Dėl pavojų ribojami socialiniai tinklai vaikams iki 16 metų: siūlomi draudimai ir Lietuvoje

Geriau vėliau negu niekada: akivaizdžiai susigriebta, kad nepilnamečių žavėjimasis socialiniais tinklais – itin paveikus jų  psichinei sveikatai. Be to, tai yra ir puiki terpė dezinformacijos srautams įsitvirtinti paauglių sąmonėje, kurioje dar nėra susiformavusios atsparumo nuostatos. Pernai rudenį europarlamentarai pasiūlė apsaugoti nepilnamečius internete, nustatant minimalų 16 metų amžių socialinių tinklų naudojimui ir uždraudžiant priklausomybę sukeliančias praktikas. Lietuvoje tokią apribojimo priemonę taip pat pasiūlyta įteisinti.

Primename, kad pirmosios apriboti naudojimąsi socialiniais tinklais vaikams ir paaugliams iki 16 m. išdrįso ne Europos Sąjungos šalys, tuo labiau Lietuva, o  Australija. Pastaruoju metu 17 valstybių ėmėsi arba rengia nacionalinius sprendimus, kuriais siekiama riboti mažamečių naudojimąsi socialiniais tinklais ir stiprinti platformų atsakomybę.

Jaunimo izoliacija – ne sprendimas

Tyrimai rodo, kad 97 proc. jaunimo kasdien naudojasi internetu, o 78 proc. 13-17 metų amžiaus asmenų savo prietaisus tikrina bent kartą per valandą. Be to, kas ketvirtas nepilnametis turi su išmaniojo telefono naudojimu susijusių problemų arba sutrikimų, kurie atspindi elgesio, būdingo esant priklausomybei, modelius.

Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų padalinio pirmininkė Berta Bočkutė  Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“  portalui www.gargzdai. lt sakė, kad LMS Gargždų padalinys dėl socialinių tinklų ribojimo vaikams ir paaugliams iki 16 metų kol kas oficialios pozicijos neturi. Šiuo klausimu žadama diskutuoti balandžio pradžioje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinių tarybos pirmininko Luko Rumšo nuomone, draudimas naudotis socialiniais tinklais yra drastiškas sprendimas, kuris gali stipriai pakeisti jaunų žmonių tolimesnį gyvenimą. „Bijau, kad ne į gerąją pusę. Daugelis mano klasiokų dar neturi 16-os (jiems sueis šiais metais), tačiau jie yra aktyvūs, įsitraukiantys į įvairias veiklas. Socialiniai tinklai jiems yra viena pagrindinių bendravimo ir informacijos sklaidos priemonių“, – aiškina Lukas.

Pasak gimnazisto, uždraudus naudotis socialinias tinklais, būtų apriboti svarbūs susisiekimo kanalai. Esą galima manyti, kad net  pilietinėse iniciatyvose ar protestuose jaunimui būtų gerokai sudėtingiau dalyvauti be socialinių tinklų sklaidos pagalbos.

„Taip, piktnaudžiavimas socialiniais tinklais yra problema. Tačiau jaunimo izoliavimas nėra sprendimas. Toks įstatymas gali paskatinti jaunus žmones meluoti apie savo amžių, nepasitikėti institucijomis ir gyventi su nuolatiniu baimės jausmu”, – samprotauja Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos mokinių tarybos pirmininkas.

Pasak L. Rumšo, reikia ieškoti kompromisų. „Galbūt svarstyti amžiaus ribos mažinimą iki 13 metų, tačiau ar tai iš tiesų išspręstų problemą? Didelė atsakomybės dalis tenka tėvams. Viskas prasideda šeimoje. Jei tėvai nekreipia dėmesio į tai, kad jų vaikai piktnaudžiauja socialiniais tinklais ar tampa nuo jų priklausomi, tai jau yra jų atsakomybė. O prireikus pagalbos – visada galima jos kreiptis‘, – savo poziciją dėsto L. Rumšas.

