Atgimusios Kretingalės bažnyčios šviesa

Dovydo VARANAVIČIAUS nuotr.: po šventinių pamaldų susirinkusieji įsiamžino Kretingalės bažnyčios fone. Centre – vicemeras V. Butkus, iš dešinės – kun. S. Varanavičius.

Po sovietmečio griūties nepriklausomybės aušroje atgimė Kretingalės evangelikų liuteronų parapija, o prieš 30 metų buvo atgaivinta ir pašventinta bažnyčia. Praėjusį savaitgalį į ją susirinkę parapijiečiai su savo kunigais ir svečiais šventė šią reikšmingą sukaktį. „Džiaugiamės, kad parapija gyvuoja, bažnyčia gyva“, – kalbėjo nuo pat atgimimo parapijoje dirbantis kunigas Saulius Varanavičius.

Istorinės atminties nesunaikino
Neogotikinės architektūros Kretingalės evangelikų liuteronų bažnyčia pokariu buvo uždaryta, o vėliau paversta grūdų sandėliu. Ją suremontuoti, atkurti reikėjo didelių investicijų – buvo išlikę tik balkonai. „Bet prieš 30 metų atsirado daug rėmėjų – atsiliepė Vokietijoje gyvenantys buvę šio krašto gyventojai, rėmė ir valdžia. Kretingalės bažnyčios atkūrimu, atgimimu rūpinosi kunigas Reinholdas Moras. Daug prisidėjo ir kiti: Marija Kėkštaitė buvo bažnyčios siela. Ji rūpinosi kapinių šventėmis. Daug padėjo Martinas Vilgalis. „Šios ir kitų garbės piliečių pavardės yra bažnyčioje ant sienos“, – atskleidė kunigas S. Varanavičius.
Prie bažnyčios buvo kapinės, o šventoriuje laidojami kunigai, nusipelnę parapijiečiai. Šioje vietoje sovietmečiu buvo įrengtas vietinis kelias, į kurio sankasą sudėti antkapiniai paminklai. „Tai man papasakojo anuomet dirbę kretingališkiai, – kalbėjo kunigas S. Varanavičius. – Transportas riedėjo pro pat bažnyčios duris, netgi šio pastato kampą buvo nudaužę. Po visą jos teritoriją važinėjo kas kaip norėjo – tai buvo įprasta.“
Siekdami tvarkos, parapijiečiai pasirūpino lauko rieduliais atriboti maldos namų teritoriją nuo viešosios erdvės.

Kunigas S. Varanavičius: „Dauguma šio krašto šeimų išvyko į Vokietiją. Prieš 30 metų atidarius bažnyčią labai daug atvykdavo. Dabar išeiviai retai aplanko Kretingalę – mažai kas jaučia sentimentų, bet kartais atvyksta pasižiūrėti, kaip atrodo tėvų, senelių bažnyčia.“


