Epidemiologė: erkinis encefalitas – loterija, kurioje saugiausia skiepytis
Vasaros linksmybės, uogavimas ar ramūs pasivaikščiojimai Klaipėdos rajono miškuose neatsiejami nuo gamtos teikiamų malonumų, tačiau kartu jie primena apie tylią, bet itin rimtą grėsmę – erkinį encefalitą. Ši liga neretai apipinta mitais, o visuomenėje vis dar gajus manymas, jog užsikrėsti įmanoma tik per tiesioginį erkės įkandimą. Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centro epidemiologė Aušra SYMINIENĖ ragina į šią infekciją pažvelgti atidžiau ir nepamiršti mažiau žinomų, tačiau itin klastingų užsikrėtimo būdų. „Dabar labai daug tos informacijos yra ir žiniasklaidoje, ir socialiniuose tinkluose. Daugelis žino, kad erkinis encefalitas pažeidžia galvos smegenis, jų dangalus bei periferinius nervus. Pats pavadinimas pasako, ir kas sukelia, ir kokia yra tos ligos klinika“, – pažymi epidemiologė.
Virusas pieno stiklinėje
Daugeliui puikiai pažįstamas scenarijus, kai parėjus iš miško ar pievos ant kūno ieškoma įsisiurbusių kraujasiurbių. Tačiau nedaugelis susimąsto, kad erkinio encefalito užkratas gali tykoti ir kasdieniame maiste. A. Syminienė atkreipia dėmesį į savo praktikoje pasitaikiusius atvejus, kai žmonės susirgo neregėję jokios erkės.
„Atrodo, kad užsikrečiama tik erkei įsisiurbus. Tačiau ir literatūroje aprašyta, ir mano darbinėje praktikoje yra buvęs atvejis, kai erkiniu encefalitu susirgo keletas žmonių vienu metu, gerdami nepasterizuotą karvės pieną. Tyrimo metu nustatyta, kad nė vienam iš jų erkė nebuvo įsisiurbusi – visi jie pirko ir gėrė tos pačios karvės pieną“, – „Bangai“ pasakoja specialistė.
Skirtingai nei Laimo ligos atveju, kai infekcija perduodama ne iš karto, erkinio encefalito virusas į organizmą per erkės seiles patenka žaibiškai – tai sekundžių reikalas. Jei erkė būna įsisiurbusi gyvūnui, virusas patenka į jo pieną.
„Daug kas važiuoja į kaimus vasarą, geria pieną, viskas gerai, bet reikėtų atkreipti dėmesį, kad ir per ožkų, ir per karvių pieną virusas gali būti perduodamas. Profilaktika čia paprasta – pieną būtina virinti. Virinant bent dvi minutes šis virusas žūsta“, – pažymi pašnekovė.
Klastinga eiga
Susirgus erkiniu encefalitu, specifinių vaistų nuo viruso nėra – taikomas tik simptominis gydymas, malšinantis skausmą ar karščiavimą. Tuo tarpu ligos sunkumas ir klinika yra visiškai nenuspėjama.
„Tai yra loterija. Ligos eiga gali svyruoti nuo visiškai besimptomių ar lengvų formų, kai žmogus net nesupranta, kas vyksta, iki itin sudėtingų atvejų, pasibaigiančių sunkiomis komplikacijomis ar net mirtimi“, – perspėja epidemiologė.
A. Syminienė atkreipia dėmesį ir į tai, kad inkubacinis periodas po erkės įsisiurbimo kai kuriais atvejais gali trukti net iki 28 dienų. Todėl apie mėnesį po kontakto su erke būtina atidžiai stebėti savo sveikatą, o pablogėjus savijautai – būtinai informuoti gydytoją apie įkandimą.
Ramesnis pusmetis statistikoje
Apie bendrą epidemiologinę situaciją šalyje ir mūsų rajone „Bangai“ pateikti naujausi Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys rodo, kad šių metų pradžioje sergamumas spėjo kiek atslūgti.
NVSC duomenimis, šių metų sausio–birželio mėnesiais Lietuvoje užregistruoti 92 erkinio encefalito atvejai, o 2025 metais tuo pačiu laikotarpiu jų fiksuota 176. Permainas jaučia ir Klaipėdos rajonas – per pirmąjį šių metų pusmetį mūsų rajone užregistruotas 1 erkinio encefalito atvejis, o praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu buvo nustatyti 3 ligos atvejai.
Kaip teigia NVSC Kokybės vadybos ir komunikacijos skyriaus visuomenės informavimo specialistė Vilda Bajoriūnienė, tokiam sergamumo kreivės smuktelėjimui didžiulę įtaką padarė gamtos sąlygos metų pradžioje.
„Didžiąją savo gyvenimo dalį erkės praleidžia gamtinėje aplinkoje, todėl klimato pokyčiai veikia jų paplitimą ir gausą, o kartu ir sergamumą jų platinamomis ligomis. Šių metų pradžioje mažesniam sergamumui erkiniu encefalitu įtakos turėjo šalta žiema – dėl minusinės temperatūros erkės sausio–kovo mėnesiais buvo neaktyvios. O tai reiškia, kad ligų perdavimo periodas sutrumpėjo trimis mėnesiais“, – paaiškina V. Bajoriūnienė.
Visgi atokvėpis gali būti tik laikinas. NVSC specialistė primena, jog atsipalaiduoti jokiu būdu negalima, mat Lietuva išlieka rizikos žemėlapio viršūnėje: „Pažymėtina, kad Lietuva yra endeminė erkinio encefalito ir Laimo ligos šalis, o registruojamas sergamumas šiomis ligomis yra vienas didžiausių Europoje.“
Skiepų programa
Atsižvelgiant į tai, kad gamtos spąstų visiškai išvengti neįmanoma, patikimiausia apsaugos priemone išlieka vakcinacija. A. Syminienės teigimu, pasiskiepijusių gyventojų skaičius auga, o prie to prisideda ir plečiamos valstybės finansuojamos programos.
„Anksčiau nemokamai buvo skiepijami 50–55 metų amžiaus gyventojai, o papildžius imunoprofilaktikos programą, šis laikotarpis išplėstas – šiuo metu nemokamai pasiskiepyti gali asmenys nuo 50 iki 60 metų (imtinai). Šios ribos nustatomos pagal epidemiologinius duomenis, rodančius, kad būtent šiame amžiuje dažniausiai pasitaiko sunkių komplikacijų. Jei pakliūvate į šią amžiaus grupę, ateikite ir būsite paskiepyti valstybės lėšomis“, – ragina specialistė.
Imunitetui susiformuoti reikalingos trys vakcinos dozės, tačiau jau po antrojo dūrio įgyjamas maždaug 90 proc. atsparumas. Vėliau imunitetą būtina palaikyti revakcinacija: asmenims iki 60 metų vienos dozės reikia kas 5 metus, o vyresniems nei 60 metų – kas 3 metus.
Epidemiologė griauna ir gajų mitą, jog skiepytis reiktų tik ankstyvą pavasarį: „Mano nuomone, skiepytis visada yra ne per anksti ir ne per vėlu. Tačiau svarbu suprasti – skiepas apsaugo iš anksto, bet susirgus ar jau įsisiurbus erkei jis nelabai padės ir ligos nepagydys.“
Paprasta tvarka rajono gyventojams
Norintiesiems apsisaugoti Klaipėdos rajono savivaldybės sveikatos centre tvarka yra maksimaliai supaprastinta. Suaugusiems gyventojams išankstinio šeimos gydytojo siuntimo nereikia.
„Reikia tiesiog ateiti, užsiregistruoti ir eiti į skiepų procedūrinį kabinetą pirmajame aukšte. Jei priklausote nemokamų skiepų amžiaus grupei, būsite paskiepyti nemokamai, jei ne – nukreips susimokėti vietoje. Svarbiausia – atvykti jaučiantis sveikai ir neturint ūmių infekcijos požymių“, – akcentuoja epidemiologė A. Syminienė.
Nors pavasarį erkių aktyvumą pristabdė šalta žiema, Lietuva išlieka viena didžiausių erkinio encefalito rizikos zonų Europoje. Epidemiologai atkreipia dėmesį, kad klastingas virusas tyko ne tik miško paklotėje, bet ir nepasterizuotame piene, o patikimiausia apsauga nuo ligos išlieka skiepai.
NVSC duomenys rodo, kad šių metų pirmąjį pusmetį (sausio–birželio mėn.) visoje Lietuvoje užregistruoti 92 erkinio encefalito atvejai – beveik dvigubai mažiau nei praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, kai buvo fiksuota 176 susirgimai. Teigiama tendencija matoma ir Klaipėdos rajone – per pirmuosius šešis šių metų mėnesius registruotas tik 1 ligos atvejis. Praėjusiais metais per tą patį laikotarpį – 3.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
