Klaipėdos rajono ūkininkai pasidžiaugė „Metų ūkis 2025“ nominantų atkaklumu

Drevernos uoste praėjusį penktadienį siautėjo ne marių bangos, o aplodismentų, juoko, dainų, prasmingų linkėjimų šuorai. Tradiciškai į šventinį vakarą susirinkę Klaipėdos rajono Lietuvos ūkininkų sąjungos nariai, žemdirbiai, svečiai pasidžiaugė „Metų ūkis 2025“ laureatais ir jų darbais.
Sveikinimų ir padėkų gausa
Šiemet Klaipėdos rajono Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininku išrinktas Tomas Balčėnas akcentavo nepalankius ūkininkams metus dėl ekstremalių situacijų, tačiau, jo nuomone, reikia gebėti ir pasidžiaugti, kas įveikta: „Noriu, kad mūsų tradicinėje šventėje smagiai praleistumėte laiką.“
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, kuris ūkininkavimą baigė prieš dešimtmetį, pastebėjo, jog šiemet į vakaronę susirinko ypač daug ūkininkų, tarp jų – jau ir jaunesnės kartos. „Kasryt važiuodamas į darbą mačiau, kaip sunku ūkininkams šiemet įvažiuoti į laukus. Suprantu jų lūkesčius ir nusivylimus, kai triūsas ne visada duoda siekiamą rezultatą. Tačiau nelengvi, bet ir darbingi metai buvo ir rajono Savivaldybei. Padarėme daug investicijų į „kietuosius“ projektus – apie 30 mln. eurų. Jūs, ūkininkai, esate mokesčių mokėtojai, tad džiaugiamės ir dėkojame už indėlį į rajono klestėjimą. Žinome, kad viena iš svarbiausių problemų yra melioracija: apie 50 proc. žemės mokesčio planuojame skirti būtent melioravimui“, – kalbėjo meras. Prie rajono vadovo sveikinimų žemdirbiams prisidėjo ir vicemerė Ligita Liutikienė, Klaipėdos rajono tarybos narė, Žemės ūkio ir kaimo plėtros rėmimo programos vertinimo komisijos pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė.
Žemės ūkio viceministras Arūnas Jagminas paantrino merui sakydamas, kad jis labai gerai suprantąs Klaipėdos rajono savivaldybės rūpestį dėl vandens gausos potvynių, nes pats anksčiau dirbo kaimyniniame Šilutės rajone. Tačiau svečias iš Vilniaus šventinėje aplinkoje pasidžiaugė žmonėmis, kurie inovatyviai darbuojasi žemės ūkyje. Ministro padėkas jis įteikė Vėžaičių seniūnijos ūkininkams Gintarei ir Martynui Laukiams bei endriejaviškiui Andriui Vainiui.
„Niekada jūsų nenuvyliau. Ne visada lengva eiti prieš vėją“, – akcentavo Seimo narys Alvydas Mockus, sveikindamas ūkininkus tradicinės metų šventės proga.
LŪS pirmininko pavaduotojas Gedas Špakauskas už ilgametę visuomeninę veiklą dirbant savo krašto ir žemdirbių labui, svarų indėlį stiprinant organizaciją padėką įteikė Vidmantui Buivydui.
Reikia tikro pašaukimo
Šiemet „Metų ūkis“ pirmosios vietos laimėtoju paskelbtas agluonėniškių Sauliaus ir Monikos Bružų mišrus šeimos ūkis, antroji vieta atiteko ūkininkui Pauliui Preibiui, Peskojų kaime vystančiam uogininkystės ir daržininkystės ūkį, trečioji vieta pripažinta girininkiškių Donato ir Ingridos Ruškių įvairių kultūrų ūkiui. Už dalyvavimą tradiciniame ūkininkų konkurse paskatinti Martynas ir Gintarė Laukiai, Aisėnų kaime įkūrę grūdininkystės ir paukštininkystės ūkį.
„Metų ūkis 2025“ laureatas Saulius Bružas anksčiau yra dirbęs Vokietijoje, užsiėmęs automobilių verslu. Dabar Agluonėnuose kartu su sūnumi Donatu jau 15 metų puoselėja mišrų šeimos žemės ūkį 400 ha plote. Žemdirbystės naujovėmis, technologijomis labiau domisi sūnus, o Saulius užsiima įprastais ūkio darbais: sėja, akėja, pjauna, žiemą pagal sutartį uoliai valo seniūnijos kelius. Ūkininkas sako, kad vystyti augalininkystę, gauti gerus derlius smėlėtose Agluonėnų žemėse nėra lengva. Tad, atsižvelgdami į sąnaudas, stengiasi darbininkų nesamdyti: „Patys sukamės savame katile.“ Sauliaus pievose ganosi 16 žirgų – bent vieno itin norėjo dukra, o dabar žirgai yra ne tik rūpestis, bet visos šeimos džiaugsmas ir atgaiva.
