Kaimo plėtrą Ežaičių bendruomenė įžvelgė Austrijoje

Vieningos bendruomenės iniciatyvos gyvenvietėms gali tapti sėkmės garantu. Tuo įsitikino Ežaičių kaimo bendruomenės kolektyvas, neseniai viešėjęs Čekijos, Austrijos bei Vokietijos regionuose. Juose lietuvių delegacija lankėsi vietinio verslo įmonėse, kurios, padedamos Vietos veiklos grupių ir „Leader“ programos, įgyvendino grandiozinius kaimo plėtros projektus. Dalis jų neženkliai skiriasi nuo Lietuvoje ES remiamų bendruomenių projektų, tačiau vakarietiškus pavyzdžius visgi verta idealizuoti: kaimuose darbo vietas kuria ekologija ir važinėja elektromobiliai, kuriuos įkrauti savo sąskaita leidžia kaimynai.

Kaip kaimą prikėlė arbatžolės

Ežaičių kaimo bendruomenės nariai ne pirmąsyk patirties semiasi užsienyje. Šį rudenį pagaliau suorganizuota dalykinė kelionė į Europos vidurį. O jis garsėja ne tik moderniais kaimais, bet ir svetingumu. Nėra ko stebėtis – Austrija Europos Sąjungos nare yra jau beveik du dešimtmečius. Ką jau kalbėti apie bendrijos ištakas kūrusią Vokietiją. Tad nenuostabu, kad šių šalių patirtis pristatoma kaip sektina mums, Rytų europiečiams.

Galimybę aplankyti Čekiją, Austriją bei Bavarijos regioną Vokietijoje ežaitiškiams suteikė projektas „Gera gyventi Ežaičių kaime“ (projekto vertė 32 500 Lt), kurį bendruomenė įgyvendino padedama VVG „Pajūrio kraštas“ ir programos „Leader“ . Būtent ši rėmimo programa yra tapusi nemažos dalies kaimiškų bendruomenių stimulu visoje Europoje.

Štai nedideliame Sprögnitzo miestelyje Austrijoje prieš 22-ejus metus buvo įkurta „Sonnentor Kräuterhandels GmbH“ įmonė, užsimojusi įsilieti į arbatžolių rinką. Eilinis ūkininkėlis Johnas Guttmanas anuomet išsinuomojo 3 prastus sandėlius ir ėmėsi apdoroti arbatžoles. O štai šiandien „Sonnentor“ yra trečia pagal dydį šalies arbatžolių rinkoje, turinti gal penkias dešimtis firminių parduotuvėlių. Jose – ne tik arbata, bet ir firminis balzaminis actas, sirupas, sultys, duonos lazdelės, saldainiai, net kosmetiniai gaminiai. Jie eksportuojami į 50 šalių, o pavyzdinės sėkmės verslas tapo turistų traukos centru. Galingą verslą sunkiai bepavadinsi vietiniu. Suvienytas kaimas dabar džiaugiasi 250 darbo vietų.

Lengvai pasiduoda eksperimentams

Austrija sėkmingai naudojasi ir gamtos dovanomis. Štai žymiosios Mocarto tėvynės – Salzburgo miesto – pašonėje įsikūręs „Ežerų kraštas“ yra tikras regiono maitintojas. Tarp keturių ežerų įsikūrusios gyvenvietės pirmiausia išnaudotos kaip turistų traukos centras – sugebėta sukurti patrauklią infrastruktūrą, atliekų tvarkymo sistemą, o išvystytas (dar ir interaktyvus) visuomeninis transportas leidžia atsisakyti nuosavo automobilio. Ką jau kalbėti, kad regioną juosiantys ežerai – geriamojo vandens kokybės!

Tokiais ištekliais gebėta pasinaudoti ir siekiant energetinės nepriklausomybės. Kostendorfo gyvenvietė, kurioje įsikūrę tik apie 2 500 gyventojų, dvejus metus bando tapti atsinaujinančios energijos kraštu. Maždaug 10 proc. gyventojų pasiryžo bandomajam projektui, kurį finansavo ES ir tarptautinis koncernas „Siemens“. Gyventojams leista su didžiule dotacija (maždaug 60 proc.) įsigyti elektromobilius, kuriuos be vargo aptarnauja atsinaujinantys energijos šaltiniai, daugiausia – saulės baterijos. Vien pernai regionas pasigamino daugiau kaip pusę reikiamos energijos. Tad šiems austrams negaila, jei perteklinę elektrą name išnaudos savąjį „Mitsubishi“ jų garaže norintis įkrauti kaimynas.

