Savivaldybės įvaizdyje lenda spragos
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija išleido naują reprezentacinį fotografijų albumą „Klaipėdos rajonas: atveria horizontus“. Jis bus dovanojamas Savivaldybės svečiams, įvairiomis progomis teikiamas vietos gyventojams. Šį leidinį raginama pavartyti ir internete, juo dalintis socialiniuose tinkluose. Tiesa, internautai jam negaili pagyros žodžių. Išties į 111 puslapių sugulusios iš paukščio skrydžio darytos nuotraukos užburia rajono gamtos, istorinių vietų vaizdais. Tačiau ar vien tik meniškumas yra esminis reprezentacinės priemonės kriterijus? „Banga“ praskleidė gražių nuotraukų šydą. Bandėme išsiaiškinti, kokią pagrindinę komunikacinę žinutę stengtasi perteikti albumu. Tačiau šios mįslės įminti nepadėjo nei Savivaldybė, nei leidinio rengėjai.
Pasigedo aiškaus tikslo
Pasak komunikacijos agentūros „Media dia“ projektų vadovės Editos Valinčienės, Savivaldybės išleistas gargždiškio fotografo Andriaus Kundroto nuotraukų albumas vizualiai patrauklus, spauda kokybiška, turinys – meninis. Tačiau neaišku, koks šio albumo tikslas: ar reprezentuoti rajoną kaip unikalų gamtos ir išskirtinį urbanistinį objektą, ar prikviesti į rajoną daugiau turistų vaizdu išreiškiant jiems tai, kad šiuos albume matomus Klaipėdos rajono objektus yra patogu ir paprasta aplankyti užsieniečiui, ar šia priemone siekiama užmegzti naujų tarptautinių ryšių. „Praktikoje, kai leidžiami panašaus pobūdžio albumai, įmonės, įstaigos ar organizacijos paprastai šalia meniškų ir/ar originalių lokacijų fotografijų pateikia išsamią informaciją apie save pagal tai, ko leidiniu siekiama – fotografijos šią informaciją papildo. Reprezentaciniuose leidiniuose neturėtų būti pamirštama pristatyti istorijos, dirbančių ir kuriančių žmonių, kultūros ir meno kolektyvų, pagrindinių šiuolaikinės vadybos elementų reprezentuojant ir komunikuojant, pristatant save kaip nuolat augantį ir tobulėjantį vienetą“, – pastebėjimus „Bangai“ dėstė E. Valinčienė. Ji pabrėžė, kad, prieš pradedant šio albumo leidimą, derėjo atsakingai apsvarstyti ir išsigryninti pagrindinę komunikacijos žinutę, kuri bus transliuojama.
Kam atveria horizontus?
Leidinio užsakovai Savivaldybė vienbalsiai tikina, kad albumas – puikiausia reprezentacinė savivaldos priemonė užsienio svečiams ir puikiai atspindi praėjusiais metais Tarybos patvirtintą pirmąjį rajono prekinį ženklą, kurio šūkis – „Atveria horizontus“. Primename, kad prekinio ženklo pagalba viliamasi, kad pavyks pritraukti naujų gyventojų, investicijų, padidinti turistų srautus Klaipėdos rajono, pajūrio ir pamario krašte. Užmojai dideli, tad reprezentacinis leidinys turėtų būti gerai apgalvotas. Pažvelkime atidžiau į jo 111 puslapių. Leidinio anotacija, nuotraukų aprašymai pateikti tik lietuvių kalba. „Vertimas būtų atsiėjęs papildomai lėšų. Kalba nuotraukos, ne tekstas. Orientavomės į lietuvių visuomenę“, – aiškino reprezentacinio leidinio leidyba rūpinęsis Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis. Bent angliškai albume pateiktos įžangos nepasigedo ir jo redakcinės kolegijos narė vicemerė Violeta Riaukienė. „Skatins tautiškumą ir išsaugos savitumą. Užsieniečiai, jei norės, galės išsiversti ir taip susipažinti su lietuvių kalba“, – praėjusią savaitę žurnalistei nuomonę reiškė ji.