Pasak „Metų ūkis 2025“ nominanto P. Preibio, „Gokio ūkio“ įkūrėjo, ūkininkavimas – tai brangus pomėgis, kuriam reikia tikro pašaukimo: jei meilės tam neturi, neištversi. Ūkyje, įsikūrusiame prie Palangos plento, auginamos braškės, sausmedžiai, daržovės, lauko gėlės. Pauliaus noras ūkininkauti gimė natūraliai, iš to, ką pradėjo seneliai, tėvai, giminės, tad ūkininkavimo istorija perduodama iš kartos į kartą. „Iš ūkio nesitikiu net po dešimtmečio gauti grąžą, stengiuosi padaryti ir sau, kas malonu, ir turėti, ką parodyti kitiems“, – sako P. Preibys, kuris ne sezono metu užsiima ir kitais, papildomais darbais. Paulius – ne tik darbštus, bet ir kūrybiškas: jis sėkmingai įgyvendino užsienyje pamatytą idėją. Jaunojo ūkininko įkurtas Moliūgų parkas tapo tikra atrakcija. Apie tai neseniai rašėme „Bangoje“.
Darbštumas ir bendrystės stiprybė
Antrosios vietos „Metų ūkis 2025“ laimėtojo D. Ruškio kelias į ūkininkavimą prasidėjo nuo mažų dienų. Būdamas 6-erių jau vairavo pirmąjį traktorių, rinko akmenis, o 10-ies dalgine šienapjove pjaudavo ir žolę. „Tas traktorius buvo geras aparatas užsidirbti pinigų, talkindavau kaimynams. Nuo 16-os metų dirbau staliumi“, – prisiminė Donatas, pradėjęs ūkininkauti nuo 1 hektaro, o dabar su žmona Ingrida valdantis 40 ha nuosavos, 260 ha nuomojamos žemės. Čia auginamos įvairios kultūros: pupos, kviečiai, miežiai, rapsai, avižos. Viskas ūkyje pasiekta be paramų, tik savo darbu, kantrybe. Abejojantiems ir svarstantiems, ar ūkininkauti, Donatas pataria pradėti nuo mažų žingsnių, o kartu su bendraminčiais atsiranda ir stiprybė, kurios neįvertinsi skaičiais. „Elgiesi žmogiškai, sąžiningai ir pačiam stipriau. Kai bendrauji, susipažįsti su kitais ūkininkais, jaučiasi jėga, kurios nepamatysi per televizorių“, – tvirtumo šaltinius atskleidžia Donatas.
Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės ir fotografės Agnės https://uzfiksavau.pixieset.com nuotr.

Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aurelija LATAKIENĖ:
– Ūkininko ūkių registro duomenimis, 2025 m. lapkričio 1 d. Klaipėdos rajone buvo registruoti 2 623 ūkininkų ūkiai. Jų valdomas bendras žemės plotas sudaro 20 219,75 ha, vidutinis ūkio dydis 7,71 ha. Apžvelgiant praėjusius 10 šių metų mėnesių, naujai įregistruoti 44 ūkininkų ūkiai, išregistruoti 99. 
Š. m. lapkričio 1 d. rajone registruotos 3 243 žemės ūkio ir kaimo valdos. Nuo š. m. pradžios naujai įregistruotos 85, išregistruotos 54 žemės ūkio valdos. Bendras rajono valdų plotas sudaro 39 585,77 ha, vidutinis žemės ūkio valdos dydis – 12,21 ha.
Eina į pabaigą šie pilni iššūkių ir išbandymų ūkininkavimo metai. Nors ir ekstremaliomis sąlygomis, nors ir ne visus pasėlius pavyko nupjauti, kad ir prastesnės kokybės gautas, bet rajone fiksuotas 5,6 t/ha kviečių, 5 t/ha – kvietrugių, 2,8 t/ha – rugių, 4,8 t/ha – miežių, 3 t/ha – avižų derlius. Daugiausia laukuose liko žirnių, nuimta tik apie 80 proc. ir derlius vos 2 t/ha.
Pupų turime 3,4 t/ha. Labiausiai nuo pavasarinių šalnų nukentėję rapsai davė 3 t/ha derlių.
Šie metai nebuvo lengvi, Lietuvoje paskelbtos net dvi ekstremalios situacijos dėl šalnų ir dėl ilgo lietingo laikotarpio. Deja, mūsų rajonui jų išvengti nepavyko, bet tai dar kartą parodė ūkininkų ištvermę ir kantrybę bei gebėjimą prisitaikyti prie gamtos iššūkių.
Labai tikimės ir linkime, kad ateinantys metai kompensuos geru oru ir gausiu derliumi šių metų nepasiektus rezultatus.