Dalijasi su katalikų parapija
Nepriklausomybės metais buvusiose kapinėse pastatytas paminklas čia atgulusiems amžinojo poilsio, jų garbei pasodintas ąžuolas. Prieš kelerius metus prie bažnyčios įrengtas trinkelėmis išklotas takas, kuriam lėšų paaukojo evangelikų liuteronų parapijos bendruomenės pirmininkas Gerardas Liorenšaitis. „Dabar gražu ir patogu. Geradaris šilutiškis padovanojo 4 suoliukus, kad atėjusieji į pamaldas turėtų, kur atsisėsti, – džiaugėsi kunigas Saulius. – Tvarkėme aplinką, pasėjome veją – norėjome, kad prie bažnyčios gražiai atrodytų.“ Šiemet ir platus žvyrkelis išasfaltuotas.
Kunigas Saulius pastebėjo, jog glaudus parapijos ryšys su Kretingalės seniūnija, Kultūros centru, miestelio bendruomene. Pastaroji padeda tvarkyti aplinką. „Juk vienintelė bažnyčia miestelyje – dalijamės su katalikais: kartą per mėnesį atvyksta jų kunigas aukoti Mišių“, – dėstė dvasininkas.
Prieš kelerius metus nudžiugino gauta europinė parama. Prisidėjus rajono Savivaldybei – iš viso 240 tūkst. Eur, pavyko pagražinti ir bažnyčios fasadą, sudėti naujus vitražinius langus, iš dalies atlikti vidaus apdailos darbus. Nušvito evangelikų liuteronų maldos namai – Kretingalės miestelio puošmena. Prie šio kultūros paveldo objekto dažnai sustoja prašalaičiai, fotografuoja.
Kelerius metus Kretingalės bažnyčioje vyko klasikinės muzikos festivaliai. Iki šiol tebevyksta Gargždų muzikos mokyklos Kretingalės filialo moksleivių ataskaitiniai koncertai – susirenka jų tėvai, kiti klausytojai. Vyko ir „Giesmių giesmelės“ koncertai, organizuojamas chorų muzikos festivalis. „Visiems atviros mūsų bažnyčios durys“, – patikino kunigas Saulius.
Kunigystės branda parapijoje
Kas dešimtmetį Kretingalės bažnyčia mini savo atgimimą. Prabėgus 30 metų nuo bažnyčios atnaujinimo ir pašventinimo, šiemet šventiškai papuoštoje sakralioje erdvėje susirinko evangelikų liuteronų kunigai su parapijiečiais, svečiai. Klaipėdos rajono vicemeras Vytautas Butkus, pasveikinęs susirinkusiuosius, įtaigiai priminė Kretingalės bažnyčios istoriją. Šventines pamaldas vedė bažnyčios atnaujintojas kunigas R. Moras ir parapijos kunigas S. Varanavičius, įsijungė ir kiti svečiai kunigai, giedojo Klaipėdos evangelikų liuteronų parapijos ansamblis. Po pamaldų koncertavo Kretingalės KC choras „Rūtenė“, linksmino kapela „Grajus“ .
„Džiaugiamės, kad parapija gyvuoja 30 metų, kad nebuvo išbandymų, kad bažnyčia gyva, į ją renkasi žmonės“, – kalbėjo kunigas S. Varanavičius.
Kretingalės bažnyčioje jis buvo įšventintas į kunigus ir pradėjo dvasinę tarnystę. Prabėgę dešimtmečiai – kunigo Sauliaus brandos kelias. Įdomus sutapimas, kad rugpjūčio 10 d., kai prieš 30 metų ši bažnyčia buvo atstatyta ir pašventinta, jis su savo išrinktąja Giedre susituokė. Šiemet pora minėjo savo vedybų sukaktį.
S. Varanavičius baigė Telšių kunigų seminariją, bet dėl amžiaus iš karto nebuvo įšventintas į kunigus. Klierikas atsidūrė Skuode ir pradėjo dirbti katalikiškoje mokykloje direktoriaus pavaduotoju. „Pradėjau bendrauti su evangelikų liuteronų vyskupu. Po vieno ilgo pokalbio nusprendžiau bandyti dvasinę tarnystę šioje bažnyčioje – ji man atrodė artimesnė“, – prisipažino kunigas Saulius.
Apsisprendus teko 3 metus studijuoti evangeliškąją teologiją. 1997 m. jis pradėjo Kretingalės bažnyčioje laikyti pamaldas. Šioje parapijoje praleista beveik 30 kunigystės metų, be to, S. Varanavičius dvasinę tarnystę atlieka ir Palangos, Skuodo, Mažeikių evangelikų liuteronų bažnyčiose. „Kasdien dėkoju Dievui, kad esu kunigas ir galiu tarnauti žmonėms“, – sakė dvasininkas.
Nykstanti mažuma
Per tuos dešimtmečius Kretingalės parapijoje daug pokyčių. Parapijos bendruomenė susitraukė – vieni išėjo į amžinybę, kiti išvyko į Vokietiją. „Įstrigo pirmosios laidotuvės – į amžinybę teko palydėti tautodailininką Kurtą Skroblį, kurį mažai tespėjau pažinti, bet jis suspėjo bažnyčiai padovanoti savo nutapytą šios šventovės paveikslą“, – atskleidė kunigas Saulius.
Pasak jo, sąraše – 65 parapijiečiai, iš kurių 25 aktyvūs. Kretingalėje gyvena 4 evangelikų liuteronų šeimos. Į pamaldas susirenka tikintieji iš aplinkinių savivaldybių. „Evangelikų liuteronų mažuma, nykstanti mažuma“, – apgailestavo dvasininkas.
S. Varanavičius atskleidė, jog išsilaikyti padeda rajono Savivaldybė, remianti religines bendruomenes. „Didžiausios mūsų išlaidos – už elektros energiją, bet manau, kad tai neteisinga – mažas kaimo bažnyčias turėtų atleisti nuo šio mokesčio“, – guodėsi kunigas.
Jis pastebėjo, kad šiandien dvasingumas sumenkęs. „Ne, jauni žmonės nėra blogi, bet dauguma tušti. Sutinku juos laidotuvėse – klausosi, bet neturi tikėjimo pagrindų. Suprantu, kad praleistas laikas – tėvai, seneliai neperdavė šių žinių. Mano tėvas buvo mokytojas – negalėjome eiti į bažnyčią, tai važiuodavome į kitą miestą. Močiutė mane mokė apie tikėjimą – taip ir sužinojau apie Dievą, o jeigu jaunam žmogui niekas apie tai nekalbėjo, tai iš kur jis gali žinoti? – retoriškai ištarė kunigas Saulius. – Vaikus krikštija: per šį pusmetį – 10 krikštų, bet nė vienos santuokos. Iš dešimties atėjusiųjų krikštyti savo vaikus aštuonios poros neįregistravusios santuokos.“
Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.

