Viešojo intereso gynimas: prokuratūra kreipėsi į teismą dėl Palangos miesto, Klaipėdos ir Rokiškio rajonų savivaldybių tarybos narių galimai nepagrįsto praturtėjimo

Prokuratūros teismui pateiktuose naujausiuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Palangos miesto, Klaipėdos ir Rokiškio rajonų savivaldybių tarybų narių priteisti galimai nepagrįstai jiems išmokėtas išmokas. Tyrimus atlikę teritorinių prokuratūrų Viešojo intereso gynimo skyriaus (VIGS) prokurorai siekia, kad šie politikai į savivaldybių biudžetus iš viso grąžintų beveik 44 tūkst. eurų.

Žiniasklaidoje pasirodžius informacijai, kad nemažai šalies savivaldybių tarybų narių jiems skirtas išmokas galėjo naudoti neteisėtai, prokuratūra pradėjo viešojo intereso gynimo tyrimus dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo. Šių visoje Lietuvoje vykstančių tyrimų metu siekiama įvertinti, ar šalies savivaldybės tarybos nariams mokamos išmokos, skirtos su jų, kaip tarybos narių, veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, yra naudojamos racionaliai, tikslingai ir teisėtai, ar nėra pažeidžiamas viešasis interesas. Nustačius tokius atvejus, jei pačios savivaldybių administracijos neinicijuoja neteisėtai išmokėtų išmokų susigrąžinimo, su ieškiniais dėl nepagrįsto praturtėjimo į teismą kreipiasi teritorinių prokuratūrų VIGS prokurorai.

Klaipėdos apygardos prokuratūros VIGS prokuroras civilinio proceso tvarka kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas iš buvusios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės Rasos Petrauskienės priteisti 1 tūkst. 685 eurus Klaipėdos rajono savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją šiai politikei iš Klaipėdos rajono savivaldybės biudžeto, kaip su tarybos nario veikla susijusios išlaidos transporto eksploatavimui, buvo kompensuoti 2 tūkst. 940 eurų.

Nustatyta, kad R. Petrauskienė kadencijos laikotarpiu degalus automobiliui įsigijo ne tik Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje, bet ir kituose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Šilalėje, Trakuose, Raseiniuose. Tyrimo duomenimis, politikė į išlaidų, patirtų vykdant tarybos nario funkcijas, ataskaitas įtraukė devynias nekompensuotinas automobilio KASKO draudimo įmokas, siekiančias 520 eurų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš Palangos miesto savivaldybės tarybos narės Svetlanos Tučkės priteisti 6 tūkst. 665 eurus Palangos miesto savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją politikei iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto buvo išmokėti 12 tūkst. 82 eurai su tarybos nario veikla susijusių išlaidų – už įsigytus degalus, kanceliarines prekes, transporto priemonės remontą ir eksploatavimą – kompensavimui.

Tyrimo metu nustatyta, kad už degalus S. Tučkei buvo kompensuoti 8 tūkst. 979 eurai. Įvertinus vidutines automobilio degalų sąnaudas, nustatyta, kad deklaruotas degalų kiekis reikštų, jog per kadenciją automobiliu buvo nuvažiuota apie 62 tūkst. kilometrų, t. y. vidutiniškai beveik 1 tūkst. 300 kilometrų per mėnesį. Atsižvelgus į Palangos miesto savivaldybės teritorijos dydį ir tai, kad per visą kadenciją įvyko tik 29 kontaktiniai posėdžiai, o kiti posėdžiai vyko nuotoliniu būdu, taip pat į tai, kad didžioji dalis degalų buvo įsigyta ne Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, be to mokėjimo kvitai už degalus buvo teikiami kompensuoti ir karantino laikotarpiu, prokuratūros ieškinyje konstatuojama, kad deklaruotas degalų kiekis neatitiko realaus tarybos nario veiklos poreikio. Todėl 6 tūkst. 525 eurų kompensacija už degalus pripažinta nepagrįsta.

Be to, tyrimo metu nustatyta, kad S. Tučkei nepagrįstai buvo kompensuoti 139 eurai automobilio draudimo išlaidų pačioje kadencijos pabaigoje, nes draudimas jau buvo apmokėtas už kitą jos nurodomą naudotą automobilį, o didžioji dalis draudimo laikotarpio apėmė laiką po tarybos narės kadencijos pabaigos.

