Gargždiškio ugniagesio žūtis kolegas sutelkė apmąstymams maldoje

Žuvusio ugniagesio gelbėtojo Rolando atminimą nušvietė kolegų uždegtos žvakės.

Kovo 11-osios išvakarėse Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje maldoje už vasario pradžioje gaisre žuvusį Gargždų PGT vyresnįjį ugniagesį gelbėtoją Rolandą Venslauskį susivienijo kolegos ir artimieji. Jose dalyvavo ne tik gargždiškiai ugniagesiai gelbėtojai, bet ir Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos bei grupė pareigūnų iš sostinės.
Meilė stipresnė už mirtį
Pagal tikinčiųjų tradiciją praėjus 30 dienų po mirties Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba inicijavo Mišias už žuvusį kolegą. Dalyvaujant gausiam būriui ugniagesių gelbėtojų, jų vadovų, Mišias aukojo septyni kunigai.
„Šiandien meldžiamės už amžinybėn pašauktą Rolandą, drąsų, įkvepiantį pareigūną, kuk­lų, mylintį žmogų, kuris žuvo vykdydamas pareigą“, – ištarė Mišioms vadovavęs Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kapelionas Donatas Klimašauskas. Jis patikino, jog tarnauti žmogui – tai jį mylėti.
Prieš mėnesį žuvusįjį į amžinojo poilsio vietą Laugalių kapinėse iškilmingai palydėjo šalies priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų pareigūnai skambant Lietuvos policijos pučiamųjų orkestro gedulingai muzikai. Laidotuvių procesijos stabtelėjimas prie Gargždų PGT būstinės, kur Rolandas dirbo beveik 26 metus. Kapinėse – simbolinės šūvių salvės, gaisrinių automobilių aliarmo signalai, prie supilto kapo – dvasią stiprinanti Tautiškos giesmės melodija. Tokių laidotuvių Gargždai nebuvo matę. Jas organizavo kolegos iš Gargždų PGT padedant Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnams, jas finansavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Iškilminga, su nuoširdžios pagarbos akcentais paskutinė Rolando žemiškoji kelionė – bent tokia paguoda artimiesiems, jį pažinojusiems.
Pirmadienį po Mišių visi atvyko į Laugalių kapines. Priešais Rolando kapą su besiplaikstančiomis žvakių liepsnelėmis sustoję pareigūnai, artimieji spengiančioje tyloje braukė ašaras. Kapelionas D. Klimašauskas, dėkodamas už Rolando gyvenimą, apgailestavo, kad šis per greitai pasibaigė. „Jis padarė daugybę gražių darbų, nes mylėjo. Mus guodžia viltis ir paskata daryti gerus darbus. Tevienija meilė, kuri stipresnė už mirtį“, – kalbėjo kapelionas.
Išplėšta dalelė širdies
Gelbėdamas kitų turtą, gargždiškis pareigūnas R. Venslauskis paaukojo savo gyvenimą – pirmasis ugniagesys gelbėtojas, žuvęs gaisre nepriklausomoje Lietuvoje. Tai skaudžiausias įvykis ne tik Gargždų PGT istorijoje. Šioje nelaimėje solidarizavosi kolegos: tą savaitę nuo antradienio visose Lietuvos priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose po rytinio pamainų pasikeitimo ugniagesiai gelbėtojai pagarbą atidavė žuvusiam gargždiškiui pareigūnui.
