Egzaminų metas: tarp jaudulio, lūkesčių ir vidinės ramybės paieškų

Artėjant brandos egzaminams daugelio abiturientų kasdienybėje – vis daugiau įtampos, nerimo ir klausimų apie ateitį. „Bangos“ kalbinti Klaipėdos rajono moksleiviai sako, kad šis laikotarpis kupinas skirtingų jausmų – vienu metu juntamas ir jaudulys, ir pasitikėjimas savimi, o kartais didžiausią spaudimą esą jie kelia patys sau, siekdami kuo geresnių rezultatų. Tuo tarpu specialistai pastebi, kad tai natūrali reakcija į svarbų gyvenimo etapą. Nedidelis jaudulys, pasak jų, gali net motyvuoti, tačiau pernelyg didelis stresas vis tik emocinei savijautai gali pakenkti. Todėl tiek pedagogai, tiek psichologai akcentuoja – šiuo laikotarpiu svarbu ne tik mokytis, bet ir išmokti pasirūpinti savimi, išlaikyti balansą tarp darbo ir poilsio bei nepamiršti, kad egzaminai – tik vienas gyvenimo etapas.

„Jei nesijaudini – galbūt tau nerūpi“

Pirmasis išbandymas – anglų kalbos kalbėjimo dalis – abiturientus pasitiks jau balandžio 1 dieną. O pirmasis žinių patikrinimas raštu vyks birželio pirmąją, tai bus lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas. Jau visai netrukus pasileisiančiai brandos egzaminų karuselei moksleiviai intensyviai ruošiasi – gilina turimas žinias bei bando užpildyti vieno ar kito dalyko spragas.

Nors iš šalies gali atrodyti, kad svarbiausia šiuo metu – tik mokslai, patys jaunuoliai sako, kad ne mažiau svarbi ir jų savijauta. Kaip jie išgyvena šį laikotarpį, kas juos labiausiai jaudina ir kas padeda nepasimesti tarp lūkesčių atvirai pasakoja abiturientai iš Gargždų „Vaivorykštės“ ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijų. Kalbėdami apie egzaminų laikotarpį, jie dažniausiai mini ne vieną jausmą, o visą jų gamą.

„Artėjant egzaminams, jaučiasi ir jaudulys, ir pasitikėjimas savimi. Man atrodo, kad tai visai normalu – jei visai nesijaudini, galbūt tau tiesiog nerūpi. O jei jaudulys yra, tai reiškia, kad tau svarbu. Stengiuosi į tai žiūrėti kaip į dar vieną iššūkį, panašiai kaip prieš lipant į sceną – šiek tiek jaudulio visada yra, bet jis padeda susikaupti“, – teigia „Vaivorykštės“ gimnazijoje besimokantis Ignas Liaudonskas.

Apie įvairialypius jausmus kalba ir Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos abiturientė Evita Dėringytė: „Dėl dalykų, kurie man gerai sekasi, esu rami ir užtikrinta, tačiau dėl kitų yra ir nerimo, nes jaučiu, kad darbo reikia įdėti daugiau, o laikas bėga vis greičiau. Aš manau, kad nerimas prieš egzaminus yra normalu, tačiau nereikia jame užsibūti ir geriau susikoncentruoti į konkrečius veiksmus, kurie tą nerimą sumažina.“

Tuo tarpu Meda Paulikaitė iš „Vaivorykštės“ gimnazijos tikina balansuojanti tarp jaudulio ir tikėjimo, kad viskas puikiai pavyks.

Pasiteiravus, kas šiuo laikotarpiu kelia didžiausią stresą, dauguma kalbintų moksleivių neslėpė, jog ne tiek egzaminai baugina, kiek klausimai apie ateitį, pasirinkimus, kartais ir aplinkinių lūkesčiai. „Atrodo, kad turi iš karto žinoti visą savo gyvenimo planą, nors realybėje daug kas dar tik formuojasi“, – sako Ignas. Jam antrina ir Evita: „Pasaulis tikisi, jog būdamas 18-os jau puikiai pažinosi save ir dėl to gausi priimti kone svarbiausius gyvenimo sprendimus, bet aš tikiu, kad tokių žmonių yra mažuma. Kai kurie tikrąjį savo pašaukimą atranda praėjus kelioms dešimtims metų po mokyklos baigimo, tad šia mintimi save raminu.“