Panašu, kad horizontus atversime tik Lietuvai. Tačiau jei albumas paklius į kalbininkų rankas, gimtosios kalbos puoselėtojai galimai nedžiūgaus. Mat kažin ar pro jų skvarbias akis prasprūs leidinio pavadinime net ant viršelio besipuikuojanti skyrybos klaida. Valstybinės lietuvių kalbos komisija redakcijai patvirtino, kad dvitaškis pavadinime rašomas nepagrįstai. „Toks skyrybos ženklas gali būti rašomas tarp antraštės dalių, kai antroji antraštės dalis aiškina, siaurina ar plečia pirmąją. „Pavadinimas „Klaipėdos rajonas atveria horizontus“ yra paprastas vientisinis sakinys, jis rašytinas be skyrybos ženklų“, – komentavo konsultantai ir pastebėjo, kad pirmajame leidinio puslapyje, įžanginiame tekste, yra dar keletas skyrybos klaidų (pvz., nepagrįstai rašomi brūkšniai tarp veiksnio ir tarinio), stilistinių netolygumų, ne visai tinkamai parinktų žodžių.
Primena autorinį albumą
Albume pateiktos Gargždų, Priekulės, Drevernos, Svencelės, Agluonėnų, Jakų, Kretingalės, Dovilų, Dauparų, Kvietinių, Lapių, Vėžaičių, Endriejavo, Veiviržėnų, Judrėnų nuotraukos iš paukščio skrydžio. Kai įžanginis albumo tekstas kalba apie rajoną tik abstrakčiomis frazėmis, o kai kurie parašai po nuotraukomis yra labai neinformatyvūs, tai peršasi dvejonės, ar tai Savivaldybės reprezentacinė priemonė, ar fotografo autorinis albumas, išleistas už mokesčių mokėtojų pinigus? Verta paminėti, kad 200 egzempliorių rajono biudžetui atsiėjo 7 tūkst. Eur.
„Kodėl negali būti autorinis albumas? Kiekvienam dėl autorystės neįtiksi. Pavardės neturi rūpėti. Tuomet atsiranda korupcinis požiūris. Esmė – puslapių skaičius, nuotraukų kokybė. Meno objektai buvo ir bus amžinas ginčas“, – „Bangai“ nuomonę išsakė Kultūros skyriaus vedėjas ir užsiminė, kad kitų metų reprezentaciniame leidinyje galimai puikuosis fotomenininko Rolando Šimulio kūryba.
Įdomu tai, kad į 10 rajono fotografų vienijantį klubą „Gargždai“, kuris kasmet prieš Gargždų gimtadienį rengia parodas, dėl reprezentacinio leidinio niekas nesikreipė. „Jokios nuoskaudos tikrai nejaučiame. Esu įsitikinęs, kad norint išleisti reprezentacinį albumą, jį rengti reikia pradėti jau prieš metus. Tai rimtas ir atsakingas darbas. Jei būtų kreiptasi į mūsų klubą, pirmiausia išsiaiškintume Savivaldybės viziją, įsivardintume leidinio kriterijus ir išsikeltume sau užduotis. Tarpusavyje darytume fotografijų atranką ir pateiktume tiek autorių, tiek nuotraukų įvairovę. Manau, kad rajoną reprezentuoja ne tik gamta, pastatai, bet ir žmonės“, – „Bangai“ mintimis dalijosi minėto klubo vadovas Virgilijus Skuodas.