Lemtingą pirmadienio rytą Gargždų PGT ugniagesiai gelbėtojai išskubėjo gesinti Maciuičių kaime užsiliepsnojusią medienos apdirbimo įmonę. Vienas iš pirmųjų į gaisrą atvyko R. Venslauskis, ilgametę patirtį turėjęs profesionalus pareigūnas. Malšinant liepsnas dalyvavo gausus būrys ugniagesių gelbėtojų, septyni gaisriniai automobiliai. Kažkas socialiniuose tink­luose kritikavo neva netikusiai gesinusius ugniagesius. Betgi stebėdamas šį gaisrą galėjai suprasti, kiek pastangų reikėjo, koks sunkus ir pavojingas darbas pleškančiame pastate – karštyje, dūmuose. Galėjo užkristi deganti konstrukcija, galėjo pritrūkti deguonies… Tik spėlionės, kodėl žuvo, anot Gargždų PGT viršininko Tomo Taučiaus, tvirtas, kasdien pasiryžęs aukotis Rolandas. „Jis buvo ramybės įsikūnijimas, nepasiduodantis emocijoms – visus sušildydavo savo nuoširdumu ir pozityvumu. Jis mokėjo pajuokauti, padrąsinti, mylėjo šeimą. Išplėšta dalelė širdies“, – palydint į paskutinę kelionę kalbėjo viršininkas.
Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Vidas Kerševičius tada žiniasklaidai patikino, jog gesinant gaisrą netrūko nieko – nei aprangos, nei deguonies – tik sėkmės pristigo. Šio tragiško įvykio aplinkybes tiria teisėsaugos, Valstybinės darbo inspekcijos ir kiti pareigūnai. Po tyrimo šeimai turėtų būti išmokėta kompensacija.
Pasak V. Kerševičiaus, su tądien dirbusia ugniagesių gelbėtojų pamaina dirba psichologė, ji taip pat susitinka su žuvusiojo artimaisiais. „Palaikome vieni kitus, kalbamės“, – sakė pareigūnas.
Šv. Florijono kariauna vis labiau pasitikima
„Baisu, kad išėjo geras vyras“, – atsiduso Stanislovas Petrikas, buvęs Gargždų PGT viršininkas. Jis prisiminė, kai beveik prieš 26 metus į jo kabinetą prašyti darbo atėjo R. Venslauskis.
„Jis buvo iš tų, su kuriuo galėjai spręsti bet kokius reikalus – gavęs užduotį jis visada padarydavo, neatsisakydavo. Geras žmogus, pareigūnas buvo – iniciatyvus, kruopštus, – dalijosi prisiminimais S. Petrikas. – Kartą Rolandas pateko į eismo įvykį, bet ne jis kaltas buvo. Gavome iš departamento pranešimą, kad jis dirbo antraeilėse pareigose. O tada galiojo tvarka, kad ugniagesys, grįžęs iš budėjimo pamainoje, turi tris paras nedirbti kito darbo, išskyrus pedagoginį, kad pailsėjęs grįžtų į tarnybą. Betgi kaip iš menko atlyginimo išlaikyti šeimą – buvo priverstas dirbti antraeilėse pareigose.“
Ši institucija negalėjo pasigirti nei geru atlygiu, nei turtinga materialine baze, bet pareigūnai visada skubėjo gelbėti kitų turtą, gyvybę. Tomis skaudžiai sunkiomis akimirkomis jie negalvojo apie riziką, save. Prieš keliolika metų teko būti liudininke, kai Priekulės seniūnijoje, vienos šeimos namuose nuo žvakės įsiplieskus gaisrui, atskubėjęs priekuliškis ugniagesys be kvėpavimo aparato įbėgo į dūmuose skendinčią patalpą ir išnešė jais apsinuodijusį vaiką. Ugniagesys gaivino darydamas masažą, bet ir atskubėję greitosios medikai buvo bejėgiai.
Ugniagesius gelbėtojus stiprina visuomenės palaikymas – stabilus pasitikėjimas. Nuomonės ir rinkos tyrimus atliekančios įmonės „Vilmorus“ apklausos rodo išskirtinį pasitikėjimą šv. Florijono kariauna. Štai paskutiniame savaitraščio „Lietuvos rytas“ numeryje paskelbti vasario 14–23 d. apklausos rezultatai: ugniagesiais gelbėtojais pasitiki 90,4 proc. gyventojų – gerokai daugiau ir už policiją, ir už kariuomenę. Palyginti su prieš pusmetį atliktu tyrimu, šiemet pasitikėjimas dar didesnis. Gal šį pakilimą lėmė ir gargždiškio ugniagesio žūtis gelbstint kitų turtą…

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content