Kai įtampa tampa per didelė

Nors dažnu atveju su sudėtingu metu užklumpančiomis emocijomis ir išgyvenimais jaunuoliai bando tvarkytis patys, neslepiama, jog neretai norisi pagalbos iš šalies. „Kartais mokiniams reikia ne tik patarimų, kaip mokytis, bet ir erdvės pasakyti, kaip jie jaučiasi. Manau, labai padėtų daugiau diskusijų, praktinių užsiėmimų ar susitikimų su žmonėmis, kurie gali pasidalinti savo patirtimi“, – įsitikinęs Ignas. Tuo tarpu toje pačioje mokykloje kaip ir Ignas besimokanti Meda teigia, kad gimnazija rūpinasi mokinių emocine sveikata. „Vyksta pamokos, paskaitos, kaip neleisti stresui užvaldyti kasdienybės. Nemažai informacijos gauname ir internetinėmis platformomis“, – pasakoja mergina. Su tuo sutinka ir Veiviržėnuose besimokanti Evita.

Atviri pašnekovai ir pasiteiravus, kas šiuo metu labiausiai padeda išlaikyti ramybę. Vienas teigia, jog gelbsti suvokimas, kad egzaminas nėra vienintelis dalykas, kuris nulemia žmogaus kelią. Kitų požiūriu, svarbu iš anksto tinkamai pasiruošti, susiplanuoti, kad nereikėtų aukoti nei hobių, nei poilsio, nei miego.

Jaunuoliai atkreipia dėmesį, kad intensyviai mokantis, negalima pamiršti ir kitų dalykų – pabūti su savimi, užsiimti kūryba, pabendrauti su artimaisiais, draugais. Tai, anot jų, bent trumpam padeda išjunti mokymosi režimą.

Nors dauguma jaunuolių su stresu susitvarko, reikia pripažinti, ne visiems tai pavyksta vienodai lengvai. Kartais nuolatinė įtampa paskatina ieškoti greitų būdų nusiraminti. „Kai kurie jaunuoliai, bandydami pabėgti nuo nerimo ar įtampos, griebiasi žalingų įpročių“, – sako specialistai.

Pasitaiko atvejų, kai moksleiviai eksperimentuoja su alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. Teisinėje praktikoje yra buvę bylų, kuriose jaunuoliai aiškino, kad tokiu būdu bandė susidoroti su stresu dėl mokslų ar vidinės įtampos.

Situacija nėra kritinė

Vis dėlto Klaipėdos rajono savivaldybės užsakymu pernai atliktas Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo ir vartojimo motyvų Klaipėdos rajono mokyklose mokslinis tyrimas rodo, situacija nėra kritinė. Tyrimą atlikę Vilniaus universiteto doc. dr. Aušra Pocienė ir doc. dr. Mindaugas Lankauskas išsiaiškino, jog daugiau nei 90 proc. moksleivių nėra vartoję nelegalių psichoaktyviųjų medžiagų, o pavojingiausių narkotikų vartojimas – minimalus. „Tai rodo, kad jaunimas supranta rizikas“, – pažymi specialistai.

Tačiau tyrimas atskleidžia ir kitą pusę – jaunuoliai atlaidžiau vertina alkoholį ir rūkymą.
„Su tuo jie susiduria dažniau, todėl ir vertinimas švelnesnis“, – aiškinama.

Tyrimo, kuriame dalyvavo 6–12 klasių moksleiviai nuo 12 iki 19 metų amžiaus, metu taip pat išryškėjo, jog „didžiajai daliai moksleivių rūpi jų mokymosi rezultatai ir jie įdeda tam daug pastangų. Dalis jų jaučia mokytojų spaudimą geriau mokytis. Didelė dalis moksleivių apskritai jaučiasi pervargę.“

Neginčijama ir sąsaja tarp akademinių pasiekimų bei draudžiamų medžiagų vartojimo. Neva

kuo prastesni pasiekimai, tuo dažniau linkstama į žalingus įpročius. „Darytina prielaida, kad susidaro uždaras ratas: prastai besimokantys jaučia spaudimą iš mokytojų, kartais iš tėvų. Šis nerimas gali pastūmėti link medžiagų vartojimo, nes pagrindinė moksleivių įvardijama priežastis, kodėl vartojamos medžiagos – padeda įveikti blogas emocijas (pvz., nerimą, įtampą, jausmą, kad atsidūriau situacijoje be išeities), užsimiršti, pabėgti nuo realybės.

