Žvilgsnis į politikų pinigines – kas Klaipėdos rajone turtingiausias?
Kaip gyvena tie, kurie mums skiria biudžetus, balsuoja už mokyklų likimus ir diskutuoja, ar Klaipėdos rajone reikia dar vienos viešosios erdvės? Jų kišenės – ne ką mažiau įdomios nei politiniai pasisakymai. Vienų deklaracijose – butai, namai, sklypai, sąskaitos, akcijos ir paskolos, kitų – tylu kaip po rinkimų pažadų sezono.
Politikų turto deklaracijos – nedidelis, bet svarbus langas, pro kurį visuomenė gali žvilgtelėti, kiek skaidrumo slypi už politinės retorikos. Ir kaip plačiai tas langas pravertas – parodo ne tik žmogaus turtą, bet ir jo požiūrį į atsakomybę. Todėl „Banga“ kasmet patikrina, kiek pinigų, nekilnojamojo turto, paskolų ar grynųjų telpa į Klaipėdos rajono politikų deklaracijas.
Kas teikia duomenis
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir vėl atveria užuolaidą į Lietuvos valdžios virtuvę – kaip ir kasmet, paskelbtos praėjusių metų politikų ir kitų aktualių asmenų turto deklaracijos. Viešai skelbiami valstybės tarnautojų ir kitų pareigas einančių asmenų turto deklaracijų duomenys skirti stiprinti viešumą, skaidrumą ir užtikrinti visuomenės galimybę vykdyti demokratinę priežiūrą.
Šiemet savo turtus ir neturtus viešai pateikė net 45,7 tūkst. žmonių: Seimo paskirti biudžetinių institucijų ir įstaigų vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių padalinių (jei akcininkė ar steigėja yra valstybė ar savivaldybė) vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Duomenis pateikti turėjo ir teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir kiti įstatyme išvardinti asmenys bei jų šeimos nariai, tačiau ne visų turto deklaracijos yra viešai prieinamos.
Svarbu žinoti: jei gyventojas ar jo sutuoktinis privalėjo, bet nepateikė turto deklaracijos, jų duomenų išrašai viešai neskelbiami tol, kol deklaracija nepateikiama. VMI tokiems asmenims siunčia priminimus – pareiga deklaruoti neišnyksta ir pasibaigus gegužės 2 d. Jei ir po priminimo deklaracija nepateikiama, ateityje gali būti taikomos sankcijos – nuo oficialaus įspėjimo iki piniginės baudos. Tad jei nori būti viešas – turi būti ir atviras. Net jei tai reiškia atskleisti, kiek dar liko paskolos už butą ar namą.
Štai Lietuvoje metinės gyventojo (šeimos) turto deklaracijos duomenų išrašuose turtingiausių sąraše pirmu numeriu yra „Finėjas Group“ direktorius ir akcininkas Audrius Zakas, kurio turtas įvertintas kiek daugiau nei 140 mln. eurų. Paskutinėje, 200, vietoje yra Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio patarėjas Andrius Kalindra su turtu už 814 224 eurų.
Didžiausias turtas – 2 mln. eurų
Nors Klaipėdos rajonas vadinamas vienu sparčiausiai augančių Lietuvoje (o tai lemia ir politikų džiūgavimą augančiomis viršplaninėmis lėšomis biudžete iš gyventojų pajamų mokesčio), politikų turtai, palyginus su praėjusiais metais, išlaiko stabilumą, tačiau yra ir šiokių tokių turto prieaugių. Keli rajono politikai taip pat patenka į šį 2024 m. turtingiausiųjų sąrašą, nors ir ne pirmose gretose.
Jeigu manėte, kad ūkininkai skaičiuoja tik grūdų tonas – klystate. Štai Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys ūkininkas Andrius Vainius, save prisistatantis kaip techniką-mechaniką pagal diplomą, tačiau žemės žmogų pagal pašaukimą, pernai deklaravo įspūdingą derlių – ne iš laukų, bet ir iš nekilnojamojo turto. Jo bendras turtas siekia 1 996 598 eurus, tad Tarybos narys turto deklaracijos duomenų išrašuose turtingiausių sąraše užima 59 vietą. Politiko nekilnojamasis turtas (gyvenamieji namai, kiti statiniai, žemės sklypai) siekia kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Transporto priemonės įvertintos 127 880 eurų, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė – 829 tūkst. eurų, piniginės lėšos – 20 579 eurų. Kas pasikeitė? „Pasiskolinti ir negrąžinti“ pinigai – jų liko gerokai mažiau. Pernai A. Vainius buvo pasiskolinęs daugiau nei 680 tūkst. eurų, o šiemet šis skaičius sumažėjo iki 525 tūkst. eurų.
Kitas politikas, sąraše esantis 197 vietoje su 819 473 eurų yra Klaipėdos rajono savivaldybės vadovas Bronius Markauskas. Meras kartu su žmona Žydre Markauskiene turi nekilnojamojo turto už kiek daugiau nei 650 tūkst. eurų, transporto priemonių už beveik 17 tūkst. eurų, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 15,8 tūkst. eurų, 146 tūkst. eurų piniginių lėšų. Palyginus su 2023 metų turto deklaracija, Savivaldybės vadovo turtas išaugo: gyvenamųjų namų vertė pakilo beveik 100 tūkst. eurų, kitų statinių, pavyzdžiui, sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių, vertė pakilo 116 tūkst. eurų, piniginės lėšos išaugo 41 300 eurų. Atrodo, kad 2024-ieji mero B. Markausko šeimai buvo derlingi.
Vicemerai – kuklesni
Jauniausias vicemeras Vytautas Butkus savo deklaracijoje įrašė transporto priemones už 7 tūkst. eurų (pernai – 5,5 tūkst. eurų) ir 3,6 tūkst. eurų santaupų. Tuo tarpu ne vienoje kadencijoje vicemerės poste esanti Violeta Riaukienė gali pasidžiaugti solidesniais skaičiais – jos sąskaitoje nekilnojamojo turto už kiek daugiau nei 61 tūkst. eurų, transporto priemonių už 16 tūkst. eurų, o piniginėje – 23 906 eurai. Lyginant su 2023-aisiais, vicemerės turtas ūgtelėjo: automobilių vertė šoktelėjo 12,4 tūkst. eurų, santaupos – beveik 15 tūkst. eurų.
Prie mero komandos neseniai prisijungusi ir vicemerės kėdę vėl užėmusi Ligita Liutikienė deklaravo nekilnojamojo už 192 tūkst. eurų, transporto priemonių už 8 tūkst. eurų, piniginių lėšų už 12 tūkst. eurų. Tiek politikės, tiek jos vyro Vaido Liutikos finansinė situacija išliko visiškai stabili – nuo 2023 metų jų deklaracijose neatsirado nė menkiausio pokyčio.
Mero komandos lėšos – stabilios
„Banga“ taip pat panagrinėjo ir mero komandos – savivaldybės Administracijos direktoriaus ir patarėjų – turto deklaracijas.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos vairą nuo pavasario laikančio Jevgenijaus Bardausko (anksčiau buvo mero patarėjas – aut. pastaba) nekilnojamojo turto vertė per metus išaugo dvigubai, nuo 47,5 tūkst. iki 99 tūkst. eurų. Be to, jis turi transporto priemonių už 12 tūkst. eurų, 6 tūkst. eurų santaupų ir 99 tūkst. eurų paskolą (prieš metus ši siekė 109,1 tūkst. eurų).
Mero patarėjos Tomos Tuzovaitės-Markūnienės turto deklaracijoje didelių pokyčių, palyginus su 2023 m., nėra – nurodyta, jog turima nekilnojamojo turto už 124 tūkst. eurų, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 2 300 eurų, 8 tūkst. Eur piniginių lėšų (2023 m. – 11,8 tūkst. Eur).
Mero patarėja, Tarybos posėdžių sekretorė Karolina Vainienė deklaracijose išlieka minimalistė – nei 2023 m., nei 2024 m. turto nenurodė. Tačiau jos sutuoktinis Matas Vainius balansuoja kitame spektre: butas už 190,5 tūkst. eurų ir 155 tūkst. eurų paskola.
Buvusi vicemerė, dabar mero patarėja Jolanta Kitra deklaruoja turto už 345 tūkst. eurų ir 38 tūkst. eurų paskolą. Didžioji dalis jos turto – nekilnojamasis, vertas 337 tūkst. eurų. Visgi santaupos per praėjusius metus aptirpo – sumažėjo 3 tūkst. eurų.
Fiksuoja ir augimą, ir stabilumą
Klaipėdos rajono politikų turto deklaracijos atskleidžia ryškius kontrastus tarp prabangaus ir minimalistinio gyvenimo būdo. Turtingiausias tarp jų – Tarybos narys ūkininkas A. Vainius, kurio turtas siekia beveik 2 mln. eurų. Valdančiosios daugumos atstovo skolos per metus sumažėjo 155 tūkst. eurų, kas rodo stabilėjantį finansinį pagrindą.
Meras B. Markauskas deklaruoja 819 tūkst. eurų ir per metus fiksuoja finansinį augimą – nekilnojamojo turto vertė padidėjo daugiau kaip 200 tūkst. eurų, o santaupos išaugo 41 tūkst. eurų. Tuo tarpu vicemerų sąraše – kur kas kuklesni skaičiai: Vytautas Butkus turi 3,6 tūkst. eurų santaupų, o Violeta Riaukienė labiausiai išsiskiria augimu – jos santaupos šoktelėjo beveik 15 tūkst. eurų, o automobilių vertė – daugiau nei dvigubai. Vicemerė Ligita Liutikienė demonstruoja stabilumą – per metus jos finansai nė kiek nepasikeitė.
Mero komanda taip pat stebina nuosaikumu: administracijos direktoriaus Jevgenijaus Bardausko turtas padvigubėjo iki 99 tūkst. eurų, tačiau paskola tebėra reikšminga, o patarėjų turto dinamika rodo nežymius svyravimus. Deklaracijų analizė atskleidžia, kad pagrindinė tendencija – investicijos į nekilnojamąjį turtą – kaip šias investicijas paveiks nauji Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pokyčiai, kai būtent Savivaldybės taryba turės nustatyti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 Eur?
Apie kitas Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narių 2024 m. turto deklaracijas skaitykite sekančiuose „Bangos“ numeriuose.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi nuotr.