Čekai vargsta su rangovais

Bavarijoje ežaitiškių delegacijai buvo pristatytos gyvulininkystės tendencijos. Verslas dėl atitinkamo tvaiko mažiau patrauklus, tačiau pavyzdinis: naudojantis europine parama stambiame ūkyje klesti atskiri gyvulininkystės sektoriai iš žuvininkystės, žirgininkystės, mėsinių ir melžiamų galvijų. Nors masažuokliai karvėms ar melžimo robotai ir pas mus ne naujiena, gerai įsuktas verslas užkrečia: ūkininkavimas šiame krašte išvystytas taip, kad traukia net ekskursantus.

Grįždami Čekijon lietuviai susitiko su Benešovo miesto bendruomene. Ši nejučiomis primena, kad grįžtame į jaunesnes ES valstybes. Kaip ir mes, čekai europinę paramą vis dar naudoja pastatų modernizacijai, amatų, kulinarinio paveldo puoselėjimui. Didžiuodamasis vietos jaunimas rodo modernizuotą gimnazijos pastatą ir teisinasi dėl atnaujinto salės stogo – rangovai tvarkė, bet štai praėjus keleriems metams lietus bėga it per senąjį. Čekai kaip ir mes dar turi tobulėti.

Nuomonės

• Robertas BARTKUS, bendruomenės pirmininkas:

  – Toks dalykinis susitikimas ir praktinis pasidalijimas patirtimi su ES šalių bendruomenėmis – man jau antrasis. Kiekvienas susitikimas su bendruomene, vietine veiklos grupe tiek Lietuvoje, tiek kitoje ES šalyje suteikia galimybę tiesiogiai pažinti įgyvendinamus projektus. Tai svarbu motyvuojant kaimo žmones dalyvauti bendruomenės gyvenime, teikti idėjas, kartu gerinti gyvenimo kokybę kaime. Įgyvendinant projektą „Gera gyventi Ežaičių kaime“ bendruomenės narius sudomino galimybė tiekti ekologiškai užaugintas vaistažoles, tokias kaip ramunėlės, medetkos ir kt. Minčių davė ne tik vizitas „Sonnentor“ gamykloje, bet ir Kostendorfe. Susipažinome su saulės energijos panaudojimu ir domimės, kaip austrų patirtį būtų galima pritaikyti pas mus.

• Daiva DIENINĖ:

  – Didžiausią įspūdį man, kaip rinkodaros specialistei, padarė austriška įmonė „Sonnentor“ ir jos ekologinio prekinio ženklo išvystymas. Kiek trumpai teko matyti, įmonėje labai gerai veikia ir vidinė rinkodara, pavyzdžiui, ant koridoriaus sienos yra fototapetai su žaliavų tiekėjais – ūkininkais beveik iš viso pasaulio. Įmonės darbuotojai dėvi aprangą su firminiais ženklais, gamyboje darbas nėra normuojamas, pačioje gamykloje šiltai ir jaukiai apipavidalinta aplinka ir pan.

  Austrijoje man taip pat buvo aktualu susipažinti ir su saulės elementų panaudojimo projektu, aprūpinant elektros energija apie 100 kaimo namų. Nors šis energetinis projektas dar eksperimentinėje stadijoje, tai galėtų būti pritaikoma kaimo vietovėse kaip alternatyvios atsinaujinančios energijos šaltinis.

• Asta MIKUŽIENĖ:

  – Ši kelionė tik sustiprino mano įsitikinimus, kad bet kokią mintį, išdėstytą ant popieriaus, galime paversti realybe, ir tai tik didelio noro ir užsispyrimo rezultatas. Ko mūsų bendruomenei reikia? Ežaičiai – nedidelis, jaukus, ramus ir jaunėjantis kaimas. Be to, puikiai sutariame su Maciuičių ir Kalniškės kaimų bendruomene. Manyčiau, kad pirmiausia pas mus reikėtų investuoti lėšas į viešąją erdvę. Internetas turėtų būti pasiekiamas kiekvienam. Arba nuolat mažėjant naftos, dujų, kietojo kuro ištekliams, didėjant aplinkos užterštumui, galėtume naudoti saulės energiją įvairiuose mažos galios buities įrenginiuose.