Rajonui gresia Slengių „Brexit“
Nepasitenkinimas dėl švietimo, metai iš metų nesprendžiami infrastruktūros klausimai – perpildė sparčiai besiurbanizuojančios Sendvario seniūnijos kai kurių Slengių kaimo gyventojų kantrybės taurę. Įžvelgdami Klaipėdos rajono savivaldybės valdžios neveiklumą jie kreipėsi į Klaipėdos miesto merą Vytautą Grubliauską: teiravosi, kaip reaguotų uostamiestis, jei Slengiai norėtų prisijungti prie Klaipėdos teritorijos.
Slengiškių galimas „Brexitas“ tapo iššūkiu rajono valdžiai, paskata dar kartą įvertinti nuo rajono nutolusias teritorijas, peržiūrėti skiriamą finansavimą.
Vizitas pas V. Grubliauską
Slengių seniūnaitijos seniūnaitė Irma Černuševičienė „Bangai“ akcentavo, kad prisijungimas prie Klaipėdos toli gražu nėra visų slengiškių noras. Tai dalinai išprovokavo Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos pavedimu vykdyta gyventojų apklausa dėl pritarimo keisti Savivaldybės pavadinimą į Gargždų. Jei taip įvyktų, tuomet dalis slengiškių išties galimai labiau šlietųsi prie uostamiesčio nei prie Gargždų. „Vienos Slengių bendrijos (individualaus kvartalo „Svajonių krantas“) nariai inicijavo neformalią, nieko neįpareigojančią apklausą socialiniame tinkle „Facebook“. Dalyvavo per 100 respondentų, didžioji dalis pritartų jungimuisi prie Klaipėdos. Tačiau tai neatspindi visų gyventojų nuomonės. Apklausa buvo neoficiali. Vis dėlto iniciatoriai nusprendė apsilankyti pas Klaipėdos merą Vytautą Grubliauską ir pasiteirauti jo pozicijos dėl galimo Slengių prijungimo. Mane kaip seniūnaitę pakvietė pasiklausyti, pati nebuvau gerai supažindinta su ta situacija. Viskas vyko labai greitai, susitikimas taip pat buvo neformalus. V. Grubliauskas išreiškė poziciją, jog didžioji dauguma Tarybos narių galimai pritartų tokiam slengiškių pageidavimui. Kaip viskas bus iš tiesų, ar kada nors tai gyvenime įvyks, visiškai neaišku“, – „Bangai“ telefonu dėstė I. Černuševičienė.
Didžiausia bėda – švietimas
Slengių seniūnaitijos seniūnaitė, paklausta, kas labiausia skatina slengiškių norą jungtis prie Klaipėdos, atsakė: „Požiūris į Sendvario seniūniją, į Slengių gyventojus. Tvyro nusivylimas dėl neišklausymo, biurokratizmo, atsiremiame į sieną net dėl smulkmenų – visur neigimas, neįgalumas spręsti. Žinoma, didžiausias gyventojų nepasitenkinimas yra dėl švietimo: nėra ugdymo įstaigų, negali priimti visų norinčių. Vienas iš tėvų deklaruoja gyvenamąją vietą Klaipėdoje, kitas – rajone, taip bandoma suktis iš padėties, tačiau yra problematiška. Yra daug neišspręstų ir infrastruktūros klausimų: stinga apšvietimo, autobusų, kurie pavežtų iki miesto irgi yra mažai, ir t. t.“
Sendvario seniūnijos seniūnei Loretai Kuprienei toks gyventojų vizitas pas Klaipėdos merą buvo tikra staigmena: „Sužinojau iš Klaipėdos dienraščio, paskambinusio pasiteirauti, kokiu klausimu slengiškiai lankysis pas V. Grubliauską. Išsiaiškinau, jog gyventojų netenkina rajono Savivaldybės požiūris į Sendvario seniūnijos žmonių lūkesčius, tad bandoma prašyti prieglobsčio uostamiestyje. Tokių kalbų diskusijose, sueigose su gyventojais pasigirsdavo ir anksčiau. Tiek iš gyvenančiųjų Slengiuose, tiek iš Mazūriškių, Gindulių, Klipščių pusės. Pagrindinės yra trys priežastys: dėl infrastruktūros gerinimo, taip pat susisiekimo ir pagrindinė – švietimas. Rajono vaikai priimami uostamiestyje, tačiau prioritetas yra miestelėnams, tad Sendvario seniūnijos žmonės gauna, kas lieka. Būna jog vyresniam vaikui mokykla viename Klaipėdos gale, o darželis jaunesniajam – kitame. Nepatogu“, – dėstė L. Kuprienė. Jos nuomone, reikia suvaldyti asignavimų sistemą, daugiau lėšų skirti paslaugoms pirkti: šienavimui, duobių lopymui, asfaltavimui, lietaus kanalizacijos tinklų įrengimui, nes Sendvario seniūnijoje teritorijos labai sparčiai urbanizuojamos, tad tiesiog nespėjama žingsnis žingsnin, ko žmonės norėtų.
Kaltinimai nepagrįsti?
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas Raimondas Simonavičius vertina neigiamai seniūnaitės ir gyventojų vizitą pas V. Grubliauską: „Pagal įstatymą seniūnaitis privalo atstovauti seniūnaitijos gyventojų interesams ir reikšti vienokią ar kitokią gyventojų nuomonę tik turėdamas įgaliojimus, kurie suteikiami seniūnaitijos gyventojų susirinkime arba seniūnaičių sueigoje. Šiuo atveju kreipiantis į Klaipėdos miesto merą dėl galimybės Slengius prijungti prie Klaipėdos m., mano žiniomis, seniūnaitė tokių įgaliojimų neturėjo ir tai galimai padarė savo asmenine iniciatyva. Kiek turiu informacijos, Slengių seniūnaitijos gyventojai, kurių šioje seniūnaitijoje yra per 1200, dėl tokio kreipimosi nebuvo kviečiami į sueigą, dėl tokio klausimo nebuvo atlikta ir apklausa.“
Pašnekovas akcentavo pastaruoju metu matąs ir daugiau šios seniūnaitės viešų kaltinimų Klaipėdos rajono savivaldybei ir jos institucijoms, esą Savivaldybės institucijos netinkamai, neetiškai, nepagarbiai bendrauja, o Klaipėdos rajono valdžia esą neveiksni, saugo savo kėdes ir atstovauja savo asmeniniam interesui. „Manau, kad tokie kaltinimai gali būti susiję su neseniai vykdytu Klaipėdos rajono savivaldybės patikrinimu, kurio metu buvo įvertinta situacija, kodėl kai kurie slengiškiai yra galimai užėmę valstybinę žemę, Slengių karjero pakrantę“,– svarstė jis.
Anot R. Simonavičiaus, pastarųjų metų investicijos Slengių kaimui yra akivaizdžios: „Suremontuotas Slengių daugiafunkcis centras, šiemet pastatytas naujas 74 vietų vaikų darželis, išnuomotos patalpos Gindulių darželiui, išnuomota kultūros renginių salė. Už kiekvieną vaiką, kuris neturi galimybės lankyti darželio Slengiuose, teikiamos Savivaldybės dotacijos Klaipėdos miestui. Gyvenvietėje nutiesti centralizuoti vandentiekio ir nuotekų tinklai, keleivius vežioja priemiestiniai autobusai, kurie dalinai taip pat dotuojami Klaipėdos rajono savivaldybės. Masiškai stingant vietų vaikų ugdymui, šiuo metu atliekamas sklypo pirkimas, kuriame bus pradėta nauja ugdymo įstaigos statyba, o nuo kitų metų planuojami net du pirmų klasių komplektai.
Pripažįstu, kad tikrai nėra išspręstos visos Slengių kaimo problemos, tačiau manau, kad tiek Klaipėdos rajono savivaldybės, tiek ir mano kaip Tarybos nario dėmesys yra prioritetinis šiai gyvenvietei. Kviečiu nekonfliktuoti, bet telktis bendram tikslui, kuriant saugią ir jaukią mūsų gyvenamąją aplinką.“
KOMENTARAI
- Klaipėdos rajono savivaldybės meras Vaclovas DAČKAUSKAS: „Klaipėdos miesto savivaldybė jau seniai puoselėja viltis prisijungti rajono teritorijas. Pirmas žingsnis buvo padarytas, kai norėta prisijungti Žaliąjį slėnį ir plėsti pietinę miesto dalį rajono žemių sąskaita. Klaipėdos rajono savivaldybės taryba tam nepritarė ir, manau, ateityje nepritars, kad atskiros rajono teritorijos būtų prijungtos prie Klaipėdos miesto.“
- Klaipėdos miesto meras Vytautas GRUBLIAUSKAS: „Kiek leidžia galimybės, susitinku su visais norinčiaisiais, tad ir slengiškiams mano durys buvo atviros. Jie norėjo išsakyti savo poziciją, suderinome laiką, ir atvyko. Tiesa, prisijungė ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas, kadangi slengiškiai neprieštaravo, jis taip pat dalyvavo susitikime. Emocijas teko nuraminti, kad būtų išklausytos visų pozicijos. Susitikimas peraugo į aktyvią darbinę diskusiją. Akcentuoju, jog Klaipėdos miestas, vadovai šio susitikimo neinicijavo, tačiau būčiau blogas meras, jei neišklausyčiau žmonių. Kiek leidžia įstatymai, visada išgirsime gyventojų prašymus, pageidavimus. Bet kuriuo atveju aš ir mano pavaduotojai elgiamės korektiškai, pats netoleruočiau, jei kažkas kiršintų žmones, kažkuo įtikinėtų. Gyvename nepriklausomoje Lietuvoje, slengiškiai pasinaudojo teise išsakyti savo poziciją, o valdžios priedermė ją išgirsti ir teisinėmis priemonėmis spręsti.
Jei Klaipėdos miestą pasiektų oficialus prašymas prijungti Slengių teritoriją ir būtų svarstomas Taryboje, manau, didžioji dauguma politikų pritartų. Tačiau nenoriu užbėgti įvykiams už akių. Tai sudėtingas, daug laiko sąnaudų reikalaujantis procesas. Pirmiausia, gyventojai turi kreiptis į Savivaldybę, kurioje gyvena, po to į – Klaipėdos miestą. Kai abi Tarybos priima sprendimus, šie keliauja į Vyriausybę. Pastaroji vertina, ar tai pakankamas pagrindas inicijuoti privalomą gyventojų apklausą. Ši pavedama kažkuriai Savivaldybei. Tik po to imasi svarstyti Vyriausybė ir galutinį sprendimą taria Seimas, nes tai yra administracinių teritorinių ribų keitimas. Tokių precedentų Klaipėdoje yra buvę. Kažkada ir Tauralaukis tapo uostamiesčio dalimi, taip pat Giruliai.“
