Lietuvos valstybės vėliava – ne formalumas, o pagarbos laisvei ženklas

Kiek mes iš tiesų branginame savo šalies simbolius? Ar visada žinome, kaip tinkamai ir atsakingai su jais elgtis bei parodyti pagarbą tautos laisvę ir istoriją menantiems ženklams? Klausimų kyla daugiau nei atsakymų, tačiau viešojoje erdvėje net ir per didžiausias bei ryškiausias šventes vis dar pasitaiko atvejų, kai valstybės simboliai naudojami net ne taip, kaip reglamentuoja įstatymai. Seimas rudens sesijoje ketina sugriežtinti atsakomybę už valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Matomi valstybės simboliai stiprina tautinę tapatybę, pilietinę vienybę ir visuomenės atsparumą.

Nesusipratimas ar atsakomybės stoka
Neseniai praūžusi Jūros šventė į Klaipėdą pritraukė apie pusę milijono svečių iš visos Lietuvos ir užsienio. Miestui tai ne tik didžiausias metų renginys, bet ir galimybė parodyti savo veidą tūkstančiams žmonių. Tačiau šventės šurmulyje prie Klaipėdos lėlių teatro pastebėta suniokota Lietuvos valstybės vėliava sukėlė klausimų, ar tai buvo tyčinis veiksmas, neatsakingas elgesys, o gal aplaidumas prižiūrint vieną svarbiausių mūsų valstybingumo ženklų?
Klaipėdos lėlių teatro viešųjų ryšių atstovė, dramaturgė Virginija Rimkaitė pakomentavo šventėje pastebėtą reginį. „Sulaukiau Klaipėdos lėlių teatro vadovės Aušros Juknevičienės atsakymo: „Prieš išvykstant atostogų vėliava buvo tvarkinga ir nepažeista. Tikėtina, kad liepos mėnesį, mums nesant vietoje, dėl stipresnio vėjo ji buvo pažeista. Deja, tuo metu, sutapus su Jūros švente, visi mūsų darbuotojai buvo išvykę, todėl į situaciją operatyviai sureaguoti neturėjome galimybės. Vos tik darbuotojai grįžo iš atostogų ir buvo pastebėtas pažeidimas, vėliava nedelsiant buvo pakeista“, – savo poziciją išreiškė Lėlių teatro vadovė A. Juknevičienė. Įstaigoms tai lieka svarbus priminimas, kad dėmesys valstybės simboliams negali nutrūkti net ir atostogų ar didžiųjų švenčių metu.
Policija pranešimų negavo
Kaip „Bangą“ informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnai, liepos 24–26 d. Jūros šventės metu pranešimų, susijusių su galimais Lietuvos Respublikos vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimais, Klaipėdoje registruota nebuvo.
Tačiau statistika rodo, kad tokie atvejai šalyje nėra pavieniai. Klaipėdos apskrities VPK kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus duomenimis, nuo 2026 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 4 d. Klaipėdos mieste jau yra pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas dėl valstybės simbolių išniekinimo ir 4 administracinės teisenos dėl vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimų.
Teisinė atsakomybė ir visuomenės pilietiškumas
Pareigūnai primena, kad Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos iškėlimą bei naudojimą griežtai reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymas. Už šio įstatymo reikalavimų nepaisymą gresia teisinės pasekmės.
Administracinė atsakomybė taikoma pagal LR ANK 519 straipsnį už vėliavų iškėlimo tvarkos pažeidimus. Fiziniams asmenims gresia įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 eurų (pakartotinai – nuo 12 iki 16 eurų). Juridinių asmenų vadovams ar atsakingiems asmenims bauda siekia nuo 10 iki 30 eurų (pakartotinai – nuo 30 iki 60 eurų).
Baudžiamoji atsakomybė taikoma pagal LR BK 127 straipsnį už tyčinį valstybės simbolių išniekinimą. Tautinių simbolių – herbo, vėliavos – išniekinimą (plėšymą, niokojimą ar kitokį dergimą) taikomos kur kas griežtesnės bausmės: bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki 2 metų.
Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai ragina gyventojus nebūti abejingus. Pastebėjus galimus LR vėliavos iškėlimo tvarkos ar priežiūros pažeidimus, apie tai prašoma iškart pranešti policijai arba už viešąją tvarką atsakingiems savivaldybės specialistams, kurie taip pat turi įgaliojimus fiksuoti tokius pažeidimus bei taikyti atsakomybę.
Valstybinės simbolikos abėcėlė
Valstybės simboliai kalba ne balsu, o tuo, kaip su jais elgiamės. Kaip savo įraše feisbuko platformoje pabrėžė Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopa, pagarba visuomet prasideda nuo protokolinio tikslumo. Gedulo metu vėliavą keliant ant stiebo, ji turi būti nuleista vienu trečdaliu stiebo ilgio, o tvirtinant prie pastato ant koto – puošiama 10 centimetrų pločio juodu kaspinu, kurio galai siekia vėliavos apačią. Garbės sargybos kuopos teigimu, tai nėra dekoracija ar laisvai pasirenkamas vizualinis sprendimas. Kiekviena detalė turi savo reikšmę, o taisyklingas jos atlikimas parodo ne tik protokolo išmanymą, bet ir mūsų santykį su valstybe bei jos simboliais. Kartais net ir mažiausias dėmesys detalėms gali keisti situaciją ir estetinę vertę. Didžiuokimės ir gerbkime savo valstybės simbolius, nes jų kaina mūsų tautai yra ypatingai svarbi.
Pareigos masiškai nepaisoma
Seimo narys Audronius Ažubalis įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma.
Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos pažeidimą numatytas įspėjimas arba 10–30 eurų bauda. Seimo nario siūlomu projektu numatoma pakartotinio pažeidimo atveju taikyti gerokai griežtesnę atsakomybę – baudą nuo 100 iki 300 eurų.
Tikslas – laikytis įstatymų
„Lietuvos valstybės vėliavos iškėlimas per valstybės šventes nėra formalumas. Tai pagarbos valstybei, jos istorijai ir laisvei ženklas. Matomi valstybės simboliai stiprina tautinę tapatybę, pilietinę vienybę ir visuomenės atsparumą. Šiandien, kai Lietuva susiduria su informacinėmis ir kitomis hibridinėmis grėsmėmis, valstybės simbolių gerbimas įgyja dar didesnę reikšmę. Sąmoningas pareigos nepaisymas menkina pagarbą valstybei ir jos konstitucinėms vertybėms, todėl valstybė privalo aiškiai parodyti, kad tokie pažeidimai nėra toleruotini“, – sako Seimo narys A. Ažubalis.
Anot parlamentaro, šiuo metu galiojančios baudos nebeatlieka prevencinės funkcijos, todėl siūloma jas didinti. Projekto tikslas – ne surinkti daugiau baudų, bet paskatinti laikytis įstatymų ir stiprinti pagarbą Lietuvos valstybei bei jos simboliams.
Seimo narys taip pat atkreipia dėmesį, kad savivaldybių administracijos dėl objektyvių priežasčių neturi galimybių užtikrinti visapusiškos kontrolės, todėl veiksmingesnė administracinė atsakomybė taptų papildoma prevencine priemone, skatinančia gyventojus ir juridinius asmenis vykdyti įstatymo nustatytą pareigą. Planuojama, kad Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektas bus svarstomas Seimo rudens sesijos metu.
Ema LINKEVIČIŪTĖ
Klaipėdos universiteto žurnalistikos specialybės studentė
Asociatyvi nuotr.