Prisidengė konfidencialia informacija
Savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Egidijus Gedrimas informavo, kad dėl reprezentacinės leidybos buvo kreiptasi į VšĮ „Vėžaičių dvaro sodyba“, „Baltų Atlantida“ ir UAB „iCasting“. Kadangi pastaroji pasiūlė mažiausią kainą, ji ir laimėjo. Minėtos įmonės direktorė Kristina Navickaitė (visuomenei labiau žinoma kaip šokėja Tina – aut. pastaba) žiniasklaidai telefonu albumo leidybos nekomentavo, o į žurnalistę dominančius klausimus sutiko atsakyti raštu. Tačiau konkrečių atsakymų į elementarius klausimus, kaip vyko albume pateiktų fotografijų autorių atranka, kokie buvo pagrindiniai kriterijai formuojant leidinio turinį bei rengiant tekstą ir pan., redakcija nesulaukė. Esą tai konfidenciali informacija, kurią gali suteikti tik Savivaldybė. „Visi reprezentacinio albumo leidybos kūrybiniai ir techniniai klausimai buvo ne kartą aptarti posėdžių metu su leidinio redakcine kolegija, kurioje dalyvavo Savivaldybės vadovai ir skyrių vedėjai. Klausimus apie kūrybinį procesą, kriterijus, fotografijų atranką ir kita galite užduoti redakcinės kolegijos nariams, kurie labai daug prisidėjo, kad fotografijų albumas taptų kokybiškas, įdomus ir tiek daug gerų atsiliepimų sulaukęs kūrinys“, – elektroniniame laiške redakcijai rašė K. Navickaitė.
Iš klaidų nesimoko?
Keista sulaukti priekaištų iš leidinio leidėjos apie neetiškus klausimus, kai mums rūpi tik visuomenės interesas, ar efektyviai išleisti rajono biudžeto pinigai? Galbūt visų pirma mokesčių mokėtojų reiktų atsiprašyti už klaidas, kurių tikrai neturėtų būti reprezentaciniame (!) leidinyje. Ir, žinoma, tas klaidas ištaisyti. Šįkart tikriausiai be atskiro užmokesčio?
Beje, priminsime, kad VšĮ „Vėžaičių dvaro sodyba“, esą pasiūliusi mažiausią kainą, pernai irgi apklausos būdu buvo pasirinkta išleisti leidinį „Metraštis“, atspindintį rajono Savivaldybės metų veiklą. Įdomūs sutapimai: ir šioje įstaigoje buvo tik vienas darbuotojas, ir šios įstaigos išleistame leidinyje buvo kupina klaidų, ir ši įstaiga neturėjo leidybinės patirties, o sunkiai surastas tas vienintelis darbuotojas (vadovas), iš pradžių slėpęs net savo pavardę, į korespondentės klausimus sutiko atsakyti tik gavęs juos raštu. Atsakymai irgi buvo apgailėtinai išsisukinėjantys. Tačiau šiemet Savivaldybė „Vėžaičių dvaro sodybą“, nekokybiškai išleidusią „Metraštį“, vėl pakvietė dalyvauti apklausoje dėl reprezentacinio albumo. Kaip minėta, ši įstaiga, esą pasiūliusi didžiausią kainą šiemet, apklausos visgi nelaimėjo. Bet koks tikslas Savivaldybei į konkursą vėl kviesti lūkesčių nepateisinusią įstaigą?..
Prioritetas – puslapių skaičius
„Man šis albumas labai patinka. Kokybiškas ir profesionalus leidinys – ne gėda įteikti bet kam kaip suvenyrą, pristatantį rajoną“, – žvelgdama į albumo fotografijas žurnalistę tikino viena iš redakcinės kolegijos narių V. Riaukienė. Tačiau nei ji, nei G. Bareikis „Bangai“ negalėjo paaiškinti, kaip vyko fotografijų autoriaus atranka, kiek nuotraukų pateikta albume ir kiek jos atsiėjo. „Keliuose posėdžiuose išsakėme pastebėjimus. Į juos buvo atsižvelgta formuojant turinį. Visų detalių negaliu atsiminti ir nemanau, kad tai turi kokią nors reikšmę. Apie nuotraukų kainą tikrai negaliu atsakyti, nes jos nežinau. Tai leidinio rengėjų reikalai. Savivaldybės reikalavimai buvo ne mažiau kaip 68 p. (išleista 111 p.), leidinys turėjo apimti rajono teritoriją, spauda ir nuotraukos turėjo būti kokybiškos. Neturime teisės reikalauti pateikti visų detalių. Leidėjų atsakomybė – tiek nuotraukos, tiek dizainas, tiek maketavimas, tiek kokybė. Pirkome galutinį produktą, kuris mus tenkino“, – komentavo Kultūros skyriaus vedėjas. O kai žurnalistė paprašė jo minėtų posėdžių protokolų, paaiškėjo, kad tokių nėra. Mat užtekę pasitikėjimo vieni kitais.
Pasitikėjimą keis delspinigiai?
„www.rekvizitai.lt“ skelbiama, kad „iCasting“ įmonėje dirba viso labo tik vienas darbuotojas. Įdomu, kokia šios įmonės leidybinių projektų patirtis? Kiek ir kokių savivaldas reprezentuojančių leidinių jie sukūrė? K. Navickaitės teigimu, jos bendrovė turi pakankamai patirties įgyvendindama įvairius reprezentacinius, taip pat ir leidybos projektus, yra rengusi fotografijų parodas, kūrusi dokumentinius filmus, bendradarbiavusi su televizijomis, žiniasklaida, įvairiais menininkais, fotografais, kitais kūrėjais, savo srities profesionalais. Skamba solidžiai. Tačiau direktorė konkrečių sėkmingų būtent savivaldas reprezentuojančių leidinių įvardyti negalėjo. „Jūsų klausimas apie konkrečius leidybos projektus ir užsakovus – neetiškas“, – laiške replikavo „iCasting“ vadovė.
Verta paminėti, kad albumas dienos šviesą turėjo išvysti dar gegužės mėnesį, tačiau dėl esą objektyvių priežasčių leidybos terminas pratęstas. Kuo toliau, tuo gražiau. Kita Savivaldybės veiklą reprezentuojanti priemonė „Metraštis“ vėluoja jau antrą mėnesį. Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis pripažino, kad darbai užtruko, bet tai esą ir dėl Savivaldybės kaltės, mat vėluojama pateikti informaciją. Dėl to darbų atlikimo terminas buvo pratęstas. Iš kur toks nuolaidumas ir darbuotojams, laiku nepateikusiems informacijos leidiniui, ir leidėjams, nesugebėjusiems laiku tos informacijos gauti?
„Jei iki liepos 6 d. „Metraščio“ nesulauksime, skaičiuosime delspinigius“, – praėjusią savaitę „Bangai“ sakė G. Bareikis.
Leis pakartotinai, ragina dalintis
Yra nuomonė, kad leidinyje derėtų atlikti ne vieną korekciją, tačiau jau planuojamas esamo pakartotinas leidimas, kad rajono vadovai jų nepritrūktų renginiuose, komandiruotėse ir kt. „Juk tai puikiausia rajoną reprezentuojanti priemonė, suvenyras vadovams. Kartais važinėjame po Egiptą, tačiau nepažįstame savojo krašto. Metams būtina turėti 1000 egzempliorių, kad Savivaldybės atstovai juos galėtų dovanoti tiek moksleiviams, kurie laimi įvairiose olimpiadose, tiek užsienio svečiams“, – įsitikinęs G. Bareikis.
Ar reprezentacinis leidinys su kalbos klaidomis yra ypač puiki dovana moksleiviams, olimpiadų nugalėtojams?
Savivaldybė išleis dar 800 albumo „Klaipėdos rajonas: atveria horizontus“ egzempliorių. Jie kainuos 3 tūkst. Eur ir dienos šviesą išvys iki rudens. Įdomu, ar klaidos bus ištaisytos?
Kol papildomų tūkstančių vienetų dar neišleista, Savivaldybė rajono gyventojus ragina pavartyti elektroninę albumo versiją internete, ja aktyviai dalintis ir socialiniuose tinkluose. Tiesa, internautai, užburti gražių nuotraukų, į tai, ar leidinys atitinka reprezentacinius standartus, nesigilino. Tad žėrė tik pagyras.