1652 m. Kretingalės parapijoje pastatyta medinė koplyčia. Tuo metu parapijai priklausė 72 kaimai. 1699 m. prie koplyčios pristatytas bokštas, įrengti varpai. 1741 m. koplyčia buvo nugriauta ir pradėta statyti akmeninė bažnyčia. 1875 m. perstatytas vėjo apgadintas bokštas. Įdo­mi baž­ny­čios archi­tek­tū­ra: į bal­tą tin­kuo­tų ply­tų fa­sa­dą tar­si įmū­ry­tas rau­do­nų ply­tų ke­tur­kam­pis bokš­tas su aštuoniakam­pe vir­šū­ne. Baž­ny­čio­je ku­ni­ga­vo daug švie­suo­lių, ku­rie kė­lė bal­są prieš lie­tu­vių vo­kie­ti­ni­mą, rū­pi­no­si lie­tu­viš­kų raš­tų spausdinimu. Ma­no­ma, kad 1850–1869 m. Kre­tin­ga­lė­je gy­ve­no ku­ni­gas Jo­ha­nas Fer­di­nan­das Kel­kis, pir­mo­jo lie­tu­viš­ko laik­raš­čio lei­dė­jas.
Kunigams reikėjo mokėti lietuvių kalbą, kadangi parapijoje XIX a. pabaigoje gyveno beveik vien lietuviai (per 94 %). 1944 m. pabaigoje bažnyčioje buvo įrengta sovietų kareivių arklidė. Jiems išsikrausčius ir aptvarkius bažnyčią, sakytojas Martynas Lankutis pradėjo laikyti pamaldas. Netrukus bažnyčia iš tikinčiųjų atimta, čia įrengtas sovietinio ūkio sandėlis.
1988 m. atsikūrė apie 40 žmonių bendruomenė. Bažnyčią imtasi tvarkyti. Remonto metu statybininkams nukėlus kulkų pažeistą bokšto kryžių, jo sferiniame rutulyje rastas sušaudytas klaipėdiškio laikraščio „Memeler Dampfboot“ antraštinis lapas. Taip paliudyta, kad Kretingalės bažnyčios bokštas tikrai buvo išmūrytas 1875 m. Maldos namai po restauracijos iš naujo pašventinti 1996 m.
Dabar bažnyčia taip pat naudojasi katalikų Kretingalės parapija, priklausanti Palangos dekanatui. Bažnyčia įtraukta į architektūros paveldo sąrašą.
Kretingalės neogotikinės architektūros bažnyčia prieš kelerius metus atnaujinta gavus europinę paramą, prisidėjus Klaipėdos rajono savivaldybei.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos iš interneto

Daugiau straipsnių

Skip to content