių šeimų vaikais. Juos kviesdavosi į savo namus, organizavo talkas Lapių piliakalnyje, vežė į teatrą, ekskursijas. Deividas pasirūpino globos namų vaikų piešinius paversti atvirukais, kuriuos platino Anglijoje, o gautus pinigus pervedė į Lapių bendruomeninių globos namų statybos fondą.
Pasak L. Karbauskienės, Deividas visada norėjo padėti bendruomenei, padaryti kažką gero. Vienoje nuotraukoje jis įamžintas savo nedideliu traktoriuku vežantis medžių šakas. „Jis neprašytas atvykdavo padėti – dalyvavo visur, kur reikėjo“, – patikino pašnekovė.
Ji prisiminė, kad netoli Lapių piliakalnio gyvenantis Deividas pradėjo jį tvarkyti – pjovė nevertingus krūmokšnius, bet už tai aplinkosaugininkai jo nepagyrė. Imigrantas taip pamėgo šį kampelį, kad ne kartą sakė jį palaidoti prie piliakalnio. „Pusiau juokais, pusiau rimtai atsakydavau, kad Lietuvoje tai nedaroma“, – kalbėjo L. Karbauskienė. Ir tas mistiškas sutapimas: pernai vasario 14-ąją ten medį pjaunantį Deividą ištiko mirtis.
Lapių bendruomenės žmonės susirūpinę, kaip įamžinti D. Holidėjaus atminimą. Savo sodyboje renovavęs ūkinį pastatą, jis buvo įrengęs muziejų. Per šventes apsilankiusiems svečiams Deividas atverdavo jų duris. Ten buvo daug fotografijų, daiktų, atskleidžiančių jo gyvenimo istoriją. „Norėčiau šiuos sukauptus reliktus kažkur patalpinti ir eksponuoti, kad galėtų matyti ir kiti žmonės, prisimintų Lapių kaimo šviesuolį, – kalbėjo L. Karbauskienė. – Tai spręsime bendruomenės susirinkime.“

Virginija LAPIENĖ

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas