Gražūs Gargždai – tik legendinėje dainoje?
Iki jubiliejinės Gargždų šventės likus porai dienų antradienį nuo 6 val. ryto Savivaldybės aikštėje ir Žemaitės gatvėje jau uoliai darbavosi darbininkai. Pasak S. Bakšinskio, artimiausiu metu šalia autobusų stoties esančios kalvelės plyną lauką keis gėlės, jos bus sodinamos ir prie Kultūros centro bei prekybos centro „Norfa“ pašonėje esančioje salelėje. „Dominuos daugiamečiai augalai ir krūmai, kokie, nemanau, kad svarbiausia“, – sakė seniūnas. Jis kalbėjo, kad mieste vienmečių augalų išvis neturi būti. Vadinasi, našlaitės aikštėje prie Savivaldybės – ne pagal planą.
Jau ketvirtadienį Gargždai pradės švęsti 765 metų gimtadienį. Tačiau šventinis miesto rūbas, gargždiškių akimis, skurdus. Gyventojai baisisi pagrindinėmis ir kitomis miesto gatvėmis, apleistomis ir apžėlusiomis kone kelius siekiančiomis žolėmis. Miestelėnai gūžčiojo pečiais, kodėl Gargžduose beveik nebeliko gėlių, o esantis apželdinimas paliktas likimo valioje. Panašu, kad bent kurį laiką prie naujojo miesto įvaizdžio teks priprasti. Mat šiuo metu įgyvendinama nauja Gargždų apželdinimo koncepcija.
Gyventojai pratrūko: „Tokių apleistų Gargždų neregėjome“
Vos 10 minučių ekskursija pagrindinėmis Klaipėdos, Žemaitės, Kvietinių ir kitomis gatvėmis piktina ne vieną gargždiškį, neabejingą mylimo miesto aplinkai. „Bangai“ žmonės pratrūko dėl akis badančio Gargždų apželdinimo ir jo nepriežiūros. „Negalime tylėti, kuomet miestas toks apleistas ir neprižiūrėtas. Panašu, kad niekas dėl viešųjų erdvių tvarkos ir puoselėjimo nepajudina nė pirštelio. Juokas pro ašaras, kai pagrindinėse miesto gatvėse keroja piktžolės, išdžiūvę kiūkso raugerškiai, išdegusi žolė. Prie Sporto mokyklos, Atviro jaunimo centro veši kone kelius siekianti pieva. Ką jau kalbėti, kad gėles mieste turbūt būtų galima suskaičiuoti ant rankų pirštų. Cementinis miestas. Tokių apleistų Gargždų dar neregėjome. Tai kur gi panaudojamos lėšos, skirtos miesto aplinkos tvarkymui? Ar seniūnas daugiau seniūnijos kiemo niekur nesižvalgo?“ – redakcijai esamu miesto apželdinimu ir priežiūra piktinosi skaitytojai. Taip pat jie stebėjosi, kad ūkiškumo ir tvarkos stinga daugeliui Kvietinių gatvėje įsikūrusių verslininkų, kurie nesirūpina sau priklausančiais žemės sklypais ir nepjauna žolės. Gargždiškiai nuogąstavo, kad gražūs Gargždai, tikėtina, liks tik legendinėje, jau neoficialiu miesto himnu tapusioje, Vytauto Rimavičiaus dainoje „Gargždai – mano miestas“.
Kad Gargždai niūrūs bei apleisti, įsitikinęs ir Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas Šarūnas Vaičiulis. „Anksčiau Gargždai žydėjo, o dabar aplinka liūdina. Štai Klaipėdos gatvėje gėlių „gyvatuke“ (aut. pastaba – anksčiau ši gėlių kompozicija buvo tapatinama su Gargždų vizitine kortele šiltaisiais metų laikais) kyšoja tik kelios varguolės tulpės. Kur matyta, kad pradeda pjauti žolę, jos neužbaigia ir imasi kitos erdvės? Taip ir lieka „išgraužti“ plotai. Nupjauti mieste žolės nesugeba, tačiau bendruomenės narcizus pasodintus parke – uoliai įveikia“, – piktinosi bendruomenės pirmininkas.
Š. Vaičiulis taip pat stebėjosi, kodėl Gargždų seniūnas Saulius Bakšinskis niekuomet nežino aiškaus atsakymo į elementarius gyventojų klausimus ir lyg estafetę atsakomybę perduoda vis kitam Savivaldybės ar seniūnijos darbuotojui. „Siuntinėja nuo Einošiaus pas Keipošių. Vienas Gargždų teritorijas prižiūri seniūnija, kitas – UAB „Gargždų komunalinis ūkis“. Kodėl kaskart reikia domėtis, kam priklauso prižiūrėti konkrečias miesto erdves? Kodėl seniūnijoje negalima iškabinti plano ir gyventojams pateikti informaciją dėl plotų paskirstymo, jų tvarkymo grafiko? Logika tokia – sulaukiam problemos, o vėliau ieškom kaltų“, – aiškumo, planavimo ir ūkiškumo pasigedo aktyvus gargždiškis.
Miesto seniūnas: „Nebeliko darytojų – tvarkomės, kaip išeina“
Gargždų seniūno S. Bakšinskio „Bangai“ pasiteiravus, ar miestas prieš jubiliejinį gimtadienį tvarkingas ir jam akių nebado nenupjauta žolė, kerojančios piktžolės, kitapus telefono ragelio įsivyravo tylos pauzė. „Ką aš galiu įvertinti? Nežinau, ar mes patenkinti, ar ne. Dirbame pagal Savivaldybės parengtus projektus“, – pokalbį su žurnaliste pradėjo miesto šeimininkas.
S. Bakšinskio teigimu, Gargždai nėra prižiūrimi blogiau nei ankstesniais metais. Anot jo, žolė pjaunama, 5 etatiniai ir 2 neetatiniai seniūnijos darbuotojai uoliai pluša kasdien ir tvarko miestą. Tad, seniūno nuomone, teigti, kad Gargždai apleisti – neteisinga. Pašnekovas pasakojo, kad nuvažiuoja į Kretingą, Plungę ar Telšius ir pastebi, kad Gargžduose nėra taip blogai, kaip aiškina žmonės. „Jau lietuvių būdas – vieniems kitus plakti kritika, tačiau gargždiškiai šia savybe pasižymi dar labiau. Susidaro įspūdis, kad tie, kurie daugiausia kritikuoja, mažiausiai prisideda prie darbų“, – nuomonę reiškė seniūnas.
Visgi Gargždų šeimininkas pripažino, kad situacija dėl miesto apželdinimo – sudėtinga. Mat seniūnija nebeturi apželdintojo. „Nebeliko darytojų. Tačiau pagal savo pajėgas tvarkomės, kaip išeina. Pagrindinėse gatvėse žolių, piktžolių nepastebėjau. Kad nieks nieko neveikia, sakyti tikrai negalima, o nuomonių visuomet bus įvairių“, – komentavo jis ir akcentavo, kad seniūnija – tik vykdytoja. Tad esą klausimų lavina turėtų būti pateikta ne jam, o Savivaldybei.
Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Tamošauskienė „Bangai“ patvirtino, kad Gargždų seniūnija šiuo metu neturi apželdintojo. Savivaldybėje nepilnu etatu dirba viena specialistė, kuri rengia apželdinimo projektus visam rajonui.
Viešieji apželdinimo pirkimai patikėti ir muziejui
„Juk Savivaldybė dar praėjusių metų gruodį žinojo, kad iš Gargždų seniūnijos darbuotojų gretų pasitrauks už miesto apželdinimą atsakinga specialistė. Kodėl iškart neskelbė atrankos šiai pozicijai? Kodėl reikėjo sulaukti, kol miestas apžels piktžolėmis? Pagal dabartinių seniūnijos darbuotojų kompetenciją jie gali darbininkams tik parodyti, kur nupjauti žolę, o ir ši funkcija atliekama nekokybiškai. Kiek žinau, Savivaldybė turi ne vieną apželdinimo projektą, tačiau ar seniūnija juos įgyvendina? Ar esamas vaizdas – jau išleistų mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigų rezultatas?“ – kėlė klausimą Gargždų miesto bendruomenės pirmininkas Š. Vaičiulis.
S. Bakšinskis atsakomybės dėl miesto aplinkos būklės kratėsi ir uoliai akcentavo, kad dėl Gargždų apželdinimo pirmu smuiku groja Savivaldybė. Seniūnas informavo, kad šiuo metu seniūnija įgyvendina tris Savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus perengtus apželdinimo projektus: Savivaldybės aikštėje, Turizmo ir informacijos centro skvere bei Žemaitės gatvėje. „Vyksta pereinamasis laikotarpis – formuojamas naujas gėlynų įvaizdis. Projektai šiuo metu dar įgyvendinami. Nereikia daryti skubotų išvadų. Jei paskambinsite po kokio mėnesio ir klausite, jau galėsiu komentuoti aiškiau. Šiuo metu detalizuoti gali tik projektų rengėjai“, – abstrakčiai ir atsargiai kalbėjo seniūnas. Tačiau jis atskleidė įdomią detalę, kad miesto apželdinimo projektų viešieji pirkimai išskaidyti. Turizmo ir informacijos centro skvero apželdinimo pirkimus vykdė minėtas centras, Savivaldybės aikštės – Gargždų seniūnija, o Žemaitės gatvėje – net Gargždų krašto muziejus.
Nejaugi, Savivaldybės atstovų nuomone, istorijos ir kultūros puoselėtojų funkcija – rūpintis miesto erdvių apželdinimu? O galbūt teritorijoje prie muziejaus miestelėnams numatytas siurprizas ir čia išdygs istoriją menantys retų rūšių augalai? Tad dėl to dalis miesto apželdinimo viešųjų pirkimų ir patikėta muziejininkams?
Želdiniams lėšų yra, bet pritrūko pajėgų
Kaip „Bangą“ informavo Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Tamošauskienė, pirkimai buvo skaidomi, nes Gargždų seniūnija neturi apželdinimo specialisto. Tad nebūta pajėgumų įvykdyti vieną pirkimą.
Žemaitės gatvės apželdinimo konkursą laimėjo UAB „Bangos želdiniai“. 3 metų sutarties vertė – 9,7 tūkst. eurų. Turizmo ir informacijos skvero apželdinimo konkursą laimėjo UAB „Frezijų puokštė“. 5 metų sutarties vertė siekia 11 927 eurų. Seniūnija Savivaldybės aikštės apželdinimą vykdo savo resursais iš vienmečių ir daugiamečių augalų apželdinimo sutarčių.
Kaip aiškino J. Tamošauskienė, Žemaitės gatvėje sodinami 32 šermukšniai. Skvere prie „Minijos“ kino teatro, šalia „Bangos“ skulptūros, projektuojami daugiamečiai žoliniai bei sumedėję augalai. „Jie ne tik ekonomiškesni (išlieka keletą ar keliolika metų), bet formuoja natūralesnę aplinką. Projekte numatyta, kad ten galima sodinti ašuotes, dekoratyvinius česnakus, katžolę. Žaliame plote prie gyvenamojo 7 namo įkomponuojamos kalninės pušys derinyje su paklotiniu augalu damerio kauleniu. Žalioje juostoje prie esamų senųjų beržų bus aukštesni ir žemesni krūmai: smailialapė lanksva, sedula, miskanto grupelės bei paklotiniai augalai. Žaliasis plotas su naujai pasodintais himalajiniais beržais gali būti ištisai apsodintas kiliminiu damerio kauleniu. Trikampio formos plotą prie kino teatro siūloma apsodinti horizontaliuoju kauleniu, balta lapija sedula, priekiniame plane smailialape lanksva ‘Compacta’ ir arčiau fasado darželiniu pupmedžiu“, – įmantrius būsimų želdinių pavadinimus detalizavo specialistė. Ji pasakojo, kad Savivaldybės pastato apželdinimo planas – vienmetėms gėlėms palikti tris 4 metrų ilgio ir pločio plotelius aikštėje. „Kitur nesodinant vienmečių gėlių. Kitose vietose planuojama damerio kaulenis, raudonžiedės gudobelės, vakarinės tujos ‘Danica’, viksvos arba amerikinės heucheros. Ties Tilto g. projektuojami sodinės meškytės krūmai“, – vardijo J. Tamošauskienė.
„Jei matote, kad yra šikna ir nieko nebespėjate su darbais – apsiverkite ir dirbkite toliau“, – likus keturioms dienoms iki Gargždų gimtadienio feisbuke, asmeninėje paskyroje, pasidalijo miesto šeimininkas S. Bakšinskis. Kokia darbų lavina užgriuvo seniūną, „Bangai“ jis neatskleidė. „Ši mintis pasidalinta ne seniūnijos, o mano asmeninėje paskyroje ne darbo metu. Komentuoti neprivalau“, – savo privatumą gynė S. Bakšinskis, tačiau prasitarė, kad šie žodžiai – iš Sėkmės akademijos mokymų, kuriuose teko lankytis.
