Ar pavojaus atveju Klaipėdos rajono mokyklose ir darželiuose tilps visi vaikai?

Pastarųjų metų įvykiai parodė, kad civilinė sauga negali likti tik ataskaitose, skaičių lentelėse ar biurokratų žemėlapiuose. Kai suveikia oro pavojaus sirena, niekas neturi laiko ieškoti, kas paslėpė rūsio raktą, kaip surinkti durų kodą ar kas atsakingas už patekimo į priedangą valdymą. Tokiu metu skaičiuojamos ne valandos ir ne dienos, o kritinės minutės.
Klaipėdos rajone iš viso yra įteisinta 51 priedanga. Teoriškai skaičiai neatrodo labai blogai – vien 15 rajono mokyklų patalpos gali talpinti 4 386 asmenis, o 13 darželių numatyti dar 2 081 vietos gyventojui. Tačiau reali grėsmė reikalauja atviro atsakymo – ar realaus pavojaus atveju šios durys iš tiesų atsidarytų laiku, ar jos liktų tik saugiais taškais popieriuje?

Teorija prieš realybę
Lietuvoje neseniai skelbtas realus oro pavojus nuplėšė gražios statistikos šydą ir parodė, kad šalies švietimo sistema iki galo nėra pasiruošusi grėsmėms. Birželio pradžioje vykusiame Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdyje aptarta situacija atvėrė rimtas sistemines žaizdas. Nors popieriuje viskas dėliojama gana sklandžiai, realybė išgąsdino.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos surinkta analizė rodo, kad apie 19 procentų šalies švietimo įstaigų apskritai neturi jokios priedangos 300 metrų spinduliu. Tiesa, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius tikina, jog su savivaldybėmis nuolat bendraujama – jos raginamos priedangas įrengti.
Likusi dalis – apie 81 procentas įstaigų – priedangas turi pasiekiamu atstumu: 48 proc. įstaigų priedangos įrengtos pačiame mokyklos pastate, 21 proc. – visai šalia (30–150 m atstumu), o 12 proc. – netoliese (150–300 m atstumu). Šalyje įstatymai reikalauja, kad pavojaus atveju prieglobsčiu tapsiančios patalpos sutalpintų 60 procentų miesto ir 40 procentų kaimo gyventojų, tačiau realus švietimo įstaigų turimas plotas šiuo metu tenkina vos apie 40 procentų bendrojo poreikio. Maža to, puspenkto šimto įstaigų priedangose netilptų visi jose besimokantys mokiniai.
Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas minėto posėdžio metu šią situaciją vadino „lengvu kosmosu“, ragindamas skubiai peržiūrėti bei nuleisti ant žemės nerealius skaičius. Jam nesuprantama, kaip galima švietimo įstaigas įpareigoti pavojaus atveju priimti pašalinius žmones, jei trūkstama vietų pačių bendruomenėms.
Didžiausia bėda – Sendvario seniūnijoje
Klaipėdos rajone, kaip minėta, šiuo metu oficialiai įteisinta 51 priedanga. 15 jų yra mokyklose (tarp jų ir 3 muzikos mokyklos), kur telpa 4 386 asmenys, 13 jų yra darželiuose, kurie būtų pajėgūs priglausti 2 081 asmenį. Nors iš pirmo žvilgsnio šie skaičiai neatrodo menki, saugaus prieglobsčio nelaimės atveju rajone trūktų. Su tuo sutinka ir vietos valdžios atstovai. „Priedangų Klaipėdos rajone trūksta“, – teigė „Bangos“ kalbinta Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova.
Žvelgiant į Klaipėdos rajoną, didžiausias civilinės saugos galvos skausmas ir akivaizdus saugumo vietų deficitas atsiveria sparčiai augančioje Sendvario seniūnijoje. Tai viena greičiausiai besiplečiančių teritorijų visoje šalyje, kur oficialiai registruotų gyventojų skaičius jau siekia apie 20 tūkstančių, o realiai čia gyvenančiųjų bendruomenė yra dar didesnė. Tačiau infrastruktūros augimas nespėja su demografijos, o civilinės saugos kontekste ši seniūnija tampa pažeidžiamiausia rajono zona.
Pagrindinė problema – Sendvario urbanistinė specifika. Čia dominuoja naujos statybos individualūs namai, kotedžai ir nedideli daugiabučių kvartalai, kurių pastatai beveik visais atvejais statomi be rūsių, cokolinių aukštų ar požeminių automobilių stovėjimo aikštelių. Rezultatas – tūkstančiai gyventojų savo namų aplinkoje neturi net teorinės erdvės, kurioje galėtų slėptis pavojaus atveju.
Seniūnijoje trūksta ir didelių viešųjų, valstybinių pastatų, kurių giluminiai rūsiai kitose Lietuvos vietose dažniausiai ir tampa įteisintomis priedangomis. Nors oficialiame žemėlapyje galima rasti pavienių taškų, pavyzdžiui, Jono Lankučio bibliotekos Jakų filialą, jų talpa yra lašas jūroje, palyginti su dešimttūkstantine seniūnijos bendruomene.
„Mūsų mokykloje nėra atskirų patalpų priedangai, tačiau esame tiek kolektyve, tiek su tėvais aptarę, kur slėptumėmės pavojaus atveju – darželinukai keliautų į renginių salę, o moksleiviai – į patalpas tarp dviejų tvirtų sienų. Vaikų tėveliai apie tai buvo informuoti, jokios panikos dėl to nėra“, – kalbėjo Sendvario „Saulės“ mokyklos direktorė Inga Baužienė.
Anot jos, priedanga įstaigoje atsiras pastačius priestatą. Numatyta 300 kvadratinių metrų priedanga su šilumos punktu, vandens tinklu, tualetais.
Ūkiškas Endriejavo pavyzdys
Kol šalyje vis dar ieškoma bendrų civilinės saugos standartų, Klaipėdos rajono Endriejavo pagrindinė mokykla įrodė, kad saugumą galima kurti nelaukiant oficialių nurodymų iš viršaus. Mokyklos bendruomenė iniciatyvos ėmėsi pati ir savo jėgomis pritaikė turimas erdves ekstremalioms situacijoms. „Matydami geopolitinę padėtį ir suvokdami, kad pavojus arčiau nei bet kada anksčiau, nutarėme iš anksto ruoštis, o ne griebtis už galvų, kai jau viskas vyksta“, – „Bangai“ kalbėjo mokyklos direktorė Vilma Ugintienė.
