Jaunimo vidinė pusiausvyra – įgūdis, kurį galima treniruoti

Vis daugiau jaunų žmonių ieško būdų, kaip išlaikyti vidinę pusiausvyrą nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Informacijos srautas, socialinių tinklų spaudimas, karo grėsmės ar pandemijos padariniai lemia, kad stresas tampa kasdienybe. Psichologė Aurelija KONTRIMIENĖ sako, jog būtent tokiais laikais ypač svarbu ugdyti psichologinį atsparumą – gebėjimą atsigauti po sunkumų, prisitaikyti prie pokyčių ir toliau eiti į priekį. Apie vidinės stiprybės treniruotes, sąmoningą požiūrį į emocinę sveikatą ir mažus žingsnius, kurie padeda tapti ramesniems ir labiau pasitikintiems savimi, – pokalbis su psichologe.

Svarbūs mąstymo įpročiai

– Kas yra psichologinis atsparumas? Kaip paprastai galima paaiškinti šią sąvoką jaunam žmogui?

– Psichologinis atsparumas yra vidinis lankstumas ir jėga pakankamai greitai atsigauti po patirtų sunkumų, prisitaikyti prie pokyčių ir toliau judėti pirmyn, o sunkumus priimti kaip mus auginančius iššūkius, kurie ir treniruoja mūsų atsparumą. Psichologai jį apibrėžia kaip gerą prisitaikymą susidūrus su stresu, netektimis ar grėsme ir tai nėra „supergalia“, o procesas ir rezultatas, kurį galima ugdyti.

– Kodėl šiandien, kai tiek daug kalbama apie psichinę sveikatą, vis dažniau girdime ir apie atsparumą?

– Daugiau dėmesio psichinei sveikatai ir atsparumui neišvengiamai skiriama dėl vis didėjančio streso lygio mūsų gyvenimuose – pandemijos padariniai, gyvenimo tempo greitėjimas, socialinių tinklų kuriama pseudorealybė, karo grėsmės. Taip pat ir dėl to, kad turime daugiau žinių, kaip atsparumą stiprinti. Mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad psichoterapija, fizinis aktyvumas ir socialinių – emocinių įgūdžių mokymasis reikšmingai didina psichologinį atsparumą. Pradėjus save stiprinti nuo jauno amžiaus, tiesiog galima gyventi daug sėkmingesnį ir pilnavertiškesnį gyvenimą.

– Ar pastebite, kad jauni žmonės yra jautresni stresui nei ankstesnės kartos? Kodėl taip gali būti?

– Jaunuoliai tiesiog patiria kitokius streso šaltinius – informacinė perkrova, nuolatinis savo gyvenimo kokybės lyginimas remiantis internetinėje erdvėje pateikiamu turiniu. 2024 metais atlikto apžvalginio tyrimo, kurio metu vertinta daugiau kaip 1 mln. paauglių patirtis, duomenys patvirtina, kad didesnis įsitraukimas į socialinius tinklus siejasi su didesniais vidiniais sunkumais (nerimas, liūdesys).

Saugoti vidinius rezervus

– Kaip atpažinti, kad tavo vidinis „atsparumo rezervas“ senka? Kokie ženklai tai išduoda?

– Pirmiausia dėmesingai stebint savo kūną, jo reakcijas į emocijas ir atkreipti dėmenį į pokyčius savyje. Įspėjamieji ženklai gali būti padidėjęs dirglumas, krentantis dėmesys ir motyvacija susidurti su naujais dalykais, noras pasitraukti iš veiklų, atsiriboti nuo draugų, taip pat gali būti ir padažnėję somatiniai negalavimai (galvos, pilvo skausmai), miego sutrikimai, įspėjantys apie sunkumus susidorojant su stresinėmis situacijomis.

– Nuo ko pradėti, jei nori tapti atsparesnis – ramesnis, labiau pasitikintis savimi?

– Pirmiausia nuo suvokimo, kad būti atsparesniam reiškia stengtis tokiam būti. Ugdydami šį įgūdį mes ir tampame ramesni, turime resursų ne tik savimi pasitikėti, bet ir save auginti, stiprinti kaip asmenybę.

Svarbu palaikyti psichinę higieną – palaikyti konstruktyvų vidinį pokalbį ir išmokti atskirti destruktyvias kritiškas mintis nuo faktų, suprasti savo vertybes, kurios padeda išlaikyti save stabiliau pokyčiuose (savęs pažinimas, savivertės stiprinimas), mokytis streso valdymo įgūdžių (kvėpavimo technikos, meditacija), ugdyti mąstymo lankstumą ir gebėti pamatyti daugiau situacijos perspektyvų (matyti galimybes vietoje problemų), stiprinti santykius su aplinkiniais.

Taip pat rūpintis savo fizine sveikata. Svarbus miego režimas – jaunam žmogui optimalus miego laikas 8–10 val. ir bent valanda prieš miegą laikas be ekranų, judėjimas – apie 60 min. per dieną kas patinka: krepšinis, šokiai, ėjimas ir pan. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad fizinis aktyvumas gerina nuotaiką ir stipriai siejasi su didesniu atsparumu.

