Šaipiuose ramina jūros ošimas, „Žiogupyje“ – muzika ir bendrystė
Kretingalės kultūros centro įsteigta nominacija „Metų žmogus“ apstulbino šiemet ja pagerbtą Juozą Šeputį, Girkalių skyriaus folkloro ansamblio „Žiogupis“ narį. Daugiau nei dešimtmetį jame dalyvaujantis armonikierius, dainininkas ir šokėjas prisipažino, kad nežino, ką be šio ansamblio darytų. Daina, muzika, šokis užpildo vidinę tuštumą, kaip ir sodyboje Šaipių kaime puoselėjamas grožis.
Savo rankomis sukurta sodyba
Reikia pamatyti Šaipių kaime, prie Nemirsetos pelkynų, J. Šepučio išpuoselėtą sodybą, kad suprastum, jog tai grožio pajautimu apdovanotas ir labai darbštus žmogus. Dailiai nupjauta veja, išmoningai suformuoti dekoratyviniai krūmai, vaismedžiai, žydi gėlės. O kitoje sodybos pusėje – ūkinė zona, kur šeimininkas sau augina daržoves. Dabar šiltnamyje ir prie jo žaliuoja ridikėliai, salotos, svogūnų laiškai.
J. Šeputis savo rankomis išgražino aplinką, kurioje kadaise augino bulves, svogūnus, burokus. Juozas pats planavo dekoratyvinių augalų, gėlynų, mažosios architektūros elementų vietą. Su žmona sodino tik buksmedžius, kuriuos apniko visoje šalyje siaučianti liga.
J. Šepučio moteris jau senokai išvykusi pas dukrą į Vokietiją – vyras gyvena vienas. Jis prasitarė, jog kartais aplanko draugė. „Moterys prie gėlių nė pirštu neprisilietė“, – šyptelėjo sodybos šeimininkas.
Į Šaipių kaimą, esantį už poros kilometrų nuo Girkalių, J. Šeputis su šeima atsikraustė prieš 46 metus ir apsigyveno buvusioje tetos sodyboje. „Ši teritorija anuomet priklausė sovietų kariuomenei: poligonas buvo įsikūręs gražiausioje vietoje – pajūryje. Kariškiai leido tetai, kadaise su šeima atsikrausčiusiai iš Latvijos, čia statytis namą“, – atskleidė pašnekovas.
Nagingas statybininkas J. Šeputis medinę trobą apmūrijo – gerokai padidino, kad užtektų vietos šeimai, kurioje augo sūnus ir dukra.
Geriausia – išpuoselėtuose namuose
Tačiau dabar jis gyvena vienas – erdvės net per daug. Prie namų dėl anūkių sumeistravo sūpynes, kurios baigia supūti beveik nenaudojamos – užsienyje gyvendamos šios retai aplanko senelį. Dukra įsikūrusi Vokietijoje, turi verslą grožio srityje. „Sūnus, baigęs aukštąjį mokslą, užsimetęs kuprinę, su drauge išsiruošė į Ameriką pasižvalgyti, padirbėti – žadėjo grįžti už trijų mėnesių, o tebegyvena iki šiol, – atskleidė J. Šeputis. – Irgi turi savo verslą – mobilių kavinių.“
Jis sakė penkis kartus keliavęs į Ameriką pas sūnų, beveik kasmet apsilanko pas dukrą.
J. Šepučiui pačiam teko patirti duonos skonį užsienyje – gabus statybininkas uždarbiavo Norvegijoje, Airijoje, Vokietijoje. „Ir Amerikoje teko padirbėti – sūnui sumeistravau gražią terasą, jo draugui įrengiau namą. Džiaugėsi pamatę amerikiečiai, – šypsojosi pašnekovas. – Kur aš bebūčiau – Vokietijoje ar Amerikoje, mane traukia namo, nors vaikai nenori išleisti.“
Šaipiai, kur prabėgo didžioji gyvenimo dalis, jam brangus kaimas. Už poros kilometrų ošia jūra, o kai vėjas pučia nuo jos, tai girdi šniokštimą. Juozas puikiai sutaria su artimiausiu kaimynu Stasiu. „Didelis mūsų kaimas, bet sodybų, gyventojų nedaug“, – pastebėjo pašnekovas. Ir pasiskundė, jog vasarą dūsta nuo šalia esančio kanalizacijos griovio, kuriuo teka nuotekų vandenys iš gretimo kaimo. Ir nežino, kas gali nuo to išgelbėti.
Už meilę krašto kultūrai
„Vieną dieną smagiau, kitą prasčiau, kartais užeina ilgesys, bet gyvenimas geras“, – patikino J. Šeputis.
Senokai į užtarnautą poilsį išėjusiam senjorui veiklos netrūksta – ne tik savo sodybos aplinką gražina – pjauna, sodina, ravi, kartais paprašytas pažįstamam kažką sumeistrauja. Daugiau nei prieš dešimtmetį jis atėjo į Kretingalės KC Girkalių skyriaus folkloro ansamblį „Žiogupis“. „Išgirdęs mane grojantį lūpine armonikėle šviesaus atminimo bendradarbis Liudas pasiūlė eiti į „Žiogupį“. Ir atėjau – pradėjau šokti su buvusia kultūros darbuotoja Judita Drungiliene, kurią neseniai į amžinybę palydėjome, – apgailestavo J. Šeputis. – Tada vadovavo Svajonė Anužienė, dabar Justė Lipinskienė. Lūpine armonikėle nuo vaikystės grojau, o atėjęs į „Žiogupį“ tobulėjau. Dabar ansamblyje esame du vyrai.“
Armonikierius prisipažino neįsivaizduojantis savo gyvenimo be šio ansamblio. „Laukiu repeticijų – pasiilgstu dalyvių, bendrystės. Labai gera dainuojant, grojant, šokant – širdis atgyja“, – prisipažino J. Šeputis.
Šis žemaitis iš Skuodo krašto brangina savo dounininko šnektą – pernai dalyvavo Lietuvos regionų pasakotojų konkurse ir pateko į respublikinį turą. „Žemaitiškai pasakojau savo vaikystės istoriją“, – šypsojosi senjoras. Jis prasitarė, kad įsijungė ir į Kretingalės KC paskelbtą eilių konkursą apie Lietuvą – sukūrė eilėraštį.
Šiemet Kretingalės KC įsteigta nominacija „Metų žmogus“ buvo pagerbtas šis grožio pajautimu apdovanotas, muziką, dainą mylintis Šaipių kaimo gyventojas. Pasak centro direktorės Violetos Lisovaitės, J. Šeputis prisideda prie liaudies tradicijų išsaugojimo ir sklaidos, padeda organizuoti renginius, talkina bendruomenei. Už meilę krašto kultūrai, muzikai, žmonėms, už nuoširdų darbą stiprinant bendruomeniškumą „Metų žmogui“ įteikė apdovanojimą – simbolinius sparnus. Tegul jie neša aukštai ir gegužę sutikus 75-ąjį gimtadienį.
Virginija LAPIENĖ
