Naujasis Darbo kodeksas – spyris tinginiams?

Ateinančių metų sausio 1 d. turėtų įsigalioti nauja Darbo kodekso redakcija. Kol kas galutinio varianto neturintis įstatymo projektas tebeklaidžioja Seimo koridoriais, o dėl finalinio jo varianto dar kivirčijasi profesinės ir darbdavių sąjungos bei patys politikai. Viena aišku, kad šiuo metu galiojantis Darbo kodeksas gerokai atsilieka nuo pažengusių Vakarų šalių įstatyminės bazės. „Bangos“ kalbinti Klaipėdos rajono darbdaviai dėstė skirtingą požiūrį į pakeitimus. Privatininkams įmonių socialinė politika bus viršesnė už įstatymą, o štai valstybiniu finansavimu išlaikomai ligoninei pakeitimai varo stresą.

Iš teisininkų – krūva pastabų

Rugsėjį, jau prasidėjus Seimo rudens sesijai, parlamento teisininkai pagaliau pateikė išvadą dėl naujojo Darbo kodekso (toliau – DK) projekto. Teisės aktui, kuriame yra 266 straipsniai, teisės specialistai surašė 152 pastabas – abejonių sulaukė beveik du trečdaliai visų kodekso straipsnių. Jų įsitikinimu, teisės akto pakeitimus priimti iki metų pabaigos – nerealu.

Tokios išvados dar labiau sustiprino diskusijas viešojoje erdvėje. Darbuotojus ginančios profsąjungos, beje, net organizavusios mitingą prieš naująjį DK, ir toliau dėsto poziciją, kad pakeitimai darbuotojus grąžins į baudžiavos laikus. Išgyvenama dėl kelių esminių punktų. Pavyzdžiui, trumpinamas įspėjimo apie atleidimą terminas, kai nėra darbuotojo kaltės (buvo 2 mėn., liks 1 mėn.). Atleisti be priežasties bus galima ir prieš 3 dienas, tačiau išmokant vidutinį darbo užmokestį už 6 mėn. Žadama mažinti ir išeitines išmokas. Nepriklausomai, kiek metų asmuo dirbo, jam bus išmokama 2 mėn. vidutinio jo darbo užmokesčio suma, o dirbus iki 1 metų – 2 savaičių darbo užmokestis. Neliks ir tokios smulkmenos kaip valanda trumpesnė darbo diena prieš šventinę dieną.

Yra ir teigiamai vertinamų pakeitimų. Pavyzdžiui, minimalus darbo užmokestis galės būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą. Numatomos galimybės sudaryti lankstesnius darbo grafikus individualiai darbuotojams, taip pat dirbti iš namų nėščiosioms, mažamečius vaikus auginantiems darbuotojams ir pan.

Siūlo nepanikuoti

Nurimti ir nediskutuoti apie pirminius DK projektus siūlo UAB „Mida LT“ generalinis direktorius Gintautas Jonauskas: esą šiuo metu vykstančios batalijos yra apie tarpinį tarpinio DK variantą. Taigi pašnekovas nesiima vertinti, kaip konkretūs pakeitimai paveiks, pavyzdžiui, atlyginimo skaičiavimo metodus: „Mes savo socialinėje politikoje kitus skaičiavimo metodus taikėme, taikome ir taikysime. Tas kodeksas mums, kaip „Midai LT“, įtakos neturės. Socialinė kompanijos politika apsaugo žmones nuo tokių staigių pasikeitimų. Abejonės, nežinojimas, nerimas, mano požiūriu, įneša daugiau sumaišties negu aiškumo ir pozityvumo.“

Visgi vadovas įžvelgia gamybos įmonei naudingų naujojo įstatymo punktų. „Sakykime, žmonių samdymas trumpalaikiams darbams, ypač sezono metu. Kai porai dienų turime įdarbinti žmogų ir dėl to pereiti visas formalias procedūras, dingsta noras. Darbuotojo forminimas konkrečiam darbui ir konkrečiam periodui bus naudingas“, – pastebėjo pašnekovas.

„Mida LT“ Gargžduose dirba 80 žmonių. „Svarstyti dalyką, kai neaišku, koks bus galutinis jo pavidalas, nemanau, kad tikslinga. Tačiau jei kodeksas bus priimtas toks, koks numatytas dabar, socialdemokratai pliuso negalės užsidėti. Todėl nemanau, kad dokumentas bus priimtas būtent toks“, – įsitikinęs G. Jonauskas.

Galas medikų antraeilėms?

Nežinia DK pakeitimus vadina ir Gargždų ligoninės vyriausioji gydytoja Alma Grikšienė. Iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikoma gydymo įstaiga neturi galimybių numatyti vidinių saugiklių, nustelbiančių įstatymus. Anot gydytojos, Gargždų medikams aktuali ta pati visoje Lietuvoje svarstoma problema – kas ištiks keliose darbovietėse dirbančius medikus. „Kalbama, kad neliks antraeilių pareigų. Pas mus tokiose pareigose dirba beveik pusė visų medikų. Daugumai pirmaeilės pareigos yra Klaipėdos ligoninėse, kituose miestuose. Nemažai specialistų dirba ir gretimame Pirminės sveikatos priežiūros centre, ir ligoninėje. Taigi nežinome, kaip jų įdarbinimas keisis priėmus pakeitimus“, – nuogąstavo A. Grikšienė.