Patiria papildomą stresą

Klaipėdietė psichologė Aurelija Kontrimienė  pastebi, kad dabartinės kartos jaunuoliai  patiria papildomus streso šaltinius  nei ankstesnės kartos: tai yra informacinė perkrova, nuolatinis savo gyvenimo kokybės lyginimas remiantis internetinėje erdvėje pateikiamu turiniu. 2024 metais atlikto apžvalginio tyrimo, kurio metu vertinta daugiau kaip 1 mln. paauglių patirtis, duomenys patvirtina didesnis įsitraukimas į socialinius tinklus siejasi su didesniais vidiniais sunkumais

Ar socialiniai tinklai padeda ar trukdo psichologiniam atsparumui? „Pastebėta, kad tai gali trukdyti, bet vienareikšmiško atsakymo čia nėra. Viskas priklauso nuo to, kokiais tikslais ir ką veikiame socialiniuose tinkluose. Ten tikrai galima rasti daug naudingos informacijos, tų pačių streso įveikos strategijų, bet svarbu jausti ribą tarp to, kas naudinga ir to kas žalinga. Per ilgas ekranų naudojimas, nekritiškas požiūris į socialinėje erdvėje transliuojamus išvaizdos, elgesio, gyvenimo stiliaus „standartus“ gali labai trukdyti gyventi tikrą, savo autentiškomis savybėmis ir vertybėmis grįstą gyvenimą ir kelti didelius vidinius konfliktus, kas labai silpnina jauną žmogų“, – komentuoja psichologė A. Kontrimienė.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai pažymi, kad per pastaruosius ketverius metus ypač padaugėjo vaikų ir paauglių psichosomatinių nusiskundimų. Tyrimai rodo, kad kiekviena papildoma valanda internete padidina depresijos riziką 13 proc., o daugiau nei 3 valandos – nuotaikos pablogėjimu ir miego sutrikimais.

Lietuvoje soc. tinklų turinys ir naudojimo intensyvumas yra itin didelis, o tai  lemiantys veiksniai  vaikų raidai.  Problemą pripažįsta ir Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Ryšių reguliavimo tarnyba, Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje, Skaitmeninės etikos centro ir kt. atstovai, tačiau klausimų kyla dėl technologinių sprendimų.

EP rezoliucija – griežta

Eurobarometro praėjusių metų duomenimis,  daugiau kaip 90 proc. europiečių mano, kad būtina skubiai imtis veiksmų siekiant apsaugoti vaikus internete, be kita ko, atsižvelgiant į neigiamą socialinės žiniasklaidos poveikį psichinei sveikatai (93 proc.), patyčioms kibernetinėje erdvėje (92 proc.) ir poreikį parengti veiksmingus būdus riboti prieigą prie amžiui netinkamo turinio (92 proc.). ES valstybės jau imasi veiksmų, nustatant amžiaus ribas ir patikros sistemas.

Europarlamentarai 2025 m. lapkričio mėnesį rezoliucijoje pasiūlė apsaugoti nepilnamečius internete, nustatant minimalų 16 metų amžių socialinių tinklų naudojimui ir uždraudžiant priklausomybę sukeliančias praktikas. EP nariai paragino stiprinti apsaugą nuo manipuliacinių strategijų, kurios gali didinti priklausomybę ir kenkia vaikų gebėjimui susikaupti, atsispirti įvairioms pagundoms. Siekdamas padėti tėvams prižiūrėti savo vaikų veiklą skaitmeninėje erdvėje ir užtikrinti pagal amžių tinkamą dalyvavimą internete, EP pasiūlė visoje ES asmenims iki 16 metų amžiaus riboti prieigą prie socialinių tinklų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformų ir dirbtinio intelekto (DI) draugų ir asistentų. Vaikams nuo 13–16 metų prieiga galėtų būti suteikiama gavus tėvų sutikimą.

ES taisyklių nesilaikančios svetainės turėtų būti uždraustos, įsitikinę europarlamentarai, siūlantys drausti ir dalyvavimu pagrįstų rekomendacijų sistemų taikymą nepilnamečiams. Jie ragina taikyti griežtesnes taisykles internetinėms vaizdo platformoms ir uždrausti įvairius žaidybinius siurprizus.

