Gargždiškiai pyksta ant varnų
Nors jau seniai moksliniais tyrimais ir eksperimentais įrodyta, kad varnos labai protingi paukščiai, jų kaimynystė žmonių nedžiugina. Kolonijomis gyvenantys juodi ir pilki sparnuočiai kaltinami keliamu triukšmu, teršimu, medžių niokojimu. „Bangos“ skaitytoja, nufilmavusi varnas beržuose priešais savo buto langus, piktinasi, kad dėl šių paukščių nėra ramybės nuo ankstyvo ryto iki nakties, ir teiraujasi, kaip šiuos paukščius atitolinti nuo namų.
Neįmanoma pailsėti
„Manęs daug kas klausia, kada keliuosi. Sakau, kad su varnom. Kada guluosi? Irgi su varnom. Ir taip daugiau nei dešimt metų. Pabundu pusę šešių nuo triukšmo, o einu miegoti vidurnaktį, kai jos apsiramina. Pernai nuo mūsų daugiabučio Turgaus gatvėje iki „Gintarėlio“ darželio suskaičiavau per 30 lizdų, dabar dar daugiau“, – atėjusi į redakciją pasakojo gargždiškė Alma, kurią, kaip ir daugumą Turgaus gatvės 21 namo gyventojų, vargina prieš langus beržuose įsikūrusių varnų kaimynystė. Moteris spėja, kad kai kurie jaunesni namo gyventojai kondicionierius įsirengė todėl, kad per dieną neįmanoma atidaryti langų. „Jei šeimoje auga maži vaikai arba gyvena senoliai, kurie daugiausia laiko praleidžia namuose, tai jiems nėra jokio poilsio – varnos kiaurą dieną krankia, o jei dar kas jas pagąsdina ar vaikai petardą susprogdina, koks tada pakyla paukščių debesis krankdamas“, – apie nuo varnų priklausomą žmonių kasdienybę pasakojo Turgaus gatvės 21 daugiabučio gyventoja.
Teršia ir drasko
Varginančio varnų keliamo triukšmo bus dar daugiau, kai išsiris jų jaunikliai. Tada padvigubės, o gal net patrigubės ir tarša. Paukščiai nesirenka, kur dergti, tad šalia namo esantys komunalinių atliekų konteineriai, pasak Almos, taip apteršti, kad, norėdamas išmesti šiukšles, be pirštinių jų neatidarysi. Tad nebeapsikentę gyventojai kartais konteinerių dangčius patys nuplauna, bet netrukus varnos juos vėl apteršia.
Moteris pro savo buto langus penktame aukšte mato, kuo per dienas užsiima įkyrieji sparnuotieji kaimynai ir apgailestauja, kad nuo jų kenčia ir medžiai: „Pažiūrėkite į beržus – viršūnės be šakų – jas varnos snapais nugnaibė lizdų statyboms. Tempia jos lizdams ir čia pat augančio gražaus ąžuolo šakas.“
Alma neslepia, kad varnų kūrimąsi mieste nesąmoningai skatina patys gyventojai. Jei nemėtytų maisto atliekų pro savo butų langus, gal varnų kasmet nedaugėtų šioje vietoje. „Ne kartą mačiau, kaip varna atsineša batono riekę, tupi ant ąžuolo šakos ir lesa laiminga, o žmonės stebi – jiems atrakcija“, – piktinosi gargždiškė žmonių įpročiu lesinti šiuos paukščius.
Probleminės vietos žinomos
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Rita Rapalienė informavo, kad Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyrius praeitais metais gavo vieną gyventojų prašymą, bet ne dėl varnų, o dėl kirų. Šiais metais gavo vieną raštą iš UAB „Gargždų būstas“ dėl paukščių kontrolės. Dėl keliamo triukšmo Savivaldybė nusiskundimų negavo.
Gargždų seniūnija gyventojų kreipimųsi dėl varninių paukščių sulaukia kasmet – tiek raštu, tiek telefonu. Ši problema ypač suaktyvėja pavasarį, dažniausiai kovo mėnesį, kai paukščiai pradeda sukti lizdus.
„Gargžduose labiausiai probleminės vietos išlieka Turgaus gatvė, teritorija prie „Minijos“ progimnazijos, taip pat Klaipėdos g. daugiabučių namų aplinka ir parko teritorijos. Šioms vietoms kasmet skiriamas didžiausias dėmesys, atsižvelgiant į gyventojų skundus.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad lizdų ardymas ne visada duoda ilgalaikį rezultatą – paukščiai dažnai netrukus susuka naujus lizdus netoliese, kitose medžių šakose.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad galioja paukščių perėjimo laikotarpis, kurio metu lizdų ardyti negalima. Paprastai jis trunka nuo kovo 1 d. iki rugpjūčio 1 d., todėl šiuo metu galimybės imtis aktyvių priemonių yra ribotos.
Norime pabrėžti, kad varninių paukščių gausėjimą lemia palankios sąlygos – ypač lengvai prieinamas maistas. Gyventojai, maitindami laukinius gyvūnus, netiesiogiai prisideda ir prie paukščių populiacijos augimo, todėl raginame į tai žiūrėti atsakingai.
Primename, kad paukščiai yra gyvosios gamtos dalis, todėl visiškai jų išvengti miesto aplinkoje nėra įmanoma. Kartais tenka ieškoti sprendimų, leidžiančių sugyventi su gamta“, – rašoma Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėjos atsakyme „Bangos“ redakcijai.
Laima ŠVEISTRYTĖ
Varninių šeimai priklauso apie 120 rūšių paukščių, iš kurių 9 aptinkamos Lietuvoje. Žmogaus kaimynystėje, aukštuose medžiuose, lizdus sukasi pilkosios varnos, kurios neišrankios maistui, nebaikščios, smalsios ir labai gudrios.
Juodųjų varnų aptinkama pamaryje. Į šiuos paukščius panašūs kovai (kovarniai), kurie glaudžiasi prie žmogaus, peri įvairaus dydžio kolonijomis aukštuose medžiuose. Tačiau kovų populiacija drastiškai mažėja. 2014 m. Lietuvoje kovas buvo paskelbtas Metų paukščiu.
Varnos naikina įvairiausius kenkėjus. Drastiškai bandydami atsikratyti šių paukščių, galime sulaukti graužikų bei kitokių smulkių kenkėjų pagausėjimo.
