Afrikinis kiaulių maras slenka pajūrio link

A. Bauža: „Jeigu kiaulė neėda, karščiuoja, apatiška, svirduliuoja, vemia, viduriuoja ar nugaišo, nedelsdami praneškite Klaipėdos valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai tel. 8 620 36088 ar įgaliotam veterinarijos gydytojui. Visą parą veikia nemokama linija 8 800 40403. Nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų kiaulių laikytojui gresia įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 300 eurų. AKM atveju nepriklauso kompensacija už nugaišusias ir sunaikintas kiaules, nebus skirta Europos Sąjungos ir valstybės finansinė parama.“Afrikinis kiaulių maras (AKM) Lietuvoje plinta kasmet. Pernai 32 šalies savivaldybėse jis nustatytas 30 ūkių, laukinėje faunoje – 1 328 atvejai. Šiemet afrikinis kiaulių maras aptiktas naujuose – Jurbarko, Raseinių, Mažeikių, Akmenės, Joniškio rajonuose. Veterinarijos specialistų rūpestis – kad virusas nepatektų į Klaipėdos rajono kiaulininkystės ūkius, nes artėja pajūrio link.

Išsigelbėjimas – griežta biosauga

Šiais metais kiaulių ūkiuose AKM nenustatytas, tik laukinėje faunoje – 491 vietoje aptikti 1 179 sergantys šernai. Valstybinės Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos rūpestis – kad virusas nepatektų į mūsų rajono kiaulininkystės ūkius.

Šiuo metu 473 ūkininkai laiko 24 032 kiaules. Daugiausia jų auginama UAB „Kontvainiai“, „Bridimex“, Vytauto Gliožerio ūkyje ir Vėžaičių žemės ūkio bendrovėje.

„Mūsų tarnyba išleido du įsakymus dėl AKM kontrolės kiaulininkystės ūkiuose. Patvirtintas tvarkos aprašas, kuriame nustatyta, kas yra mažas, vidutinis ir didelis ūkis, kokie biosaugos reikalavimai juose taikomi, – kalbėjo valstybinės Klaipėdos maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkas Antanas Bauža. – Privatūs veterinarijos gydytojai (Klaipėdos rajone dirba 8) tikrina mažus kiaulių ūkius, vidutinius – mūsų tarnyba, didžiuosius, kuriuose griežčiausi biosaugos reikalavimai, tikrins Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus patvirtinta komisija.“

Tikrinimai jau prasidėjo – visi ūkiai bus patikrinti iki birželio 1 d.

A. Bauža akcentavo, jog pagrindinė priemonė apsisaugoti nuo šio viruso – griežta biosauga. Be to, visose rajono seniūnijose organizuojami pasitarimai ir mokymai. Kitą savaitę vyks pirmasis susitikimas Vėžaičiuose, kur bus kalbama apie biologinio saugumo priemonių reikalavimų įgyvendinimą kiaulių laikymo vietose, ūkinių gyvulių ir gyvūnų ženklinimą, registravimą bei kita.

„Kviečiame gyventojus aktyviai dalyvauti, kad dar kartą susipažintų su biosaugos reikalavimais. Raginame gyventojus deklaruoti savo laikomas kiaules, nes tik deklaravus ištikti bėdos gaus valstybės kompensaciją, ir privatus veterinarijos gydytojas galės pakonsultuoti, patikrinti biosaugos reikalavimų įgyvendinimą“, – dėstė A. Bauža.

Mažuose ūkiuose lankysis tikrintojai

Pernai Klaipėdos valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba kartu su privačiais veterinarijos gydytojais patikrino 428 mažus kiaulininkystės ūkius, kurių šeimininkai savo reikmėms laikė ne daugiau kaip 10 kiaulių ar ne daugiau kaip 2 paršavedes ir 1 kuilį. Biologinio saugumo reikalavimų pažeidimai nustatyti 29 kiaulių ūkiuose: neaptvertos kiaulių vietos, prie įėjimo į tvartą neįrengti dezinfekavimo kilimėliai, ūkių savininkai nepateikė paršelių įsigijimo ar išvežimo dokumentų, laiku nedeklaravo kiaulių. Administracinių teisės pažeidimų protokolus teko surašyti 21 kiaulių ūkio savininkui ir paskirti pinigines baudas.

Šiemet planuojama aplankyti visus mažus kiaulininkystės ūkius. Nustačius pažeidimus, bus tikrinama pakartotinai.

A. Bauža akcentavo, jog kiaules privalu deklaruoti 4 kartus per metus: sausį, balandį, liepą ir spalį. Šį sausį Klaipėdos rajone kiaules deklaravo 174 mažų (nekomercinių) ūkių savininkai, kurie turėjo 423 kiaules. Pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo 200 laikytojų, kurie augino 580 kiaulių. Veterinarijos specialistai spėlioja, ar augintojų sumažėjo, ar ne visi deklaruoja šiuos savo gyvulius?

Reikalavimai: nuo drabužių iki pašarų

„Maži kiaulininkystės ūkiai privalo taikyti biologines saugos priemones. Kiaulių laikymo vietos turi būti aptvertos, kad būtų išvengta kontakto su šernais. Į jas negali patekti pašaliniai asmenys. Turi būti ribojamas transporto priemonių įvažiavimas į ūkininko kiemą. Kiaulių laikytojai, dalyvavę medžioklėje, tvarkę šerno skerdeną ar pabuvoję kitame kiaulių ūkyje, į savo tvartą turi eiti tik nusiprausę, persirengę ir pasikeitę avalynę“, – akcentavo A. Bauža.

Jis pridūrė, kad prie įėjimo į tvartą turi būti įrengti dezinfekciniai kilimėliai. Tai negili tvirta dėžė, pripildyta pjuvenų ir sulaistyta veterinarijos vaistinėje įsigytu dezinfekciniu skysčiu. Prieš darbus tvarte ir juos baigus būtina persirengti, nusiplauti rankas. Būtina dėvėti tik darbui tvarte skirtus drabužius ir avalynę.

Kiaulės turi būti šeriamos tik termiškai apdorotu ar granuliuotu pašaru. Naujo derliaus grūdai turi būti plikomi verdančiu vandeniu arba palaikyti ne mažiau nei mėnesį. Pakratams gali būti naudojami šiaudai, atvežti tiesiai iš lauko. Tvarte būtina reguliariai naikinti graužikus, vabzdžius ir kitus kenkėjus.

Draudžiama kiaules laikyti lauke, šerti jas maisto atliekomis, nenuplikytais grūdais ir žalia žole.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content