Ekologija kainuoja – rinkliava už šiukšles didėja
Ketvirtadienį nuotoliniu būdu posėdžiavusios Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu šiemet keisis rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą dydžiai: priklausomai nuo turimo turto, atliekų išvežimas gyventojams brangs nuo 25 centų iki kiek daugiau nei 2 eurų per mėnesį.
Auga tvarkymo sąnaudos
Šių metų pradžioje Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras vadinamąjį „vartų mokestį“ padidino 28 procentais. Pernai už toną į sąvartyną priimamų atliekų reikėdavo sumokėti kiek daugiau nei 39 eurus, šiemet ši kaina jau siekia daugiau nei 50 eurų. Toks KRATC kainos didinimas lėmė, kad, priklausomai nuo turimo turto, atliekų išvežimas gyventojams brangs nuo 25 centų iki kiek daugiau nei 2 eurų per mėnesį. Pavyzdžiui, butą mieste turintis gyventojas iki šiol už atliekų išvežimą per mėnesį mokėdavo 4 eurus ir 68 centus. Dabar ta pati paslauga jam kainuos 6 eurus ir 51 centą. Kaimiškose vietovėse butuose gyvenantys gyventojai iki šiol mokėdavo 3 eurus ir 72 centus, o dabar – 5 eurus ir 16 centų. Individualiuose namuose mieste gyvenantys už atliekų išvežimą mokėdavo 5 eurus ir 35 centus, dabar – 7 eurus ir 43 centus. Kaimiškose vietovėse nuosavame name gyvenantys mokėdavo 3 eurus ir 63 centus, o dabar ‒ 5 eurus ir 5 centus. Būstus turintiems soduose kaina už atliekų išvežimą augs nuo 1 euro 92 centų iki 2 eurų ir 50 centų. Paskutinį kartą kaina už atliekų išvežimą didėjo 2014 metais.
Pastaruosius septynerius metus rajone mokesčio už atliekų išvežimą pavyko nedidinti, o 2018 metais net 5 procentais sumažinti. Tai lėmė ne tik augantis gyventojų skaičius, bet ir vis labiau populiarėjantis atliekų rūšiavimas. Tačiau griežtėjant įstatyminei bazei ir augant reikalavimams vis daugiau atliekų perdirbti ir taip mažinti jų patekimą į sąvartynus, didėja ir jų tvarkymo sąnaudos.
Į sąvartyną – kuo mažiau
Prieš balsavimą pasisakęs opozicijos atstovas Sigitas Karbauskas teigė, jog rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą padidinus apie 40 proc., papildomai bus surinkta apie 700 tūkst. Eur, tačiau padidėjusiam „vartų mokesčiui“ poreikis yra tik 220 tūkst. Eur, kartu su stambių gabaritų atliekų aikštelių priežiūra reikėtų iš viso papildomai surinkti 290 tūkst. Eur. „Dabar gausime 400 tūkst. Eur daugiau nei reikia. Aišku, baigsis sutartis su vežėjais, galimai kainos bus didesnės, bet tada ir kelkime vėl mokesčius, o ne šiandien. Siūlau kelti rinkliavą per pusę, kad surinktume 350 tūkst. Eur, tada užteks ir KRATC, ir naujoms aikštelėms. Kai dirbau Administracijos direktoriumi, sugebėjome nupirkti ir laistymo mašiną, ir įrangą pakelių šienavimui. Pinigų užteko, nesipinigavome iš žmonių“, – kalbėjo S. Karbauskas.
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas akcentavo, kad nei jis, nei kiti Tarybos nariai tikrai nesidžiaugia teikdami rinkliavos didinimo projektą. „Tačiau turime suprasti, kad atliekų tvarkymas brangsta dėl didėjančių išlaidų, KRATC didinamo „vartų mokesčio“, vykdomos Europos žaliosios politikos. Mūsų pagrindinis tikslas – kad kuo mažiau atliekų būtų vežama į sąvartyną. Nors gyventojų rajone daugėja, mūsų nuvežamų atliekų kiekiai į sąvartyną mažėja. Tikslas yra išlaikyti šią tendenciją. Kad tai tęstųsi, reikia kuo daugiau atliekų rūšiuoti, perdirbti ir parduoti“, – aiškino meras B. Markauskas. Anot jo, rūšiavimas reikalauja investicijų, tokia atliekų tvarkymo politika, visas pasaulis apie tai kalba, kad atliekų tvarkymas brangs ir svarbu, kad atliekų, vežamų į sąvartynus, kiekiai mažėtų.
Danijoje – 10 kartų didesnė
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas Nerijus Galvanauskas patikslino S. Karbauską, kad bus surinkta ne 700 tūkst. Eur, o maždaug 500–600 tūkst. Eur. „Palyginau su Danija. Ten žmonės moka 662 Eur kaime už keturių miegamųjų namą, pas mus bus 60 Eur. Atlyginimų skirtumas: Klaipėdos rajone 750 Eur, ten – 2 500 Eur. Skiriasi 3 kartus, o rinkliava Danijoje 10 kartų didesnė“, – pavyzdį pateikė N. Galvanauskas.
Pasak jo, problema ta, kad Danijoje 60 proc. atliekų rūšiuojama ir 35 proc. atliekų likučių sudeginama. Tokie rajonai kaip mūsų, N. Galvanausko nuomone, turėtų turėti savo buitinių atliekų deginimo gamyklą ir šalinti atliekas. „Pas mus atliekų sistema nėra susieta ir su centralizuotu šildymu. Ar mes ryžtumėmės visus vienbučius prijungti prie centralizuotų šildymo tinklų? Pinigų iš niekur neatsiranda, siūlykime savo idėjas, nes „vartų mokestis“ kils kasmet, deponuojame apie 75 proc. mūsų surinktų atliekų. Reikia aiškių tikslų, sprendimų, ekologija kainuoja“, – dėstė Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas.
Nors S. Karbauskas siūlė mažinti numatytą rinkliavą už komunalinių atliekų tvarkymą, tačiau nepateikė alternatyvaus sprendimo projekto, todėl Taryba balsavo pagal iš anksto pateiktą projektą. 19 jam pritarė, 4 susilaikė, 3 buvo prieš. S. Karbauskas replikavo, esą jei po rinkimų jis bus išrinktas, per tris mėnesius sumažins rinkliavą, matąs resursų. Meras paragino nelaukti rinkimų, ir dabar opozicija gali teikti savo sprendimo projektus.
Agnė ADOMAITĖ