Klaipėdos apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš Palangos miesto savivaldybės tarybos nario Sauliaus Simės Palangos miesto savivaldybės naudai priteisti 9 tūkst. 119 eurų.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją politikui iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto buvo kompensuota 16 tūkst. 40 eurų su tarybos nario veikla susijusių išlaidų – už ryšio paslaugas, kanceliarines prekes, kompiuterinės technikos nuomą, transporto priemonių remontą, techninę priežiūrą ir degalus.

Tyrimo metu nustatyta, kad už 7 tūkst. 913 litrų degalų S. Simei buvo kompensuota 9 tūkst. 646 eurai. Tyrimo duomenimis, dalis degalų buvo įsigyta kitose Lietuvos miestuose, kas prieštaravo Palangos miesto savivaldybės tarybos patvirtinto Reglamento nuostatoms. Be to, dalis degalų išlaidų buvo kompensuota karantino laikotarpiu, kai tarybos, komitetų ir komisijų posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Audito metu taip pat nustatyta, kad atsiskaitydamas už degalus politikas naudojo 20 skirtingų mokėjimo kortelių, iš kurių 17-os priklausomybės nustatyti nepavyko.

Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tarybos nario vykdytų funkcijų apimtį, kontaktiniu būdu vykusių posėdžių skaičių, Palangos miesto savivaldybės teritorijos dydį, tai, kad transporto priemonės buvo naudojamos ir asmeniniams poreikiams, bei vadovaujantis teismų praktika, nustatyta, kad tarybos nario veiklai vykdyti pagrįstai galėjo būti kompensuota 2 tūkst. 775 eurų degalų išlaidų, o likusi 6 tūkst. 870 eurų suma, išmokėta už degalus, pripažinta nepagrįstai kompensuota.

Be to, tyrimo metu nustatyta, kad S. Simei buvo kompensuota 4 tūkst. 498 eurai transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros išlaidų. Tačiau Savivaldybei pateiktuose išlaidas pagrindžiančiuose dokumentuose nebuvo galima nustatyti, kuriems iš penkių politiko naudotų automobilių buvo atlikti remonto darbai, o dalyje dokumentų nebuvo nurodyti pirkėjo rekvizitai, įsigytos prekės ar pateikti mokėjimą patvirtinantys dokumentai. Atsižvelgus į tai, kad automobiliai buvo naudojami ne tik tarybos nario veiklai, bet ir asmeniniams poreikiams, vadovaujantis protingumo ir proporcingumo principais, nustatyta, kad tarybos nario veiklai pagrįstai galėjo būti kompensuota tik pusė šių išlaidų. Todėl 2 tūkst. 249 eurų dydžio transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros išlaidų kompensacija pripažinta nepagrįsta.

Klaipėdos apygardos prokuratūros VIGS prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydama iš Palangos miesto savivaldybės tarybos nario Juliaus Tomo Žulkaus Palangos miesto savivaldybės naudai priteisti 16 tūkst. 326 eurus.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją politikui iš Palangos miesto savivaldybės biudžeto buvo kompensuota 20 tūkst. 415 eurų su tarybos nario veikla susijusių išlaidų – už degalus, ryšio paslaugas, transporto priemonių remontą ir techninę priežiūrą.

Tyrimo metu nustatyta, kad už degalus buvo kompensuoti 18 tūkst. 129 eurai. Įvertinus keturių jo naudotų automobilių ridą nustatyta, kad per visą kadenciją jais buvo nuvažiuota 57 tūkst. 183 kilometrai. Apskaičiuota, jog tokiam atstumui įveikti būtų pakakę apie 7 tūkst. 279 litrų degalų, kurių vertė siekia 8 tūkst. 735 eurus. Be to, nustatyta, kad dalis degalų buvo įsigyta kitose Lietuvos savivaldybėse, nors tarybos nariui komandiruotės nebuvo įformintos, o dalis išlaidų kompensuota karantino laikotarpiu, kai posėdžiai vyko nuotoliniu būdu. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad transporto priemonės buvo naudojamos ir asmeniniams poreikiams, 15 tūkst. 217 eurų degalų kompensacija laikytina nepagrįsta.