Tiesa, antraeilių pareigų panaikinimas toli gražu nereikštų, jog žmogus nuo šiol galės turėti tik vieną darbovietę. Skelbiama, jog keisis darbo sutarčių formuluotės, bus nustatytos naujos darbo santykių formos. Viena aišku, kad dabartiniams antraeilininkams tektų iš naujo nustatyti darbo santykių pobūdį.

Gargždų ligoninėje šiuo metu dirba 180 darbuotojų. Vyr. gydytoja teigiamai vertina numatytas griežtesnes priemones už darbo drausmės pažeidimus. Esą dabartinė tvarka, kai įspėjimą gavęs asmuo teikia pasiaiškinimus ir taip gali išsisukti nuo darbdavio sankcijų, yra ydinga. Anot A. Grikšienės, ligoninėje pasitaiko atvejų, kai darbuotojai piktnaudžiauja jiems palankia darbo drausme.

Kaip 10 Dievo įsakymų

Svarstant DK nebediskutuojama dėl atostogų fakto. Atleidžiamam darbuotojui bus išmokami atostoginiai ne daugiau kaip už trejų metų sukauptas atostogas. Taigi tie, kurie ilgiau taupė atostogų dienas, sulauks šnipšto.

Tokia taisyklė kol kas negalios UAB „Hidrostatyba“. Įmonės akcininkai ir valdyba apsisprendė, kad didesnį atostogų dienų skaičių sukaupę darbuotojai perteklių galės išatostogauti iki 2018 m. Įmonėje dirba apie 50 žmonių, sukaupusių 120–140 atostogų dienų. „Daugiausia tai savo darbui atsidavę inžinieriai, dirbantys 20–30 metų. Aš pats tokių dienų esu sukaupęs 150“, – skaičiavo UAB „Hidrostatyba“ valdybos pirmininkas Jonas Dumašius. Socialiai atsakingai įmonei vadovaujančiam verslininkui esą nekyla rankos nubraukti žmonių sukauptus atostoginius. „Pastaruosius 2–3 metus dienų kaupti nebeleidžiame. Kiekvienas dirbantysis turi paatostogauti bent kelias savaites“, – pridūrė pašnekovas.

Darbo kodekso pakeitimus J. Dumašius vertina gerai ir viliasi, kad Seimo nariams užteks politinės valios juos priimti. „Man keista, kai ilgamečiai darbuotojai įsivaizduoja, jog pulsime juos atleisti. Nieko panašaus. Gerų darbuotojų trūkumas yra jau dabar ir nė vienas mūsų įmonės žmogus nebus atleistas. Tačiau darbdaviui suteikiama didesnė laisvė vertinti nenorinčius dirbti ar tuos, kurie neatsakingai atlieka pareigas. Su kokiais verslininkais bekalbėčiau, nė vienas nemano, kad atleidimo požiūriu įvyks kažkokia panacėja. Naujos nuostatos tik stiprins darbuotojo atsakomybę. Kaip žmogus žino 10 Dievo įsakymų, taip ir darbovietėje žinos, ko negalima daryti“, – įsitikinęs J. Dumašius.

Profsąjungų neužstoja

Griežtą požiūrį verslininkas dėsto apie mitinguojančias profsąjungas. „Tas, kuris šaukia, niekada nebuvo darbdavys ir nesusidūrė su problemomis. Gi pagal senąjį įstatymą atleisdamas pensininką turi išmokėti 2 mėnesių išeitinę, nors žmogus jau gauna socialines garantijas iš valstybės. Tuo tarpu abipusiu susitarimu iš darbo išeinanti jauna moteris negauna nieko. Arba atleisdamas ilgametį darbuotoją turi sumokėti išeitinę už 4 mėnesius. Tuos pinigus gi reikia iš kažkur uždirbti“, – buvusias ydas vardijo J. Dumašius. Esą gerai dirbantiems žmonėms pakeitimų nėra ko bijoti.

Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas J. Dumašius aktyviai dalyvauja teikiant įvairius pasiūlymus Seimui. Jis įsitikinęs, kad esant dabartinei ekonominei padėčiai drąsiai būtų galima minimalią algą didinti bent iki 450 Eur. „Už 300 Eur mes nieko nebenusamdome. Dėl to svarstėme, kad algos galėtų kilti pagal sektorius. Manau, dėl minimalios algos dydžio triukšmą kelia didieji prekybos centrai, darbuotojams daugiausia ir mokantys tokias algas. Taip pat problemų kyla biudžetinėse įstaigose darbuotojus išlaikančioms savivaldybėms“, – pastebėjo jis.

• Vyriausybės parengtas socialinis modelis siūlo liberalizuoti darbo santykius bei pertvarkyti „Sodros“ pensijų sistemą. Iš viso planuojama pakeisti apie 40 teisės aktų.
• Darbdaviai teigia laukiantys liberalesnio darbo santykių reglamentavimo, nes tai paskatintų ekonomiką ir leistų sukurti apie 85 tūkst. naujų darbo vietų.