Gargždiškė pajautė, kaip saulėje betoniniai suolai virsta radiatoriais

Vasarai įsibėgėjus ir kartais aplankant itin karštoms dienoms kai kurios miesto viešosios erdvės tampa tikru išbandymu gyventojams, o ypač pažeidžiamoms grupėms. Į „Bangos“ redakciją kreipėsi pasipiktinusi vyresnio amžiaus gargždiškė, kuri pasidalijo savo įžvalgomis apie naujai įrengtus betoninius suoliukus Taikos g. gyvenamųjų namų kieme. Moteris atkreipė dėmesį, kad karštomis dienomis jie taip įkaista, kad ant jų atsisėdęs žmogus gali pasijusti kaip spirgas ant keptuvės.

„Esame gavę tokį pastebėjimą ir į jį reaguojame. Svarstysime galimybę pasiūlyti Gargždų seniūnijai ant betoninių sėdimųjų dalių įrengti medines lenteles, kurios padidintų naudojimosi komfortą“, – apie ieškomus kompromisus užsimenama Klaipėdos rajono savivaldybės atsakyme redakcijai.
Taiko gatvės viešojoje erdvėje buvo pasirinkti antivandalinės konstrukcijos suoliukai. Toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti jų ilgaamžiškumą, atsparumą.
Aiškinamės, ar atsižvelgta į tai, kad modernios viešosios erdvės privalo būti ne tik estetiškos ar ilgaamžės, bet ir saugios bei patogios žmonėms naudoti bet kokiomis oro sąlygomis?
Paviršiai įkaista dvigubai
Gargždiškė redakcijai pasakojo, jog užklupus dideliems karščiams norisi iš tvankių butų išeiti į lauką. Deja, nėra kur prisėsti, nors prie daugiabučio, esančio Taikos gatvėje, visai neseniai buvo įrengti nauji suoliukai. Jų konstrukcija ir sėdimoji dalis yra betoninė, o tai kelia klausimus, ar iš tikro toks infrastruktūrinis pasirinkimas yra geras. Taip pat svarbu paminėti, jog tai nėra tik komforto ar estetinio skonio reikalas. Mokslininkai ir medikai kone vienbalsiai sutinka, jog netinkamai parinktos poilsio zonos medžiagos karštomis dienomis (ir šaltuoju sezono laiku) kelia realų pavojų sveikatai. Ypač, jei šalia nėra pavėsio, žaliosios zonos.
Planuojant miesto plėtrą ir inovacijas dažnai minimas „miesto šilumos salos efektas“. Tai dažnas reiškinys, į kurį įeina oro tarša, žalumos stoka, žmogaus veikla ir, žinoma, medžiagų savybės. Viena iš jų – betonas. Tyrimai rodo, kad tankios ir masyvios medžiagos, tokios kaip betonas ar asfaltas, sugeria ir kaupia saulės spindulius. Kai oro temperatūra pavėsyje siekia +30 °C, tiesioginiuose saulės spinduliuose esantys betoniniai paviršiai gali įkaisti net nuo +40 °C ir daugiau. Toks suolas veikia kaip didžiulis radiatorius: jis ne tik degina prisilietus, bet ir spinduliuoja karštį į aplinką, dar labiau kaitindamas orą aplink save ir sukeldamas diskomfortą praeiviams.
Sėdėjimas ant saulėje įkaitusio grynų betoninių konstrukcijų suolo yra pavojingas. Remiantis klinikiniais tyrimais, žmogaus oda pradeda patirti terminius pažeidimus ir nudegimus, kai liečiasi su paviršiumi, kurio temperatūra viršija +44 °C.
Jei betoninis suoliukas įkaitęs iki +50 °C, o žmogus dėvi plonus vasarinius drabužius – šortus ar suknelę – pirmojo ar antrojo laipsnio kontaktiniam nudegimui atsirasti pakanka vos per keletą sekundžių kontakto. Ypač pažeidžiami yra senjorai, kurių oda plonesnė, ir maži vaikai. Taip pat įspėjama, kad toks karštis didina bendrą organizmo šilumos smūgio riziką bei apkrauna širdies ir kraujagyslių sistemą.
Pripažįstamos projektavimo klaidos
Europos miestų architektūroje gryno betono ar metalo suolai po atviru dangumi yra laikomi projektavimo klaida. Tarptautinė viešųjų erdvių planavimo organizacija „Project for Public Spaces“ pabrėžia, kad infrastruktūra turi būti pritaikyta žmogui ir prioretizuojama komfortui, bet ne estetikai.
Jei suolas įrengiamas be medinės sėdimosios dalies, yra pastatytas ant tiesioginių saulės spindulių ir neturi jokio pavėsio, jis privalo būti dengiamas medine apdaila. Mediena pasižymi tuo, jog lengvai praleidžia šilumą ir greitai atvėsta. Tokio tipo suoliukai neįkaista iki pavojingos temperatūros vasarą ir staigiai neatšąla rudenį, todėl užtikrina saugų ir patogų poilsį ištisus metus.
Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuras primena, jog modernios viešosios erdvės privalo būti ne tik estetiškos ar ilgaamžės, bet ir saugios bei patogios naudoti bet kokiomis oro sąlygomis. Vis dėlto, vasaros karščių metu saugumo kriterijus tampa rimtu iššūkiu miestų planuotojams. Architektų pamėgtas betonas ir kitos sunkiosios medžiagos pasižymi dideliu šilumos sugėrimu ir tiesioginėje saulės šilumoje jie traukia spindulius ir įkaista.
Kaip pastebi Klaipėdos rajono visuomenės sveikatos biuro komunikacijos atstovė Sandra Pareigytė, teisinio reguliavimo šioje srityje trūksta, todėl viskas atsiremia į projektuotojų sąmoningumą. „Nėra vieningo teisės akto, kuris nustatytų konkrečias medžiagas viešųjų suoliukų gamybai. Tačiau planuojant viešąsias erdves rekomenduojama vadovautis universalaus dizaino, gyventojų saugos ir klimato kaitos prisitaikymo principais. Praktikoje vis dažniau akcentuojama, kad svarbu vertinti ne tik medžiagų ilgaamžiškumą, bet ir jų elgseną esant aukštai ar minusinei oro temperatūrai“, – teigia S. Pareigytė.
„Šilumos salų“ efektas
Efektyviausias būdas apsaugoti betoninius suoliukus nuo perkaitimo – natūralus gamtinis šešėlis. „Medžiams reikia laiko užaugti, o naujų poilsio vietų įrengimas priklauso nuo konkrečios vietovės galimybių“, – komentavo Visuomenės sveikatos biuro komunikacijos atstovė, pridurdama, kad prisitaikymas prie klimato kaitos dabar yra viena aktualiausių temų visoje Europoje ir Lietuvoje. Kol miestų infrastruktūra dar tik transformuojasi, didelė dalis atsakomybės krenta ant pačių gyventojų pečių. „Net ir geriausiai pritaikyta aplinka neapsaugos žmogaus, jeigu jis pats nesilaikys saugaus elgesio rekomendacijų. Rekomenduojame, jei įmanoma, vengti būti lauke karščiausiu paros metu – maždaug nuo 11 iki 17 valandos. Rinktis pavėsyje esančias poilsio vietas, tačiau reikia suprasti, kad pavėsis padeda sumažinti karščio poveikį, tačiau jis nepanaikina aukštos temperatūros keliamo pavojaus“, – primena S. Pareigytė.
Specialistai pataria ir ragina gyventojus iš anksto vertinti oro prognozes, suoliukų temperatūrą tikrinti dar prieš prisėdant, dėvėti šviesius drabužius bei reguliariai gerti vandenį, o pajutus pirmuosius perkaitimo požymius – kuo skubiau trauktis į vėsią vietą, o prireikus rimtesnės pagalbos kreiptis į specialistus.
Ieškomas kompromisas
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus specialistė Gintarė Plungienė, atsakydama į gargždiškės pasipiktinimą betoniniais suoleliais, pabrėžia, kad sprendimas erdvėje statyti būtent tokio tipo suoliukus buvo pasirinktas neatsitiktinai, vietos ir techninės charakteristikos visuomenei pristatytos dar 2021 m.
Atsakyme redakcijai pabrėžiama ir tai, jog svarbiausiais kriterijais, šio projekto pasirinkime, tapo ilgaamžiškumas ir vandalizmo prevencija. „Šioje viešojoje erdvėje buvo pasirinkti antivandalinės konstrukcijos suoliukai. Toks sprendimas priimtas siekiant užtikrinti jų ilgaamžiškumą, atsparumą intensyviam naudojimui ir vandalizmui“, – teigia specialistė. Pasak jos, patirtis dirbant su tokio tipo projektais rodo, kad mediniai suoliukai greitai praranda estetinę išvaizdą. „Praktika rodo, kad lengvesnių konstrukcijų ar visiškai mediniai suoliukai viešosiose erdvėse dažniau nukenčia nuo tyčinio niokojimo, o mediena, veikiama lietaus, saulės spindulių ir temperatūrų svyravimų, ilgainiui dėvisi – gali skilinėti, deformuotis, prarasti estetinę išvaizdą, todėl reikalauja gerokai dažnesnės priežiūros ir remonto“, – aiškinama Savivaldybės atsakyme. Gargždų Taikos g. gyventojams prieš mėnesį seniūnija jau pastatė du alternatyvius medinius suoliukus. Vis dėlto Savivaldybė pripažįsta, kad betoninių konstrukcijų įkaitimas vasarą sukelia diskomfortą. „Esame gavę tokį pastebėjimą ir į jį reaguojame. Svarstysime galimybę pasiūlyti Gargždų seniūnijai ant betoninių sėdimųjų dalių įrengti medines lenteles, kurios padidintų naudojimosi komfortą“, – apie ieškomus kompromisus užsimena G. Plungienė.
Ema LINKEVIČIŪTĖ
Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės studentė