Todėl tyrimo autoriai mokykloms rekomendavo mokymosi procese ypatingą dėmesį atkreipti į moksleivių psichinę sveikatą ir krūvius, nes pirmoji ir pagrindinė priežastis, kodėl imamos vartoti medžiagos – negebėjimas susidoroti su sudėtingomis situacijomis, kuomet jaučiama įtampa ir nerimas. O nerimą, ir ypač nuolatinį ir chronišką pervargimą jaučia didelė dalis moksleivių.

Svarbiausia – turėti į ką atsiremti

Tačiau ne tik narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas ar įnikimas į kitus žalingus įpročius kenkia jaunuolių emocinei sveikatai. Kaip pastebi Kauno technologijos universiteto psichologas Eimantas Lukoševičius, dėl intensyvaus ir nuolatinio streso gali atsirasti nuovargis ar išsekimas, nes nuolatinė įtampa reikalauja daug fizinių ir emocinių resursų. Dar sunkesniais atvejais gali atsirasti ir miego sutrikimai ar net panikos priepuoliai.

O nerimo priežastimis specialistas, kaip ir „Bangos“ kalbinti moksleiviai, įvardija nežinomybę, baimę nesėkmei, nerimą nuvilti save ar artimuosius. „Taip pat nerimas kyla dėl klausimų apie ateitį, abejonių, ar pavyks įstoti ten, kur norisi. Jis yra natūrali reakcija į svarbų gyvenimo etapą ir signalizuoja, kad abiturientui svarbi ateitis“, – teigia psichologas, kuris įsitikinęs, kad norint sau padėti ir sumažinti patariamą įtampą, pirmiausia svarbu išmokti atpažinti, kada kyla stresas ir kokie signalai apie jį praneša.

E. Lukoševičius pasakoja, kad nerimas dažnai pasireiškia per kūno pojūčius ir kritiškas bei kaltinančias mintis – „man nepavyks“, „nespėsiu pasiruošti“, „esu nepakankamai protingas“. „Atpažinus šiuos signalus, svarbu sustoti ir paklausti savęs, ko šiuo metu man reikia, galbūt pakaks trumpos pertraukėlės, pasivaikščiojimo, fizinės veiklos, sporto ar galbūt pokalbio su draugu ar artimuoju“, – pataria KTU psichologas.

Dar vienas būdas sumažinti patiriamą įtampą – kvėpavimo ar įžeminimo pratimai. Apie juos kalbėjo ir abiturientė M. Paulikaitė.

Tačiau užvis svarbiausia – turėti į ką atsiremti. Tą parodė ir anksčiau minėtas tyrimas, išgryninęs, kad vienas svarbiausių apsauginių veiksnių yra šeima. Jaunuoliai pripažino, kad dažniausiai pagalbos kreiptųsi į mamą ar artimą žmogų, nes kartais tiesiog pokalbis gali labai padėti.

Jei tokios galimybės nėra, kyla rizika pasinerti į žalingus dalykus. Apie tai pasisako ir ekspertai, pasak kurių, didžiausia rizika atsiranda tada, kai jaunuolis neturi nė vieno patikimo suaugusio žmogaus.

Tėvų vaidmens svarbą akcentuoja ir psichologas E. Lukoševičius. Anot jo, artimųjų galia padėti mokiniams sumažinti patiriamą stresą – itin didelė. Specialisto teigimu, tėvams vertėtų nekelti papildomos baimės ir negąsdinti moksleivio, negėdinti, nekaltinti jo dėl rezultatų, susiplanuoti buities darbus taip, kad abituriento neblaškytų.

„Svarbu parodyti pasitikėjimą, kad viskas pavyks. Taip pat verta daugiau dėmesio skirti abiturientų progresui ir pasiekimams egzaminų kelyje, o ne vien akcentuoti, kokie dalykai dar nepadaryti“, – pažymi KTU psichologas.

Tai – tik vienas etapas

Apie vieną svarbiausių mokinio gyvenimo etapų – brandos egzaminų laikotarpį – „Banga“ kalbėjosi ir su neseniai Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biure jaunimo psichologe pradėjusia dirbti Aurelija Mockuviene. Specialistė sako pastebinti, jog abiturientai išties neretai jaučia labai didelį spaudimą – tiek iš aplinkos, tiek iš savęs pačių – pasiekti gerus rezultatus. Dažnai kyla baimė nuvilti tėvus ar mokytojus, pradeda abejoti savo gebėjimais. Dėl to patiriama daug streso, nerimo, įtampos, darosi sunku susikaupti.

„Kartais jaunuoliai per daug spaudžia save ir pradeda mokytis be pertraukų, o kartais gali apimti beviltiškumo jausmas ir atsirasti vengimas mokytis. Tokiais atvejais svarbu nelikti vieniems ir kreiptis pagalbos“, – sako pašnekovė.

Jos žodžiais, viena dažniausių klaidų – bandymas mokytis labai intensyviai, beveik neskiriant laiko poilsiui. Mokiniai neva kartais mažai miega, praleidžia pertraukas, atsisako fizinio aktyvumo ar laiko su draugais. Taip pat pasitaiko pernelyg didelis perfekcionizmas – jaunuoliai mano, kad turi išmokti viską idealiai. Tačiau nuolatinis mokymasis be poilsio, A. Mockuvienės teigimu, dažnai duoda priešingą rezultatą – mažėja koncentracija, informacija sunkiau įsimenama.

Todėl labai svarbu mokytis planuoti laiką ir išlaikyti pusiausvyrą tarp mokymosi ir poilsio. Reguliarus miegas, fizinis aktyvumas ar paprasti pasivaikščiojimai gali padėti sumažinti įtampą. Taip pat, kaip ir mini kiti specialistai, esą naudinga kalbėtis apie savo jausmus su artimaisiais, draugais ar mokytojais. „Emocinį atsparumą taip pat stiprina ir suvokimas, kad egzaminai yra tik vienas iš gyvenimo etapų, kuris neapibrėžia visos žmogaus ateities“, – sako pašnekovė, išskirdama ir tėvų bei mokytojų įtaką jaunuolių savijautai.

Anot psichologės, kai lūkesčiai labai aukšti arba nuolat akcentuojami rezultatai, mokiniai gali jausti didesnį spaudimą ir baimę suklysti. Suaugusieji turėtų priminti, kad jų vertė nepriklauso vien nuo egzaminų pažymių.

„Norisi priminti jauniems žmonėms, kad jų vertė nepriklauso nuo vieno egzamino rezultato. Egzaminai yra svarbūs, tačiau jie nėra tai, kas nusako, koks žmogus esi. Vienas pažymys ar rezultatas neapibrėžia nei asmenybės, nei visos ateities. Todėl šiuo laikotarpiu labai svarbu stengtis išsaugoti vidinę ramybę ir rūpintis savo emocine savijauta. Kartais verta sau priminti, kad tai tik vienas gyvenimo etapas, kuris praeis, o jauno žmogaus kelias ir galimybės yra kur kas platesni nei vienas egzaminų laikotarpis“, – teigia pašnekovė.

Su tuo sutinka ir kalbinti Klaipėdos rajono abiturientai. „Viskas praeina. Ir tai praeis. Stresas gimnazijoje neišvengiamas, tačiau visa tai praeina. Gyvenimo iššūkiai – nesibaigiantis ciklas, svarbiausia – tame šurmulyje atrasti tai, kas džiugina“, – sako M. Paulikaitė.

Jai pritaria ir E. Dėringytė, kuri linki nepamiršti pasidžiaugti savimi ne vien už gerą pažymį ar egzamino rezultatą, bet už kiekvieną įdėtą pastangą ir darbą, net jeigu ir nepasisekė taip, kaip tikėtasi.

„Egzaminai yra svarbūs, bet jie neturėtų atimti viso džiaugsmo iš paskutinių mokyklos metų“, – įsitikinęs I. Liaudonskas.

Galbūt būtent šios mintys geriausiai apibūdina egzaminų laikotarpį. Jis kupinas įtampos, bet kartu ir laikinas. O svarbiausia šiame etape – ne tik rezultatai, bet ir gebėjimas pasirūpinti savimi, išlaikyti pusiausvyrą ir nebijoti prašyti pagalbos.

Gintarė KARMONIENĖ

Autorės ir ELTA nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas