Meile alsuojantis Šimtadienis: tradicija, vienijanti „Vaivorykštės“ bendruomenę

Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje nuaidėjo dar vienas Šimtadienis – šventė, kuri jau yra tapusi ne tik abiturientų laukiamiausiu įvykiu, bet ir visos mokyklos bendruomenės pasididžiavimu. Tai tradicija, išskirianti gimnaziją iš kitų šalies ugdymo įstaigų – tiek renginio apimtimi, tiek kūrybiniu mastu, tiek stipria bendrystės dvasia.
Jubiliejinei laidai – įspūdingas spektaklis
Šventė maloniomis staigmenomis prasidėjo dar ryte gimnazijos erdvėse. Jubiliejinės, 30-osios laidos, abiturientų laukė simboliniai, su vaikystės pasakomis susiję išbandymai, kvietę atsigręžti į nueitą kelią – nuo pirmųjų klasių iki brandos egzaminų slenksčio. Žaismingos, bet kartu ir prasmingos trečiokų (vienuoliktokų) parengtos užduotys tapo savotišku tiltu tarp vaikystės ir suaugusiųjų pasaulio. Tos užduotys jautriai priminė, kad mokyklos patirtys jau artėja į pabaigą, kuri kartu yra ir nauja, dar nepažinta, galbūt šiek tiek ir neraminanti pradžia.
Vakare Šimtadienis jaunatviškai klegėjo Gargždų kultūros centro „4 vandenų“ salėje, kur jubiliejinės laidos abiturientų, tėvų atstovų, pedagogų, svečių laukė įspūdingas, daugiau nei tris valandas trukęs spektaklis. „Vaivorykštės“ gimnazijos direktorės Rasos Mašurinienės palinkėjimas, kad vakaras būtų šiltas, jaukus ir įdomus, išsipildė su kaupu. Žiūrovų dėmesį traukė šmaikščios scenos, kur kartu vaidino ir gimnazistai, ir mokytojai, žavėjo abiturientų ir vienuoliktokų šokiai, dainos, tradiciniai apdovanojimai, jaudulio ašaras braukė dvyliktokų klasių vadovai, kai jiems išradingai ir širdingai dėkojo auklėtiniai.
Ypatinga tai, kad visą renginį – nuo pirmosios idėjos iki paskutinio nusilenkimo scenoje – kūrė patys trečiųjų klasių mokiniai. Jie rašė scenarijų, režisavo (šio darbo ėmėsi gimnazistės Ema Venckutė ir Sofija Kvietkauskaitė), statė šokius, kūrė vaidmenis, piešė vinjetes ir darė dekoracijas, rūpinosi aktorių bei šokėjų įvaizdžiu, dirbo prie garso pulto, fotografavo, pasitiko svečius ir atliko daugybę nematomų, bet itin svarbių darbų užkulisiuose. Už tai jie nusipelnė Šimtadienio šventės dalyvių gausių aplodismentų, pedagogų, tėvų, bendraamžių pozityvaus įvertinimo.
Kūrybinis procesas – bendrystės patirtis
Šių metų Šimtadienio tema buvo pasirinkta neatsitiktinai: vasario 13-oji – Valentino dienos išvakarės – padiktavo pagrindinę idėją. Šimtadienis buvo skirtas visaapimančiam Meilės jausmui, o ar mokykloje jis dera su mokslu – šią dilemą visą vakarą šmaikščiai ir uoliai sprendė du kupidonai, kol patys pagaliau įsimylėjo svarbiausią vakaro heroję moksliukę Kunigundą. Neišsenkanti tema apie meilę viskam – artimui, draugui, šeimai, tėvynei, mokyk­lai, net egzaminams – kūrybiškai pynėsi per visą renginį – nuo scenarijaus iki paskutinių jaudinančių finalinių akordų, kai ant scenos krašto visi drauge jausmingai sudainavo Keistuolių teatro dainą „Ačiū, kad žiūrėjot“.
Pasiruošimas truko ne vieną mėnesį – repetuoti pradėta dar rudenį. Gimnazistai po pamokų likdavo mokykloje, kartais susitikimai vykdavo net šeštadieniais. Šis ilgas kūrybinis procesas tapo ne tik pasirengimu šventei, bet ir stipria bendrystės patirtimi. Per bendras veiklas mokiniai tapo artimesni, draugiškesni, geriau pažino vieni kitus, o su kai kuriais tik dabar užmezgė artimesnį ryšį. Pedagogų nuomone, trečiokai (vienuoliktokai), įrodė, kad vedami didelės svajonės, kai visų akys spindi, įdėdami daug darbo, kūrybiškumo ir širdies, jie atskleidė dar nematytus talentus ir sukūrė ypatingą renginį.
Savo bendrą poziciją „Bangai“ išsakė ir patys renginio organizatoriai trečiokai: „Didžiuojamės reprezentuodami savo mokyklą ir labai norime toliau išlaikyti šią nuostabią tradiciją. Toks komandinis darbas mums, moksleiviams, suteikia saviraiškos, naujų patirčių ir yra jaučiamas ypač stiprus bendruomeniškumo jausmas. Dėl šios tradicijos galime atsiskleisti, suartėti ir tapti viena šeima. Džiaugiamės, jog mūsų mokykla nepamiršta tradicijų.“
Gimnazijos bendruomenė neabejoja – ši tradicija gyvuos dar ilgus dešimtmečius, o ne viena mokinių ir mokytojų karta patirs jaudulį bei pasididžiavimą būdama „Vaivorykštės“ dalimi. O kol emocijos dar gyvos, organizatoriai primena: netrukus pasirodys ir Šimtadienio filmas, leisiantis dar kartą sugrįžti į meilės, kūrybos ir bendrystės kupiną vakarą.
Vilija BUTKUVIENĖ
Renatos NEKROŠIENĖS nuotr.

Pedagogų komentarai
IVe (12e) klasės vadovė Giedrė MOGILAITĖ:
– Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos Šimtadienio šventė – renginys, įrodantis, kad tyrimų duomenys, skelbiantys, kad Lietuvos jaunuoliai yra laimingiausi pasaulyje, neklysta. Šioje šventėje atsiskleidė tiek daug jaunatviško pozityvumo, geranoriškumo, energijos! Gražu ir gera matyti, koks kūrybingas, išradingas ir palaikantis yra mūsų jaunimas: ir scenarijus jų sukurtas, ir šokiai sugalvoti, daug kartų surepetuoti, net buvo mergaičių, kurios puošėsi savo rankomis pasisiūtomis suknelėmis… Mane ypač džiugino vienas kito palaikymo ir dėkingumo atmosfera, kurią transliavo šventės dalyviai. Tokiuose renginiuose mūsų jaunoji karta atsiskleidžia gražiausiomis savo spalvomis.“
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Zofija VAITKUVIENĖ:
– Man gimnazijos Šimtadienis – šventė, kuri kiekvienais metais maloniai nustebina. Tai toks reginys, kai be perstojo šypsaisi tris su trupučiu valandos, o paskui vėl ir vėl prisimeni ir išgyveni teigiamų emocijų. Šiemet šaunuoliai gimnazijos trečiokai „prisiderino“ prie Valentino dienos ir puikiai vykdė direktorės Rasos Mašurinienės palinkėjimą „viską (ir mokytis, ir svajoti, ir švęsti…) daryti su meile“: jie ir jaunatviškai scenoje bei salėje šėliojo, ir dainavo, ir šoko, ir su savo klasės vadovais turguje derėjosi. Ypač maloniai nustebino renginio pabaiga, kai svarstoma, ką rinktis – pareigą ar svajones?.. Pasidžiaugti norisi ir abiturientų (pagal jų sukurtą vaizdo įrašą – „abitūra beleką“) bei jų klasių vadovų pasirodymais, kurie išryškino ne tik kūrybiškumą, originalumą, bet ir leido pajusti, jog klasės yra labai draugiškos.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas