Kretingališkų sueigoje – aibė planų ir dar daugiau vilčių
Kretingalės kultūros namų salėje praėjusio penktadienio vakarą į sueigą gyventojus sukvietė naujasis Kretingalės seniūnas Žigintas Narmontas. Bendruomenės atstovai pasveikino jį su naujų darbų pradžia. Kretingališkiai ilgai svarstė seniūnijoje susikaupusias problemas, o seniūnas žadėjo jas spręsti aktyviai padedant gyventojams su seniūnaičiais priešakyje.
Iššūkis – panaudoti lėšas
Gyventojų sueigoje dalyvavo Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, rajono Tarybos narė Audronė Balnionienė ir rajono Policijos komisariato viršininkė Rasa Stasiulaitienė.
Seniūnas Ž. Narmontas papasakojo, ką jam pavyko nuveikti per pirmąsias 2 savaites darbo seniūnijos vadovo pareigose. Su seniūnija jis pradėjo susipažinti nuo Girkalių, apžiūrėjo seniūnijos kelius, suskaičiavo trūkstamus šviestuvus autobusų stotelėse ir kt. Pasak seniūno, įvairių problemų yra Plikiuose, Kalotėje, jis jau spėjo pabendrauti su bendruomenių pirmininkais, seniūnaičiais. Labiausiai žmonėms rūpi kelių, šaligatvių tvarkymas. „Žvyravimas vyksta. Jei nepasikeis orai, tęsime ir toliau šiuos darbus. Seniūnijoje pinigų stygiaus nėra, priešingai – daug lėšų nepanaudota. Dabar svarbu iki metų pabaigos kuo daugiau nuveikti“, – sakė seniūnas.
Karklėje – naujos bėdos
Sueigoje pasisakę Karklės, Plikių, Kretingalės, Girkalių seniūnaičiai negailėjo gerų žodžių seniūnui, kvietė žmones jam padėti, dirbti kartu. „Mokyklos vairuotojas džiaugėsi, kad pirmą kartą per daugelį metų taip gerai kelias nugreideriuotas“, – geru įspūdžiu pasidalijo Kretingalės seniūnaitė Regina Baranauskienė. „Džiaugiuosi, kad atėjo darbuotis geras ūkvedys, gėda nebus su šiuo seniūnu“, – sakė Arvydas Urbis, vienas iš Karklės seniūnaičių. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Karklėje rekonstruojamas kelias, ir gyventojams ne viskas, kas ir kaip daroma, patinka.
„Kelias tvarkomas pagal 5 metų senumo projektą – turime daug pastabų kelininkams, reikia keisti projektą. Štai dalį apšvietimo suprojektavo, dalį – ne. Mes nebesiilsime prie jūros. Dviračių takai užnešti purvu, dviratininkai grįžta purvinom nugarom“, – sakė A. Urbis.
Ilgai diskutuota ir dėl Karklės kapinaičių lankymo, nes privažiavimas nuolat sezono metu užstatomas poilsiautojų mašinomis. Nors yra draudžiantis ženklas, jo nepaisoma. Vietiniai nebeturi, kaip privažiuoti, nes kapinėse nėra vandens, reikia atsivežti.
Keliai ir atliekos – svarbu
Daug kalbėta apie atliekų surinkimą, tvarkymą, rūšiavimą – kretingališkiams tai aktualios temos. Žmonės taip pat iškėlė žaliųjų zonų, apleistų pastatų, teritorijų, senų kapinių priežiūros, vaikų žaidimų aikštelių įrengimo ir kitus klausimus. Viena kretingališkė bėdojo, kad gyvena šimtamečiame daugiabutyje Klaipėdos gatvėje, namas avarinės būklės. Tačiau gyventojai niekaip esą neprisišaukia savo administratoriaus – Gargždų butų ūkio, kuriam moka mokesčius. Patys žmonės kaip išgali ramsto, tvarko savo namą, nors esą ugniagesiai dėl netvarkingų kaminų nebeleidžia net krosnių kūrenti.
Į gyventojų klausimus atsakė Administracijos direktorius S. Karbauskas. Jis papasakojo, kad vietinė rinkliava už atliekas panaudojama tik atliekų tvarkymui, kad šį sektorių administruojanti viešoji įstaiga „Gargždų švara“ lėšų nestokoja, tačiau esą pertekliaus nėra. Ir kad nuo šiol būsią daugiau kontrolės, nes Taryba sudarė šios įstaigos valdybą iš politikų, visų Tarybos frakcijų atstovų. Vienas gyventojas stebėjosi, kuo „Gargždų švaros“ įsigyta laistymo mašina susijusi su atliekomis, jei jau sakoma, kad visos lėšos tenka tik atliekoms? S. Karbauskas paaiškino, kad, rajone turint beveik 1 000 km žvyrkelių, tokia mašina reikalinga. Praėjusį sezoną, anot jo, laistymo sūriu vandeniu paslauga kainavo 18 tūkst. eurų, dalį lėšų sudarė vairuotojo atlyginimas.
Projektai sensta
Be kita ko, S. Karbauskas pakvietė gyventojus prisidėti savo lėšomis įrengiant asfalto dangą gatvėse. Kartu su šaligatviu, dviračių taku gatvės 1 km įrengimas, anot direktoriaus, kainuoja apie 300 tūkst. eurų.
„Naujakuriai taip žymiai greičiau susitvarkytų gatves, prisidėdami 50 proc. prie asfaltavimo, o Savivaldybė dengtų likusią dalį. Tokių gyventojų paraiškų jau turime. Kretingalės seniūnijos Peskojų kaimo gyventojai taip pat domisi šia galimybe“, – sakė S. Karbauskas. Vieno sueigoje dalyvavusio kretingališkio manymu, infrastruktūra planuojama tragiškai, detalieji planai pasenę, projektai tinkamai nederinami su gyventojais, išleidžiamos krūvos pinigų, o žmonės negali naudotis ir džiaugtis, nes padaroma daug klaidų. Tarybos narė A. Balnionienė, pasveikinusi seniūną ir juokais pažadėjusi, kad jis neturės ramybės, nes ji esanti šios seniūnijos gyventoja, prisiminė Kalotės situaciją. „Dar 1998 m. padarė projektą, o kol ėmėsi kelių, apvažiavimų, visas kvartalas buvo pastatytas, nebeatitiko poreikių. Reikia tą tvarką keisti, kai projektuojama ne gyventojams, o „į stalčių“, – įsitikinusi Tarybos narė.