Anot EP narių, nepilnamečiai turėtų būti apsaugoti nuo komercinio išnaudojimo, uždraudžiant platformoms siūlyti finansines paskatas už nepilnamečių nuomonės formuotojų veiklą, taip pat ragina   imtis skubių veiksmų, siekiant spręsti etinius ir teisinius iššūkius, keliamus generatyvinių DI priemonių.

„Didžiuojuosi šiuo Parlamentu, kad galime kartu apsaugoti nepilnamečius internete. Kartu su griežtu ir nuosekliu Skaitmeninių paslaugų akto vykdymu siūlomos priemonės smarkiai padidins vaikų apsaugos lygį. Pagaliau brėžiame ribą. Aiškiai sakome platformoms: jūsų paslaugos nėra skirtos vaikams. Tuo šis eksperimentas ir baigiasi“, – po rezoliucijos priėmimo akcentavo EP pranešėja Christel Schaldemose.

Amžiaus cenzas ir Lietuvoje

Australijoje praėjusių metų gruodį įsigaliojo socialinės žiniasklaidos draudimas vaikams ir jaunesniems nei 16 metų amžiaus jaunuoliams. Valstybė įpareigojo internetinių paslaugų teikėjus, tokius kaip „TikTok“, „Instagram“ ir „Snapchat“, ištrinti jaunesnių nei 16 metų vartotojų paskyras.  Australijos pavyzdžiu seka ir Jungtinė Karalystė (JK) bei kitos Vakarų šalys. Sausio pabaigoje JK parlamento aukštesnieji rūmai balsavo už draudimą naudotis socialine žiniasklaida jaunesniems nei 16 metų amžiaus vaikams. Briuselis šiuo metu atidžiai stebi, kaip veikia Australijos draudimas, prieš kurį jau pateikti teisiniai skundai. Prancūzija, kartu su Danija, Graikija ir Ispanija, siekia panašių veiksmų visos ES lygmeniu.

LR Seimo narė  Daiva Ulbinaitė vasario pabaigoje spaudos konferencijoje pristatė „skaitmeninės pilnametystės“ įstatymų paketo pataisas. Siūlomomis pataisomis siekiama sustiprinti nepilnamečių apsaugą nuo grėsmių skaitmeninėje erdvėje: įtvirtinti 16 metų ribą socialinių tinklų naudojimui, nustatyti privalomą ir veiksmingą amžiaus patvirtinimą ir aiškią platformų atsakomybę.

Parlamentarės teigimu, šie pokyčiai inicijuojami atsižvelgiant į didėjančią priklausomybę nuo socialinių tinklų bei realias grėsmes vaikų sveikatai.

„Amžiaus cenzas galioja tokiems pavojingiems dalykams kaip tabakas, alkoholis ar lošimai, skaitmeninėje erdvėje taip pat turi būti aiški riba, nuo kada asmuo laikomas skaitmeniniu pilnamečiu, galinčiu prisiimti atsakomybę už savo veiksmus. Todėl siūlysiu nustatyti, kad socialiniais tinklais būtų galima naudotis nuo 16 metų ir įpareigoti socialinius tinklus taikyti veiksmingas amžiaus patikrinimo sistemas, ne tik varneles“, – pabrėžė pataisų iniciatorė D. Ulbinaitė.

Parlamentarė akcentuoja, kad įtvirtinus pokyčius socialinių tinklų paslaugų teikėjai būtų įpareigoti taikyti patikimus amžiaus nustatymo mechanizmus – technologines priemones, leidžiančias realiai patvirtinti naudotojo amžių. Socialinių tinklų platformos privalėtų užtikrinti, kad jaunesni nei 16 metų asmenys negalėtų registruotis ar naudotis paslaugomis be teisėto pagrindo.  Nesilaikant nustatytų amžiaus patikros įpareigojimų, platformoms būtų taikoma administracinė atsakomybė.

„LR Seime vykusioje diskusijoje sutarėme, jog jau įsišaknijusios problemos negalime gydyti vien tik ribojimu, reikia ir kompleksinių priemonių: kuo didesnio ir kuo įvairesnio vaikų užimtumo; skaitmeninio raštingumo mokymo nuo mažens; kritinio mąstymo įgūdžių ugdymo; šviečiamųjų programų tėvams ir pagalbos jau turintiems ekranų priklausomybę”, – komentuoja parlamentarė D. Ulbinaitė.

