Priekuliškiai naujuosius mokslo metus pasitiko be pedagogų trūkumo

905 Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos mokiniai vėl grįžo į mokyklinius suolus raškyti žinių vaisių. Nors prastas oras privertė šventę perkelti iš lauko į patalpas, vos daugiau nei prieš metus pastatytoje aktų salėje viskas vyko sklandžiai. Šventinę dieną netrūko nei tėvelių jaudulio, nei mokytojų palinkėjimų, o gimnazijos direktorius Antanas Alčauskis džiaugėsi visiškai sukomplektuota pedagogų komanda.

Dalyvaus projekte
Paklaustas, kuo ši Rugsėjo 1-oji skiriasi nuo ankstesnių, mokyklos direktorius A. Alčauskis pabrėžė, kad šiais mokslo metais mokytojų netrūksta, o darbus pradės trys nauji pedagogai: du lietuvių kalbos mokytojai ir specialusis pedagogas, kuris kartu turės ir matematikos pamokų. Gimnazijos duomenimis, šiais metais čia mokysis 905 moksleiviai, o abiturientų – 48. Direktoriaus pavaduotoja ugdymui Loreta Kaltauskienė teigė, kad mokykla šiemet dalyvaus iš Europos Sąjungos fondų lėšų finansuojamame Klaipėdos rajono savivaldybės projekte, skirtame specialiųjų poreikių vaikams. „Tiek gimnazijos, tiek gimnazijos skyriaus vaikai turės galimybę lankyti įvairius užsiėmimus – vyks kompleksiniai judesio, muzikos, dramos terapijų ir mindfulness užsiėmimai, bus teikiamos kineziterapeuto, ergoterapeuto paslaugos ir daug kt. Iš specialiojo skyriaus važiuos ir veiklose dalyvaus septyniolika vaikų, o iš mūsų gimnazijos dešimt“, – patikslino pavaduotoja.
Vaikai stebino smalsumu
„Mokytoja, kas yra jūreivis?“ – tokiu klausimu Rugsėjo 1-ąją vienas iš naujųjų auklėtinių nustebino pradinių klasių mokytoją ir pirmokų auklėtoją Liną Truščinskienę. Šiemet jos klasėje 18 pirmokų.
„Smagu, kad klasėse vaikai domisi, nori kažko išmokti, jog jie pageidauja, klausia, rūpinasi, ar čia ta knygutė, ar čia tas sąsiuvinukas. Vaikai yra žymiai imlesni ir žymiai labiau domisi. Yra vaikų, kurie teiravosi apie kosmosą, o vienas berniukas paklausė: Mokytoja, kas yra jūreivis?“ – kalbėjo ji.
Pradedant mokslo metus savo auklėtiniams mokytoja akcentavo esminę taisyklę – nebijoti klysti. „Nereikia bijoti klysti. Mes tam ir mokomės, kad išmoktumėme. Mes išmoksime, ištaisysime klaidas. Jeigu ne šiandien, galbūt rytoj pasiseks. Jeigu rytoj nepasiseks, poryt pasiseks“, – pasakojo L. Truščinskienė.
„Kad pagautum tą mėlynąją sėkmės paukštę, reikia labai daug dirbti“, – tvirtina lietuvių kalbos mokytoja Aurelija Daugėlienė. Naujųjų mokslo metų pradžios proga ji mokiniams ir kolegoms linki ne atsitiktinės sėk­mės, o darbštumo ir kryptingo tikslų siekimo.
Pastebinti, kaip keičiasi mokykla ir moksleivių kartos, A. Daugėlienė džiaugiasi kiekvienoje laidoje atrandamais „perliukais“ – dorais ir trokštančiais mokytis mokiniais. „Vaikai mane moko įvairių dalykų ir pačią verčia keistis. Kuo ilgiau dirbi mokykloje, tuo labiau jaunėji“, – pridūrė pedagogė.
Abiturientams kitokia atmosfera
Paskutinį rugsėjį gimnazijos suole pasitinkantis Augustas Mažonas prisipažįsta sunkiai nusakantis emocijas: „Kai žinai, kad čia yra tavo paskutiniai metai, atrodo, visiškai kitokia atmosfera ir jausmai, keista juos apibūdinti. Net nežinau, kaip man seksis ta dvylikta klasė.“ Visgi A. Mažonas neslepia pasiilgęs mokyklos bei draugų. „Visiems mokiniams tikrai pasiūlyčiau siekti savo tikslo. Nors ir atrodo, kad negalit to pasiekti, vis tiek atiduokit visą save ir siekit aukščiausių aukštumų“, – kitiems moksleiviams linkėjo dvyliktokas.
Abiturientas Armandas Šneideris atviras – po dvylikos metų suole mokykla jam kiek pabodo, todėl per vasarą jos išsiilgti nespėjo. „Prieš pat egzaminus jaudulio tikrai yra, nes, norint patekti į universitetą, reikia surinkti nemažai balų. Todėl įtampa didelė, o mokytis reikės nemažai“, – apie artėjančius mokslo metus atsiliepė jis. Moksleivis sakė tiksliai nežinantis, ką nori studijuoti, tačiau jo mintys krypsta socialinių ar humanitarinių mokslų link.
Tėvai tikisi geriausio
Antrokės mama Laura Judienė sakė, kad tikisi, jog dukrai, perėjusiai į kitą klasę, teks gera mokytoja. Mama pridūrė kad anksčiau čia mokėsi ir pati, tačiau tada mokyklos fasadas buvo kiek kitoks – senesnis, o dabar jį pakeitė „moderni, graži ir tvarkinga“ aplinka.
Dvyliktoko ir septintoko mama Viktorija Vėlienė neslėpė jausmų: „Jaučiamės jautriai ir suprantame, kad laukia labai emociškai sunkūs metai. Baigiasi tas pirmas etapas – visgi dvylikta klasė, tad vaikams linkime kuo didžiausios sėkmės.“ Nuo pat pirmos klasės čia vaikus leidžianti mama džiaugėsi palaikančia mokyklos bendruomene ir administracija, kurios nepaliko abejonių dėl gimnazijos pasirinkimo.
Rugsėjo 1-ąją antrokę į mokyklą palydėjusios Jurgitos Juk­nienės teigimu, jaudulys, kuris buvo jaučiamas praeitais metais, jau nuslūgo – jos mergaitė naujuosius mokslo metus pasitinka nekantraudama.
Pati Jurgita vylėsi, kad dukra per daug neįsitemps, išliks smalsi ir gerai sutars su draugais.

Juras MIZGERIS
Vilniaus universiteto
žurnalistikos specialybės praktikantas