Be to, tyrimo metu nustatyta, kad J. T. Žulkui buvo kompensuota 2 tūkst. 218 eurų transporto priemonių remonto ir techninės priežiūros išlaidų. Įvertinus, kad remontas buvo atliktas automobiliui, naudotam ir asmeninėms reikmėms, nustatyta, jog 1 tūkst. 109 eurai šių išlaidų kompensuotos nepagrįstai.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas priteisti iš buvusio Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nario Valiaus Kazlausko 9 tūkst. 290 eurų minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją V. Kazlauskui iš viso buvo kompensuoti 9 tūkst. 457 eurai kaip išlaidos už degalus, sunaudotus atliekant tarybos nario funkcijas. Už šią sumą politikas įsigijo 10 litrų benzino ir 7 tūkst. litrų dyzelino. Su tokiu kuro kiekiu buvo galima nuvažiuoti 1 tūkst. 800 kilometrų kiekvieną mėnesį arba po 90 kilometrų kiekvieną darbo dieną. Tyrimą atlikęs prokuroras taip pat atkreipė dėmesį, kad pagal pateiktus čekius minėtas politikas karantino laikotarpiu įsigijo degalų už 886 eurus, taip pat kurą degalinėse pylėsi itin dažnai, kelių dienų tarpais ar kasdien mažesniais kiekiais.

Panevėžio apygardos prokuratūros prokuroras, atliekantis viešojo intereso gynimo funkcijas, kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus su civiliniu ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, prašydamas priteisti iš buvusio Rokiškio rajono savivaldybės tarybos nario Stasio Meliūno 633 eurus minėtos savivaldybės naudai.

Prokuratūros atlikto tyrimo duomenimis, per 2019–2023 metų kadenciją S. Meliūnui buvo kompensuota 6 tūkst. 317 eurų kaip išlaidos, susijusios su tarybos nario veikla. Nustatyta, kad šiam politikui iš Rokiškio rajono savivaldybės buvo išmokėta 5 tūkst. 130 eurų už įsigytą kurą (benziną, dyzeliną). Su tokiu kuro kiekiu buvo galima nuvažiuoti 1 tūkst. 250 kilometrų kiekvieną mėnesį arba po 62 kilometrus kiekvieną darbo dieną. S. Meliūnui iš minėtos savivaldybės buvo taip pat kompensuotos 590 eurų transporto išlaidos, 597 eurų kanceliarijos išlaidos. Atlikus viešojo intereso tyrimą, politikui pateikus paaiškinimus bei papildomus dokumentus pagrindžiančius patirtas išlaidas buvo konstatuota, kad nepagrįstu praturtėjimu laikytini 633 eurai.

Primename, kad savivaldybių lėšų panaudojimo tyrimuose viešąjį interesą ginantys prokurorai vertina, ar pinigų sumos tarybos nariui yra išmokėtos teisėtai, o nustatę teisės aktų pažeidimus – kreipiasi su ieškiniu į teismą dėl konkrečių sumų grąžinimo į biudžetą civilinio proceso tvarka. Generalinės prokuratūros, Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių apygardų prokuratūrų VIGS prokurorai apylinkių teismams š. m. liepos 31 d. duomenimis yra pateikę 217 civilinių ieškinių bendrai daugiau nei 2 mln. 322 tūkst. eurų sumai.

Taip pat pažymėtina, kad, liepos 31 d. duomenimis, į šalies savivaldybių biudžetus tarybų nariai bendrai savanoriškai yra grąžinę daugiau nei 2 mln. 138 tūkst. eurų.

Prokuratūros duomenimis, visi teisme išnagrinėti ieškiniai yra tenkinti ir iš atsakovų – buvusios kadencijos tarybos narių – priteista artima ieškiniui suma arba byla baigta taikos sutartimi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką šiose „čekių“ civilinėse bylose, 2026-02-05 nutartimis atmetus atsakovų (tarybos narių) kasacinius skundus išaiškinta, kad šiose bylose prokurorų ieškiniai tinkamai grindžiami Civilinio kodekso (CK) 6.242 (nepagrįstas praturtėjimas) normos pažeidimu ir vadovaujantis CK 6.237 straipsnio 1 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu, atsakovas šias neteisėtai gautas išmokas privalo grąžinti savivaldybės administracijai. Taip pat kasacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovui tenka pareiga pagrįsti, kad išmokas jis naudojo pagal paskirtį, t. y. išlaidoms, susijusioms su tarybos nario veikla, kompensuoti.

Pranešimas spaudai