Darbuotojai iškraustė ir sutvarkė du senuosius rūsio sandėlius, kurie virto erdviu, apie 150 kvadratinių metrų prieglobsčiu. Šiose patalpose pavojaus atveju laisvai tilptų ne tik visa mokyklos bendruomenė – apie 140 mokinių ir darbuotojų, – bet ir dalis miestelio gyventojų.
Mokyklos ūkiu besirūpinantis direktoriaus pavaduotojas Gied­rius Gumuliauskas „Bangai“ pasakojo, kad darbai atlikti pačių iniciatyva ir rankomis. Rūsiuose buvo sutvarkyta elektros instaliacija, perdažytos labiausiai „pavargusios“ sienos, išnešti iki tol buvę daiktai.
„Viską darėme ūkiškai, kad patalpos būtų funkcionalios. Tačiau krizės metu vien sienų neužtenka – techninius sprendimus turi papildyti protingas jų valdymas. Pavyzdžiui, ateityje planuojama pastatyti generatorių, tačiau tam reikės pritaikyti elektros tinklą. Generatorius privalo maitinti tik rūsius – bandant apšviesti visą mokyklos pastatą, įrenginys tiesiog akimirksniu išsijungtų neatlaikęs apkrovos“, – techninius iššūkius aiškino G. Gumuliauskas.
Kai įstaigą pasieks lėšos pagal priedangų modernizavimo projektą, mokykloje atsiras ne tik generatorius – bus sutvarkytos vėdinimo sistemos bei įrengtos specialios langų apsaugos. Primename, jog Klaipėdos rajono savivaldybė viena pirmųjų ėmėsi praktinių apsaugos priemonių. Dviejų ugdymo įstaigų – Gargždų „Minijos“ progimnazijos ir „Vaivorykštės“ gimnazijos – langai buvo sustiprinti specialiomis apsauginėmis plėvelėmis nuo sprogimų. Sprendimas priimtas dėl visiškai praktinių priežasčių. Konfliktų patirtis rodo, kad daugiausia sužalojimų patiriama ne nuo tiesioginių smūgių, o nuo dideliu greičiu lekiančių stiklo skeveldrų. Specialios polimerinės plėvelės išlaiko dūžtančio stiklo vientisumą ir neleidžia jam subyrėti į vidų, taip apsaugodamos vaikus ir evakuacijos kelius.
Neatsimuš į užrakintas duris
Endriejavo pavyzdys iliustruoja ir tai, kaip sėkmingai galima išspręsti užrakintų durų problemą, kai suveikia vietinė logistika. Kadangi mokyklos vadovai gyvena čia pat, miestelyje, naktį ar savaitgalį paskelbus pavojų priedangos durys būtų atrakintos per kelias minutes. „Už tai esu atsakingas aš, tačiau jei nutiktų, kad nelaimės metu būčiau išvykęs, priedangos duris atrakintų direktorė. Taip esame pasiskirstę“, – teigė G. Gumuliauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero potvarkiu visų priedangų valdytojams yra nurodyta pasirengti patekimo į priedangas paskelbto oro pavojaus atveju tvarką.
Visos rajono ugdymo įstaigos yra gavusios algoritmus, kaip elgtis oro pavojaus atveju.
Kaip aiškino rajono Savivaldybės atstovė E. Badalova, kiekviena įstaiga turi atsakingą asmenį, kuris privalo užtikrinti patekimą į priedangą bet kuriuo paros metu. „Pagal galiojančius teisės aktus priedangų valdytojai turi paruošti priedangą naudojimui ne vėliau kaip per 12 valandų nuo informacijos gavimo apie mero ar ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo pavedimą“, – aiškino ji.
Endriejavo mokykla jau net praktiškai išbandė, kaip viskas veiktų, pasitikrino, kiek asmenų galėtų glaustis rūsiuose. Mokyklos direktorė V. Ugintienė akcentavo, kad ne mažiau svarbi už fizines sienas yra ir pačių vaikų bei pedagogų psichologinė parengtis. Birželio mėnesį mokykloje surengtos praktinės pratybos esą parodė, kad staigus nusileidimas į požemines erdves mokiniams kelia natūralią įtampą ir stresą.
„Supratome, kad neužtenka tiesiog turėti saugų rūsį – vaikai turi būti emociškai pasiruošę į jį nusileisti. Todėl dabar saugaus elgesio modelius ir krizines situacijas nuosekliai analizuojame per gyvenimo įgūdžių pamokas. Taip pat reikėtų aiškių instrukcijų vairuotojams bei lydintiems mokytojams, ką daryti ir kaip elgtis, jei pavojaus signalas vaikus užkluptų kelyje, važiuojant mokykliniu autobusiuku, – teigė V. Ugintienė, kurios nuomone, dar trūkstama informacijos kad ir apie tas pačias priedangas – kur jos, kaip į jas patekti ir pan. – Jauni žmonės greitai visą aktualią informaciją gali susirasti virtualioje erdvėje, o ką daryti vyresnės kartos atstovams?“
Tvarka gydymo įstaigose
Saugumo reikalavimai griežtėja ne tik švietimo, bet ir sveikatos apsaugos sektoriuje, o tai tiesiogiai palies visas Klaipėdos rajono gydymo ir slaugos įstaigas. Centralizuotais nurodymais visoms medicinos įstaigoms pavesta užtikrinti, kad jų teritorijose esančios priedangos būtų nuolat laisvos, neužkrautos nenaudojamu inventoriumi ar senais prietaisais, o patekimo keliai – visiškai švarūs.
„Sveikatos priežiūros įstaigos turi būti pasirengusios veikti bet kokiomis aplinkybėmis. Priedangos ir padidinto saugumo patalpos nėra formalumas – jos gali tapti kritiškai svarbios užtikrinant pacientų ir personalo saugumą. Todėl svarbu, kad šios patalpos būtų lengvai pasiekiamos, tinkamai prižiūrimos, o darbuotojai aiškiai žinotų, kaip jomis naudotis“, – sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
Gintarė KARMONIENĖ

