Klaipėdos zoologijos sodas bylą laimėjo: makakos liks Jonušuose
Po nepalankių teismo sprendimų karuselės Klaipėdos zoologijos sodo įkūrėjas Edvardas Legeckas sulaukė priešingo verdikto. Klaipėdos apylinkės teismas visiškai patenkino verslininko advokato skundą – panaikino Aplinkos apsaugos departamento (AAD) skirtą 2 tūkst. eurų baudą, atšaukė sprendimą konfiskuoti dvi japonines makakas ir administracinę bylą nutraukė.
Pareigūnai rado pažeidimų
Konfliktas įsiliepsnojo šių metų vasario pradžioje, kai AAD pareigūnai zoologijos sode atliko neplaninį patikrinimą, siekdami nustatyti, ar laukiniams gyvūnams yra sudarytos tinkamos laikymo sąlygos, ypač esant žemai oro temperatūrai, ar gyvūnai nekenčia skausmo bei streso dėl šalčio.
Spaudžiant šalčiui, tikrintojai išmatavo oro temperatūrą gyvūnų laikymo patalpose ir, palyginę ją su teisės aktuose nustatytomis normomis, užfiksavo aibę pažeidimų. Konstatuota, kad gyvūnai – liūtai, leopardai, kengūros, antilopė, servalai ir kiti padarai – buvo laikomi netinkamoje temperatūroje. Didžiausia bėda kilo dėl makakų, kurios laikytos 10 laipsnių šaltyje, nors joms pagal galiojančius reikalavimus reikia ne žemesnės nei 24 laipsnių šilumos.
Zoologijos sodas raštiškai įspėtas pašalinti pažeidimus iki tų pačių metų vasario 20 dienos, tačiau E. Legeckas to nepadarė. Pakartotinai sode apsilankę AAD inspektoriai nustatė, kad kai kurių gyvūnų gyvenimo sąlygos ne ką pagerėjo – nors patalpose, kuriose buvo įkurdintos dvi japoninės makakos, buvo įjungti du elektriniai šildytuvai, termometro stulpelis tebuvo pakilęs iki 10,8 laipsnio šilumos.
Neužfiksavę būtinos temperatūros, pareigūnai tokius veiksmus traktavo kaip žiaurų elgesį su gyvūnais bei priėmė sprendimą beždžiones konfiskuoti. Mažo to, verslininkui išrašyta 2 tūkst. eurų bauda.
Zoologijos sodo įkūrėjas tokias aplinkosaugininkų sankcijas apskundė, teismo prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde E. Legecko advokatas Vaidotas Rutavičius pažymėjo, kad Klaipėdos zoologijos sodas per paskutinius metus neįsigijo naujų gyvūnų, o laiko tik anksčiau turėtus, kurie įkurdinti pagal iki 2023 metų lapkričio galiojusias taisykles. Esą naujoji tvarka taikoma tik naujiems sodo gyventojams.
Tropikų karštis sniego beždžionėms
Taip pat atstovas atkreipė dėmesį, kad visų gyvūnų poreikiai skirtingi, todėl negali būti taikomi vienodi reikalavimai visoms rūšims, ignoruojant jų prigimtines klimatines zonas. Pavyzdžiui, tropikuose gyvenančioms makakoms ir japoninėms makakoms, kurios natūraliai gyvena atšiauriuose Japonijos kalnuose ir žiemą ištveria iki 20 laipsnių šaltį.
„Japoninės makakos turi būti laikomos žiemą minusinėje temperatūroje, nes pliusinė temperatūra tuo metų laiku joms kenkia ir jų laikymą žiemą šilumoje netgi galima laikyti žiauriu elgesiu. Laikymas prie plius 24 laipsnių yra jų kankinimas, nes tai prieštarauja jų natūraliai aplinkai“, – skunde aiškino advokatas.
Aplinkosaugininkai to neginčijo ir sutiko, kad atskirų makakų rūšių temperatūriniai režimai skiriasi, tačiau pridūrė, kad patikrinimo metu nustatyta ir kitų japoninių makakų laikymo pažeidimų. Be to, užfiksuota liūtų, leopardų bei kai kurių paukščių laikymo sąlygų neatitikimų, kas traktuotina kaip žiaurus elgesys su gyvūnais.
Teismo posėdžių metu AAD atstovavęs Ugnius Rauckis tikino, kad institucija pagrįstai pritaikė sankcijas, nes gamtoje gyvūnai turi galimybių pasišildyti ir pasislėpti, o zoologijos sode tokių sąlygų neįrengta.
Aplinkosaugininkų tyrimas – nepreciziškas
Bylą išnagrinėjęs Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius konstatavo, kad E. Legecko advokato skundas tenkintinas. Teismas sprendime rėmėsi biologiniais duomenimis: japoninės makakos natūralioje aplinkoje gyvena šiaurinėse Japonijos teritorijose, kur žiemą temperatūra nukrenta iki minus 20 laipsnių. Dėl šios priežasties joms taikyti bendrą atogrąžų primatams numatytą plius 24 laipsnių reikalavimą buvo nepagrįsta.
Vertinant kitų gyvūnų – žaliųjų markatų, jaguarų, kengūrų bei antilopių – laikymo sąlygas, teismas rėmėsi pačių AAD pareigūnų surašytais patikrinimo aktais. Juose užfiksuota, kad gyvūnai buvo aktyvūs, gerai įmitę, aprūpinti vandeniu bei ėdesiu, o jų elgsenoje nepastebėta streso ar skausmo dėl šalčio požymių.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta procedūrinių trūkumų – matuodami temperatūrą pareigūnai termometro matavimo paklaidą taikė nenuosekliai: vienose patalpose į ją atsižvelgė, kitose – ne. Teismas nurodė, kad AAD tyrimas nebuvo atliktas preciziškai, o visos kilusios ir nepanaikintos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Klaipėdos apylinkės teismas AAD priimtą nutarimą panaikino ir administracinio nusižengimo teiseną E. Legecko atžvilgiu nutraukė. Šis nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.
Tiesa, ši pergalė teisme E. Legeckui – greičiau išimtis nei taisyklė pastarųjų metų konfliktuose su AAD. Pastaruoju metu teismuose zoologijos sodas patyrė ne vieną pralaimėjimą. Dėl to teko sumokėti tūkstantinę baudą ir prarasti tigriukus, su kuriais leista fotografuotis lankytojams. Šimtinės baudos skirtos ir už nepaženklintus saugomus gyvūnus, neatliktus genetinius tyrimus, karantino patalpų bei privalomų dokumentų trūkumą. Be to, E. Legeckas nubaustas už tai, kad priėmė lankytojus nepaisydamas draudimo, o teisėtu pripažintas ir aplinkosaugininkų sprendimas paimti įstaigos banko kortelių skaitytuvą.
Gintarė KARMONIENĖ
Asociatyvi nuotr.
