Kultūros įstaigų vartotojų nuomonė – ant pjedestalo

Permainos
21 birželio, 2017
0

Kultūros ministerija neseniai pirmą kartą pristatė Kultūros įstaigų vartotojų apklausos metodiką. Mat esą svarbu žinoti kultūros įstaigų lankytojų nuomonę formuojant pačią kultūros politiką. Užkulisiuose sklando nuogąstavimai, kad tokios apklausos rezultatai gali turėti įtakos ir kultūros įstaigų finansavimui.

Pažadėtas dėmesys regionams

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson susitikime su regioninės žiniasklaidos atstovais akcentavo, kad kultūros vartotojų nuomonė yra labai svarbi formuojant ir įgyvendinant kultūros politiką.

Minėta metodika parengta įvairioms kultūros įstaigoms, bibliotekoms, muziejams. Bandomųjų apklausų duomenys parodė, kad vartotojams svarbios ne tik teikiamos paslaugos. Didelis dėmesys buvo atkreiptas ir į aptarnavimo kultūrą, paslaugos teikimo aplinką, darbuotojų profesionalumą bei įvairius kitus veiksnius.

„Ne kartą pabrėžiau, kad kultūra regionuose yra mūsų prioritetas. Kultūros šerdis kiekviename regione yra ir turėtų būti jo kultūros centras. Tikiu, kad per keletą ateinančių metų bendromis pastangomis pozityvios kultūros permainos palies kiekvieno regiono, miesto ar miestelio gyvenimus“, – įsitikinusi ministrė L. Ruokytė-Jonsson.

Tačiau pakylėtą ministrės nuostatą regionų kultūros darbuotojai vertina atsargiai – jie ne kartą yra girdėję tokius pasižadėjimus. Tačiau gražūs pažadai nė karto nebuvo iki galo realizuoti.

„Podukrai“ lėšų mažiau?

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė Kultūros ministerijos paskelbta lankytojų apklausos metodika nesižavi. „Galbūt tais „poreikiais“ prisidengus bus galima mažinti, naikinti kai kurias kultūros įstaigas, kaip ir, pavyzdžiui, bibliotekas, kurių Lietuvoje esą per daug“, – nuogąstauja pavaduotoja.

Štai Seimo narys Vytautas Juozapaitis savo straipsnyje prieš pora savaičių paskelbė, kad kultūros bendruomenę pasiekė gandas esą Finansų ministerija, siekianti stabilizuoti finansinę valstybės padėtį, nusprendė tai padaryti Kultūros ministerijos, o tiksliau, jai pavaldžių įstaigų sąskaita. Kultūros sektorių primygtinai prašoma susimažinti savo poreikius nei daug, nei mažai – septyniolika su puse milijonų eurų…

„Esu ilgametė bibliotekos bendruomenės atstovė, tai tikrai žinau, kaip išsiplėtė šiuolaikinio bibliotekininko funkcijos. Geriau tegul ministerijos padaro analizę apie mūsų pokyčius ir iššūkius besikeičiančios visuomenės poreikiams patenkinti. Labai lengva įvairiausių „apklausų“ pagalba paversti mus alkoholikų tauta, tai kas gali paneigti, kad toks metodas nebus pritaikytas ir „podukrai“ kultūrai?“ – savo poziciją „Bangai“ išsakė D. Ciparienė, ragindama negriauti to, ant ko stovi Tautos pamatas.

Poreikiai gali skirtis

Veiviržėnų kultūros centro direktorė Laura Netalimova pozityviai vertina Kultūros ministerijos iniciatyvą rengti lankytojų nuomonės apklausą. „Malonus sutapimas: nuo šių metų balandžio mėnesio mes patys sudarėme savo anketą, kurioje norėjome išsiaiškinti Veiviržėnų kultūros centro ir skyrių (Daukšaičių, Šalpėnų, Judrėnų, Endriejavo ir Žadeikių) lankytojų poreikius, kad galėtume tobulinti savo veiklą. Manome, kad įvairūs tyrimai, anketavimas yra labai naudingas“, – įsitikinusi L. Netalimova.

Kultūros centras internetinėje erdvėje paskelbė anketą su keliasdešimt įvairių klausimų lankytojams. „Kol kas neturime galutinių duomenų, nes artimiausiu metu dar suvesime ir popierinių anketų rezultatus“, – paaiškina direktorė. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad veiviržėniškiai teigiamai atsiliepia savo kultūrininkų veiklą. Štai į klausimą „Kaip vertinate Veiviržėnų kultūros centro reputaciją?“, net 57,6 proc. apklaustųjų įvertino 9–10 balų, 36,4 proc. – 7–8, tik 6,1 proc. davė 5–6 balus. „Visgi nebūtų objektyvu, remiantis kultūros įstaigų vartotojų apklausos duomenimis, skirstyti finansavimą. Tai – rizikinga, prasidėtų įvairios interpretacijos“, – svarsto L. Netalimova.

Jai antrina ir Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja D. Ciparienė. „Kas yra apklausa? Tai tik nuomonė. O ji gali kisti. Be to, akivaizdu, kad kaimo ir miesto kultūros įstaigų vartotojų poreikiai gali skirtis, o ir tankis nelyginamas. Tai nereikia nei apklausos, – pinigų bus mažiau. Knygoms lėšų jau keleri metai gauname pagal gyventojų skaičių rajone. Mums pasisekė, nes Klaipėdos rajone gyventojų daugėja, o kitur? Kai neliks pasiūlos, kažin ar išauginsime paklausą? Bet jeigu jau einam link rinkos dėsnių taikymo kultūrai…“ – apmaudžiai reziumuoja ilgametė bibliotekininkė.

KOMENTARAS

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Rasa PETRAUSKIENĖ:

– Ir Lietuva, ir pasaulis sparčiai keičiasi. Kultūros renginių lankytojas šiandien yra kultūros rinkos dalyvis. Kultūra – kaip prekė, paslauga, kurią įsigyja arba nenori įsigyti šiuolaikinis žiūrovas. Informacijos srautai ir pasiekiamumas bei žiūrovo judėjimo laisvė įgalina kultūros renginių lankytojus gauti tokios kokybės renginį, kokį tik jie patys pageidauja. Dabar žiūrovai gali pasiekti tiek Klaipėdos, tiek kitų Lietuvos didmiesčių didžiąsias sales bei įvairiausius renginius.

Pakitus žiūrovo skoniui bei galimybėms prie pakitusių sąlygų turi taikytis ir kultūros paslaugų teikėjas – kultūros centrai ir kitos įstaigos. Tokie tyrimai ir rinkos analizė, kaip suplanavo Kultūros ministerija, mano nuomone, yra labai reikalingi. Juk dažnai pasitaiko, kad siūloma prekė, šiuo atveju kultūra, neatitinka vartotojo (žiūrovo) poreikio.

Žinoma, tokios analizės turi skatinti kultūros įstaigų efektyvesnį veikimą, tačiau jokiu būdu negali būti nukreiptos siekiant sumažinti finansavimą. Taip pat analizuojant kultūros įstaigų veiklas, tai turi atlikti profesionalai, to negalima daryti stichiškai, nepasirengus. Deja, tokia situaciją – stichiškumą ir nekompetenciją šiandien stebiu valdančiosios daugumos Seime ir ministerijų darbe.