Autorės nuotr.

Klaipėdos rajono savivaldybės mero Broniaus MARKAUSKO komentaras:

– Pirmiausia, manau, kad visi turime teisingai suprasti, kas yra priedanga. Priedanga yra vieta, kurioje gyventojai laikinai (iki kelių valandų) gali apsisaugoti, pavyzdžiui, nuo skeveldrų, nuolaužų, smūgio bangos ar pan. Tai nėra slėptuvė, ji neapsaugos nei nuo raketos, nei nuo bombos ar kito tiesioginio smūgio.
Teko dalyvauti mokymuose, kuriuose kalbama apie tai, kaip elgtis oro pavojaus atveju. Tai svarbiausia žinutė, ko gero, būtų ta, kad pirmiausia kiekvienas žmogus turi įsivertinti savo namus. Priedanga gali būti bet kuri patalpa, kurioje nėra langų ir kurią nuo atviro lauko skiria bent dvi kapitalinės ar vidinės sienos. Tad tai nebūtinai turi būti rūsys – tai gali būti koridorius, vonia ar bet kuri kita patalpa, atitinkanti šiuos reikalavimus.
Įsivertinti savo namų aplinką siūloma ir todėl, kad, jei pažymėtos priedangos negalite pasiekti per kelias minutes – priedangos reikėtų ieškoti namie, nes būti lauke oro pavojaus atveju – pavojinga.
Šiuo metu Klaipėdos rajone tikrai neturime pakankamai priedangų. Didžiausia problema – patalpų trūkumas bei, žinoma, finansavimo klausimai. Tačiau teikiame paraiškas, kad gautume lėšų priedangų tvarkymui, įrengimui. Šiuo metu kaip tik įgyvendiname projektą „Priedangų infrastruktūros plėtra Klaipėdos rajono savivaldybėje“ ir iš Valstybės gynybos fondo gavome finansavimą 9 priedangų modernizavimui.
Na, o Sendvario seniūnijoje didžiausia problema su priedangomis ta, kad trūksta viešųjų pastatų ir beveik visa seniūnijos teritorija – gyvenamieji namai be rūsių. Priedangų klausimas kažkiek bus sprendžiamas per naujų pastatų statybą, kuriuose jau privaloma numatyti priedangas. Tačiau, kaip ir minėjau anksčiau, kiekvienam vertėtų įvertinti ir savo namus, rasti vietas, kur netikėto oro pavojaus atveju būtų galima pasislėpti iškart.