Stiprinti emocinį stuburą

– Kokią reikšmę čia turi šeima, mokykla, draugai?

– Didelę, tai dar viena pagalba stiprinant savo emocinį „stuburą“ – socialiniai ryšiai ir palaikymas iš aplinkos – šeima, draugai, bendruomenės. Ryšys su kitais ramina mūsų smegenų centrus, kurie sukelia stresines reakcijas. Tačiau čia gali būti ir kita medalio pusė, kai santykiai yra toksiški, jie gali silpninti ir ypač jauną žmogų, kuris turi mažiau gyvenimiškos patirties. Tada būtina rasti būdų, kaip sumažinti tokių santykių įtaką žmogui, manau, efektyviausiai tokiu atveju veiktų psichologinė pagalba.

– Ar socialiniai tinklai padeda ar trukdo psichologiniam atsparumui?

– Jau užsiminiau, kad tai gali trukdyti, bet vienareikšmiško atsakymo čia nėra. Viskas priklauso nuo to, kokiais tikslais ir ką veikiame socialiniuose tinkluose. Ten tikrai galima rasti daug naudingos informacijos, tų pačių streso įveikos strategijų, bet svarbu jausti ribą tarp to, kas naudinga, ir to, kas žalinga. Per ilgas ekranų naudojimas, nekritiškas požiūris į socialinėje erdvėje transliuojamus išvaizdos, elgesio, gyvenimo stiliaus „standartus“ gali labai trukdyti gyventi tikrą, savo autentiškomis savybėmis ir vertybėmis grįstą gyvenimą ir kelti didelius vidinius konfliktus, kas labai silpnina jauną žmogų.

– Ar galima išmokti „neimti visko į širdį“ – ir kaip to mokytis praktiškai?

– Galima, pirmiausia tai neatsiejama nuo savęs pažinimo ir priėmimo tokio, koks esi. Mes visi esame autentiški – su savo pasaulio supratimu, vertybėmis, stiprybėmis ir, kad ir kaip kartais to nenorime pripažinti, silpnybėmis. Psichologinio atsparumo stiprinimo būdai, kuriuos aptarėme, čia taip pat puikiai tinka.

Siekis – pažinti save

– Kaip elgtis, kai atrodo, kad nebeištversi – kai viskas griūva?

– Leisti sau bent šiek tiek atsitraukti nuo tos griūvančios situacijos ir pažvelgti iš kitos perspektyvos – tokiais atvejais svarbu mąstymo lankstumas ir gebėjimas pažvelgti iš šono. Galima pasitelkti savo socialinį ratą, remtis į supančius žmones, o jei jų nėra – būti draugu sau. Galėtų padėti tokia praktika – aprašyti visą neraminančią situaciją, atvirai, su visais žodžiais, kurie galvoje, išrašyti jausmus, baimes ir viską, dėl ko yra sunkumas. Rašyti, kol ateis jausmas, kad viską surašiau. Tada atsitraukti ir užsiimti kažkokia sau malonia veikla (taip „ištrauksite“ save iš emocinio lauko). Grįžus po kurio laiko – kad ir po kelių dienų, paskaityti ir save pastatyti į draugo poziciją (išlaikydami save prote ir nepasiduodant emocijoms). Tada imti ir paklausti savęs, ką aš, kaip geriausias draugas galėčiau patarti šioje situacijoje. Manau, tai tikrai padės pamatyti situaciją iš šono ir rasti atsakymus, kuriuos, mano įsitikinimu, mes visi turime savyje, tik reikia rasti efektyvius būdus juos sužinoti.

– Ką norėtumėte pasakyti jauniems žmonėms, kurie šiuo metu jaučiasi prislėgti ar praradę motyvaciją?

– Mes visi esame žmonės ir turime tiek sunkesnių, tiek lengvesnių laikotarpių gyvenime. Stiprinti save emociškai ir taip lengviau priimti sunkumus – yra mūsų pasirinkimas. Psichologinis atsparumas yra kaip raumenys – jeigu raumenims reikia treniruočių, hantelių, tai smegenų hanteliai yra drąsa priimti iššūkius, rasti būdus juos įveikti ir taip stiprinti save, kas padės ir susidūrus su gyvenimiškais sunkumais, kai nieko pakeisti negalime. Linkiu siekti pažinti save, žinoti savo vertybes, jomis remtis siekiant savo tikslų, kad gyvenimiški iššūkiai neatrodytų tokie baisūs. Tiems, kurie dabar jaučiasi prislėgti, praradę motyvaciją linkiu imti po truputį pradėti save stiprinti, pradėti nuo bent nuo mažų žingsnelių ir vis drąsiau juos žengti, nes motyvacija neatsiejama ir nuo disciplinos. Taip pat nebijoti priimti pagalbos, nes tai gali padėti stiprėti daug greičiau.

Kalbėjosi Aistė NOREIKAITĖ

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas