Gargžduose moksleivių konferencijoje išsakyta: jaunimas yra drąsus ir kupinas idėjų

Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų padalinio konferencijoje  „Ten, kur vėjas neša“ Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Umberto Masi kalbėdamasis su gausia Klaipėdos rajono moksleivijos auditorija nuosekliai griovė visuomenėje įsišaknijusius stereotipus apie pasyvią ir abejingą jaunąją kartą. Jo teigimu, jaunimas šiandien turi ir drąsos, ir idėjų, tačiau tam, kad šis potencialas atsiskleistų, valstybei ir sprendimų priėmėjams būtina atsisakyti deklaratyvaus palaikymo ir pradėti realiai pasitikėti jaunais žmonėmis

Gajūs mitai apie ekranus ir tingumą

Pasak Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Umberto Masi viešoje erdvėje vis dar gajus pasakojimas, kad jaunoji karta yra tingi, užsidariusi ekranuose ir nesidomi valstybės valdymu. Pranešėjas akcentavo, kad realybė yra visiškai kitokia.

Kaip vieną iš aspektų jis paminėjo, kad dažnai nuvertinama jaunimo nuomonė. Visuomenė reikalauja, kad jaunimas būtų aktyvus, tačiau vos tik jaunų žmonių pozicija nesutampa su politikų nuomone, jie neretai pradedami menkinti ar  net pravardžiuoti.„Jauni žmonės yra pasirengę būti visaverčiais savo aplinkos kūrėjais. Jaunimas turi ir idėjų, ir drąsos, ir pasiūlymų, kaip spręsti kasdienybėje kylančius iššūkius ir problemas. Tereikia didesnio pasiryžimo ir valios pasitikėti jais“, – ragina U.Masi.

LiJOT prezidento nuomone, jauni žmonės savo darbais kasdien įrodo, kad pilietiškumas nėra tik formalus biuletenio įmetimas į balsadėžę kas ketverius metus. Tai nuolatinis veikimas ir reagavimas į valstybės procesus.

U. Masi atkreipė dėmesį, kad Pilietinės visuomenės instituto Pilietinės galios tyrimo duomenys rodo: bendras Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksas siekia 38,5 balo iš 100. Tačiau jaunimo (18–24 m.) grupėje šis aktyvumas ir pilietinis potencialas auga sparčiausiai ir yra pastebimai aukštesnis už šalies vidurkį.

Akivaizdus ir jaunimo potencialas veikti: net 70–80 % jauno amžiaus žmonių deklaruoja, kad iškilus rimtai vietos bendruomenės ar šalies problemai (pvz., grėsmei vietos aplinkai ar žmogaus teisėms), jie būtų nusiteikę imtis pilietinių veiksmų.

LiJOT prezidento įsitikinimu, jaunimui būdinga drąsa, o ne tik garsus kalbėjimas: Jauni žmonės nori ir gali būti visaverčiai savo aplinkos kūrėjai, gebantys pasiūlyti realius sprendimus kasdieniams iššūkiams.

Štai jaunimas perkelia pilietiškumą į naujas formas. Pavyzdžiui, šalyje iki 26 % išaugo peticijų internetu pasirašymas, o iki 12 % – dalyvavimas palaikymo akcijose bei demonstracijose. Būtent jaunoji karta sudaro šių skaitmeninių ir viešųjų akcijų branduolį

Jaunimo NVO – tramplinas į lyderystę

Nevyriausybinės organizacijos (NVO) yra ta erdvė, kurioje teorinis pilietiškumas virsta praktika. U. Masi akcentuoja kelis aspektus.

Nevyriausybinės organizacijos yra tam tikras tiltas jaunimui ieškant savo gyvenimo, veiklos įprasminimo. Akivaizdu,  kad šiuolaikinis jaunimas aktyviai ieško prasmės ir bendruomeniškumo ryšio. NVO sektorius tampa vieta, saugančia nuo vienatvės ir radikalizacijos, nes suteikia jaunimui saugią aplinką bei bendrą tikslą.

Svarbus veiksnys dalyvauti NVO yra ir asmeninis augimas. Nuo mokyklos iniciatyvų ar vietos organizacijų prasidėjęs kelias ugdo tikruosius visuomenės lyderius. Tai tramplinas, mokantis kritinio mąstymo, komandinio darbo ir atsakomybės.

Remiantis Registrų centro atvirais duomenimis, Lietuvoje oficialiai registruota daugiau nei 136 tūkst. savanorių, kurie visuomenei neatlygintinai padovanojo per 5,5 mln. valandų savo laiko. LiJOT skaičiavimais, didelė dalis šių savanorių yra būtent moksleiviai bei studentai.

 Pagal Jaunimo reikalų agentūros (JRA) užsakymu vykdytas apklausas, aktyviai jaunimo ir kitų NVO veikloje (pavyzdžiui, skautų, šaulių, studentų atstovybių) dalyvauja apie 15 % šalies jaunimo.

Lietuvoje vyrauja pagrindinės trys sritys, kur jauni žmonės skiria savo laiką organizacijose, yra pagalba Ukrainai ir humanitarinė parama, kultūrinių bei meno projektų organizavimas ir vietos bendruomenių aktyvinimas.

 U. Masi atkreipė dėmesį ir į sąlygų regionuose gerinimą. LiJOT prezidento teigimu,  itin svarbu užtikrinti, kad stiprios jaunimo organizacijos veiktų ne tik didmiesčiuose, bet ir regionuose, suteikiant vienodas galimybes visiems Lietuvos jaunuoliams įsitraukti į bendruomenių stiprinimą.

LiJOT prezidento pastebėjimus papildo pačios Klaipėdos rajono jaunuomenės atsiliepimai „Klaipėdos rajono savivaldybė aktyviai investuoja į jaunimo ateitį, skatindama užimtumą, profesinį pažinimą ir finansuodama įvairias veiklas, kurios padeda jaunam žmogui pažinti save. Rajone organizuojami projektai, siūlomos savanorystės galimybės bei įdomūs renginiai leidžia tiek jaunimui, tiek suaugusiems atrasti dominančias sritis ir suprasti darbo svarbą žmogaus kasdienybėje ir visuomenės būtyje. Tokios pastangos ugdo pilietiškas, atsakingas, kūrybiškas ir visuomenei pavyzdį rodančias asmenybes“, – „Jaunojo publicisto“ konkursui pateiktame rašinyje samprotavo Mykolas Petrauskas, Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos IIb klasės mokinys. Beje, jis pelnė Klaipėdos rajono laikraščio „Banga“ specialų prizą už pilietiškumo skatinimą.

Klaipėdos rajono savivaldybė skatina iniciatyvumą

Klaipėdos rajono savivaldybė aktyviai palaiko jaunimo iniciatyvas per finansines dotacijas projektams, specializuotas užimtumo programas bei tiesioginę pagalbą jaunimo nevyriausybinėms organizacijoms (NVO) ir neformalioms grupėms. Pagrindinis paramos įrankis yra kasmetinis Jaunimo veiklos skatinimo projektų finansavimo konkursas, kurį koordinuoja Klaipėdos rajono savivaldybės Jaunimo reikalų taryba. Šia parama siekiama ugdyti jaunų žmonių pilietiškumą, lyderystę, savanorystę, o pastaruoju metu (pavyzdžiui, 2026 m.) ypatingas dėmesys ir prioritetas teikiamas emocinės bei fizinės sveikatos stiprinimui ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai.

Savivaldybės pagalba jaunimui ir NVO yra suskirstyta į kelis esminius blokus. Projektinis finansavimas skiriamas per Jaunimo veiklos skatinimo konkursą, kuriame gali dalyvauti registruotos jaunimo organizacijos ir neformalios jaunimo grupės (jaunimas nuo 14 iki 29 metų).  Taip pat itin aktyvi yra Vasaros užimtumo ir integracijos programa, kuri  skirta 14–18 metų jaunuoliams. Savivaldybė darbdaviams kompensuoja dalį atlyginimo, taip skatindama jaunimo verslumą ir pirmąsias profesines patirtis. 2026 m. šiai programai biudžete numatyta 22,5 tūkst. eurų.

Klaipėdos rajone jaunimo pilietinį iniciatyvumą itin skatina dalyvaujamasis biudžetas „Tavo idėja“: gyventojai nuo 16 metų gali teikti infrastruktūros ir viešųjų erdvių gerinimo idėjas. Šių iniciatyvų įgyvendinimui savivaldybė skiria rekordinį 500 tūkst. eurų fondą.

Klaipėdos rajone veikia NVO ir bendruomeninės veiklos stiprinimo programa: bendras fondas, skirtas rajone veikiančių nevyriausybinių organizacijų plėtrai, patalpų išlaikymui ir institucinei paramai:

Klaipėdos rajono savivaldybė išsiskiria tuo, kad finansavimą teikia ne tik teisiškai įregistruotoms organizacijoms, bet ir neformalioms jaunimo grupėms. Tai leidžia jaunuoliams, neturintiems juridinio asmens statuso, realizuoti savo idėjas. Neformalios grupės teikia paraiškas sudariusios jungtinės veiklos sutartį su jas globojančia savivaldybės organizacija ar įstaiga (pavyzdžiui, mokykla ar kultūros centru).

Balsavimas nuo 16-os skatintų aktyvumą

Vienas ryškiausių pastarųjų metų LiJOT siekių buvo iniciatyva nuleisti balsavimo kartelę savivaldos rinkimuose iki 16 metų. Šio proceso eigoje U. Masi išreiškė griežtą poziciją. Jo nuomone, dažnu atveju politikų deklaruojama parama ir susižavėjimas jaunimu tėra skambios frazės. Kai ateina laikas priimti realius konstitucinius sprendimus ir suteikti jaunimui tikrą politinį balsą, politinė valia išgaruoja. Nepaisant to, kad jaunimo organizacijos paruošia svarius argumentus ir tarptautinę patirtį, sprendimų priėmėjų baimė pasitikėti jaunąja karta stabdo valstybės pažangą.

„Savivaldybės yra arčiausiai kiekvieno žmogaus ir gali prisidėti spręsdamos jų kasdienybės iššūkius. Balsavimo nuo 16 metų savivaldybių rinkimuose iniciatyva leistų jauniems žmonėms kuo anksčiau susipažinti su rinkimais ir aktyviau dalyvauti savo gimtinėse. Privalome leisti jauniems žmonėms nuo 16 metų būti ne tik savo bendruomenių dalimi, bet ir savo aplinkos kūrėjais“, – įsitikinęs U.Masi.
Priminsime, kad Lietuvos Seimas pavasarį per pirmąjį balsavimą nepritarė Konstitucijos pataisai, leisiančiai savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose balsuoti nuo 16 metų. Pakeitimų iniciatorių teigimu, anksčiau suteikta galimybė pareikšti politinę valią paskatintų jaunimą aktyviau dalyvauti rinkimuose, išugdytų įgūdį balsuoti, sustiprintų regioninę politiką, paskatintų jaunimą likti savo regione. Leisti balsuoti nuo 16 metų savivaldos rinkimuose pasiūlė Seimui socialdemokratas Tomas Martinaitis. Priėmus Konstitucijos pataisą, jo nuomone, jauni žmonės anksčiau pradėtų domėtis politika, laimėtų demokratija. Keisti Lietuvos Konstituciją skatina ir kitų šalių pavyzdys: 16-mečiai jau balsuoja Austrijoje, Belgijoje, Estijoje, Maltoje.
Sociologiniai tyrimai atskleidžia, kad tarp jauno amžiaus asmenų, jau turinčių balsavimo teisę, 51 % aktyviai dalyvauja savivaldos rinkimuose, 44 % – Europos Parlamento rinkimuose ir 43 % – referendumuose.  Nors jauni žmonės noriai balsuoja ir savanoriauja, tik 6 % jų deklaruoja priklausantys kokiai nors tradicinei politinei partijai ar jos jaunimo sparnui. Tai patvirtina U. Masi teiginį, jog jaunimas ieško prasmingo ir laisvo veikimo, o ne biurokratinių politinių struktūrų.

 Tyrimai atskleidžia ir problemą, apie kurią kalba LiJOT lyderis – jaunimo aktyvumas yra tiesiogiai susijęs su išsilavinimu ir gyvenamąja vieta. Didmiesčiuose, kur veikia stiprios organizacijos, jaunimas įsitraukia 2–3 kartus aktyviau nei rajonuose, kur trūksta jaunimo erdvių ir finansavimo NVO projektams.

„Yra įrodyta moksliniais tyrimais, kad kuo anksčiau jaunas žmogus balsuoja, tuo didesnė tikimybė, kad jis balsuos ir dalyvaus politiniuose procesuose aktyviau per visą gyvenimą. Reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jaunų žmonių susidomėjimas savo savivaldybės politiniais klausimais, gimtojo krašto reikalais yra labai susijęs su tuo, kad jauni žmonės išvyksta sulaukę pilnametystės, pradėję studijas ar panašiai“, – atkreipia dėmesį Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento U. Masi.

Lietuvos moksleivių sąjungos Gargždų padalinio konferencijoje  „Ten, kur vėjas neša“ Gargždų padalinio pirmininkė Berta Bočkutė pasidžiaugė, kad  gausiai Gargždų kultūros centre susirinkę rajono moksleiviai noriai ir smagiai dalyvavo diskusijoje apie pilietiškumą, išsakyti savo nuomones apie savanorystę, socialines valandas, dalyvavimą savivaldos rinkimuose ir kt.

Vilija BUTKUVIENĖ

Autorės nuotr.