„META“ remia mano iniciatyvą nustatyti skaitmeninės pilnametystės amžių Lietuvoje ir kitose šalyse, tikėdamiesi, kad nacionaliniai sprendimai paspartins ir europinius.  Jų pozicija: amžiaus ribojimo principas turėtų būti taikomas ne tik socialiniams tinklams, bet plačiau – visai skaitmeninei ekosistemai. Vaikų saugumas internete yra visų atsakomybė – vyriausybės, tėvų, technologijų bendrovių ir pačių platformų. Ekspertai, mokslininkai ir medikai pripažįsta, kad dabartiniai amžiaus patikros modeliai neužtikrina realios nepilnamečių apsaugos,“ –  Seimo pavasario sesijos išvakarėse savo poziciją feisbuko paskyroje paskelbė parlamentarė D. Ulbinaitė.

Imtis iniciatyvos patiems

Kol Europoje plinta socialinių tinklų draudimai, kol mūsų šalyje dar svarstoma tokia galimybė, Lietuvos ekspertai ragina tėvus nelaukti sprendimų „iš viršaus“, o imtis iniciatyvos patiems. Julija Markeliūnė, „Telia“ skaitmeninės įtraukties vadovė, pabrėžia, kad vienas iš veiksmingiausių būdų ugdyti vaikų kritinį mąstymą ir atsakomybę – rodyti jiems pavyzdį per tėvų elgesį internete.

Vienas iš veiksmingiausių būdų ugdant vaikų kritinį mąstymą ir sąmoningumą, pasak specialistės, rodyti jiems gerą pavyzdį artimiausioje aplinkoje. „Jeigu vaikas nuolat mato į telefoną įsmeigtą tėvų žvilgsnį, arba stebi vieną iš tėvų didelę dalį laiko praleidžiant ginčuose socialiniuose tinkluose, natūralu, kad jis nepriims rimtai pokalbių apie saugų ir atsakingą elgesį internete”, – sako skaitmeninės įtraukties vadovė.

Skaitmeninės etikos centro vadovė Rasa Jauniškienė atkreipia dėmesį į pavojingą atotrūkį tarp visuomenės nuomonės ir realybės.  Lietuvos gyventojų apklausos atskleidžia, kad apie 70 proc. žmonių mano, jog vaikui iki dešimties jau galima leisti turėti išmanųjį. Šis požiūris rodo, kad didelė dalis vaikų atsiduria akistatoje su realiais pavojais – priklausomybė ir žala raidai yra smarkiai nuvertinami. „Iš patirties dirbant su šeimomis matome, kad daugelis iki šiol nežino, kokios yra rizikos vaikams, jungiantis prie ekranų. Dažnas mano, kad mažamečiams turėti telefoną ir paskyrą socialiniuose tinkluose – normalu. Tėvai nesupranta, kad tokio amžiaus vaikai susiduria su iššūkiais, kuriems dar yra nepasiruošę”, – teigia ji.

Eksperčių nuomone,  siekiant kurti saugią skaitmeninę aplinką vaikams, būtinas bendras visų grandžių įsitraukimas – šeimos, mokyklos, technologijų sektoriaus.

Pasak parlamentarės D. Ulbinaitės, „Meta“ siūlo, kad tėvų sutikimą ir amžiaus patikrą vykdytų programėlių parduotuvės arba mobiliųjų operacinių sistemų tiekėjai. „Tačiau pabrėžiau aiškiai: toks požiūris negali tapti pagrindu pačioms platformoms mažinti savo atsakomybę. „Meta“ atstovai pasirengę prisidėti ir prie vaikų bei tėvų skaitmeninio raštingumo didinimo bei švietimo kampanijų Lietuvoje”, – informuoja D. Ulbinaitė, akcentuodama, kad amžiaus patikra turi būti ne formalumas, ne varnelė,  ne savideklaracija, o realiai veikiantis sprendimas.

Vilija BUTKUVIENĖ

Asociatyvi Renatos NEKROŠIENĖS nuotr.; „Bangos“ archyvo, Dainius Labutis (ELTA) nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas