Rašytojo J. Šikšnelio baibokai apsigyveno skaitykloje
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos skaitykloje gruodžio 22 d. kartu su literatų klubo „Potekstė“ nariais nuotaikingoje ir šventinėje popietėje atidaryta klaipėdiškio rašytojo, bibliotekininko ir skulptoriaus Juozo Šikšnelio autorinių darbų paroda šmaikščiu pavadinimu „Baibokai ir jų lazdos“.
Bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Diana Ciparienė savo kolegą apipylė profesionaliais klausimais, kas tie akmeniniai ir mediniai baibokai (žodžio reikšmė – nenuorama vaikas), turintys skirtingas formas ir charakterius, ir iš ko drožtos lazdos. Parodos autorius, surengęs ne vieną dešimtį autorinių darbų parodų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, savęs nedrįsta vadinti skulptoriumi, o ir darbų – skulptūromis. J. Šikšnelis, pats būdamas dzūkas, mieliau renkasi žemaitišką žodį „baibokas“, kuris, autoriaus nuomone, yra talpesnis už žodį „skulptūra“. Šis apibūdinimas bei kūrybiški medžio ir akmens darbai leidžia pažinti paties kūrėjo sveiką humoro jausmą, lengvą ironiją ir daugiabriauniškumą. Autorius savo kūrinių įkvėpėja laiko gamtą. Pats medis prakalbina ir ragina konkrečia forma išreikšti pastebėtą mintį, nuotaiką. Dirbant ta gamtos užuomina gali paryškėti, gali ir nublankti, tai nėra išpildymas pagal iš anksto nusilipdytą ir kelių komisijų patvirtintą modelį, bet kūryba tikra to žodžio prasme, kada kiekvienas kalto kirtis kuria naują formą – tvirtina autorius.
Išsamesnį interviu su J. Šikšneliu skaitykite kituose „Bangos“ numeriuose.
